Vaga susiaurėjo
„Ledų jėga yra neįtikėtina ir nuo jos apsiginti nėra paprasta. Tačiau šiuo metu dar niekas negali pasakyti, kokio stiprumo ledonešis bus. Viskas priklauso nuo Aukščiausiojo. Gal viskas pasibaigs gražiai“, – gamtos reiškinių nenuspėjamumo faktorių pabrėžė hidrotechnikos inžinierius profesorius Petras Punys.
Mokslininkas pasidalijo įžvalgomis, kokios aplinkybės potvynį Kaune ir jo apylinkėse gali padaryti intensyvesnį ir ko reikėtų imtis, kad jis būtų švelnesnis.
P. Punio pastebėjimu, sudėtinga situacija gali susidaryti ties intensyviai statomu vadinamuoju Kėdainių tiltu per Nemuną.
„Tilto konstrukcijos, pirmiausias tilto tarnybinė prieiga kairiajame Nemuno krante, labai susiaurino vagą. Be abejo, tai reikalinga ir patogu statybininkams. Įrengtos laikinos statomo tilto perdangos atramos yra didelė kliūtis ledų lytims plaukti. Tai tarsi butelio kaklelis upės vagoje. Todėl, jei bus intensyvus ledonešis ir storos lytys, gali susiformuoti iki 2 m ir didesnės ledų sangrūdos. Jei potvynio vanduo pakiltų aukštai, patvanka gali pasiekti Senamiesčio prieigas“, – sakė P. Punys.
Skaldė ledą
Pasiteiravus, ar įmanoma imtis kokių nors priemonių, kad situacija prie tilto potvynio atveju nekeltų papildomų sunkumų ir grėsmių, P. Punys sakė, kad nėra susipažinęs su šio tilto projekto techninėmis detalėmis, tačiau neabejoja, kad tikrai buvo atliktas šio tilto poveikio aplinkai vertinimas.
„Potvynio praleidimas per statybvietę, įskaitant ekstremalias situacijas, turėjo būti išnagrinėtas. Tai hidraulinio-hidrologinio modeliavimo dalis, kai atliekami hidrologiniai skaičiavimai, nagrinėjama atramų išplovimo rizika ir, be abejo, ledo poveikis konstrukcijoms. Manau, šie techniniai klausimai tikrai neliko antrame plane. Svarstant, ar galima ką nors padaryti, kad pavyktų išvengti galimų potvynio padarinių prie tilto, būtų galima prisiminti situaciją prieš keletą metų, kai buvo rekonstruojamas ir statomas tiltas per Nerį ties Kleboniškiu. Tuo metu tilto konstrukcijos taip pat buvo gerokai susiaurinusios upės vagą. Neris buvo užšalusi. Statytojai samdė ledlaužį prietilčiuose, kad išvengtų ledų sangrūdos ir galimos patvankos rizikos Neries pakrantėse. Laimei, potvynis buvo mažas, problema išsisprendė savaime“, – sakė P. Punys.
Jo tvirtinimu, Kėdainių tilto atveju vargu ar mechaniškai daužant ledą upės vagoje kas nors reikšmingai pasikeistų.
„Tai brangi priemonė ir jos efektyvumas priklauso nuo ledo dangos būklės upėje, spėjamos oro temperatūros“, – atkreipė dėmesį mokslininkas.
Žemino 4 m
P. Punio nuomone, žymiai efektyviau būtų panaudoti Kauno hidroelektrinės (HE) tvenkinio vandens išteklius.
„Būtų galima visa galia paleisti HE turbinas arba atidaryti potvynio pralaidas ledams pralaužti ir atlaisvinti upės vagą“, – sakė P. Punys.
Jis pabrėžė, kad tokiu atveju, jei vanduo būtų leidžiamas per turbinas, Kauno HE didelių nuostolių nepatirtų.
„Tokia priešpotvyninė praktika buvo įprasta, kai šalyje vyravo dideli potvyniai. Prieš potvynio pradžią tvenkinio vanduo būdavo pažeminimas 4 m. Tai sudarydavo galimybę apsaugoti Birštoną ir aukščiau jo esančias vietoves, taip pat žemiau užtvankos esančias miesto teritorijas: Panemunę, Marvelę ir kt. Tvenkinyje būdavo sudaromas papildomas rezervas potvynio vandeniui sutalpinti. Dabartinės Kauno HE Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklės šio veiksmo nenumato. Reikėtų tartis su Kauno HE savininkais.
Manau, būtina parengti Nemuno–Neries ruožo galimų ledų sangrūdų analizės skaitmeninį modelį. Yra įgudusių hidraulikos specialistų, hidrologų, kurie galėtų šį darbą atlikti“, – pastebėjo P. Punys.
Jis įsitikinęs, kad pavojus dėl ledonešio negresia statomam pėsčiųjų tiltui į Nemuno salą.
„Panikuoti nereikia, tačiau pasirengti būtina ir, manau, atitinkamos tarnybos, įskaitant Lietuvos hidrometeorologijos tarnybą, būtent tai ir daro“, – sakė P. Punys.
Kiek pakils vanduo ir kaip intensyviai plauks ledai, šiuo metu niekas negali pasakyti, tačiau tam reikia ruoštis ir numatyti įvairių galimų scenarijų.
Ledo danga storėja
„Kauno diena“ paprašė situaciją dėl galimo potvynio ir jo padarinių pakomentuoti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vyriausiąjį specialistą Raimundą Baublį.
– Kokia pastarosiomis dienomis yra hidrologinė situacija, jos dinamika ir tendencijos Kauno rajone ir Kaune? Kokia būtų hidrologinė prognozė?
– Šiuo metu Neries upė tarp Jonavos ir Kauno iš dalies užšalusi – nuo Jonavos iki Drąseikių upėje stebimas smulkus ižas, o žemiau Drąseikių iki pat Neries žiočių, kaupiantis ledams ir ižui, formuojasi vientisa ledo danga. Jonavos vandens matavimo stotyje pastarosiomis dienomis stebimas vandens lygio pažemėjimas, tačiau Neries atkarpoje ties Kauno rajonu vandens lygis išlieka stabilus. Ledų judėjimo taip pat nestebima.
Nemunas nuo Druskininkų iki Kauno marių imtinai yra visiškai užšalęs, ledo dangos sluoksnis svyruoja nuo 10 iki 20 cm, tačiau išlieka netolygus. Nemunas ties Kauno miestu dėl Kauno HE poveikio išlieka neužšalęs. Ledo dariniai Nemune pastebimi ties Nemuno ir Neries santaka ir tęsiasi iki statomo Kėdainių tilto, žemiau kurio išlieka atvira upės vaga iki Č. Radzinausko tilto, už kurio išlieka susiformavusi vientisa ledo danga, besitęsianti iki Nemuno žiočių.
Jei oro temperatūra išliks neigiama ir Nemune bei Neryje ties Kaunu stipriai nesikeis vandens lygis, galimai formuosis papildoma ledo danga neužšalusiose upių vietose, o ant upių esantis ledas suformuos dar stipresnę ir vientisesnę ledo dangą.
Situacija ties Santaka
– Hidrologai atkreipia dėmesį, kad, Kaune prasidėjus tiltų statybai, atsirado naujų potvynio intensyvumą galinčių lemti faktorių ir naujų grėsmių.
– Esant dabartinei situacijai, vandens lygis Neries ir Nemuno santakoje nuolat stebimas. Kartu stebimas ir vertinamas ledų plaukimas likusia laisva Nemuno vagos dalimi ties vadinamuoju Kėdainių tiltu. Žinoma, tilto statybos metu buvo susiaurinta Nemuno vaga, o tai žiemos sąlygomis labai nepalanku, nes iškyla grėsmė ledo sangrūdoms ties statomu tiltu formuotis. Priklausomai nuo meteorologinių sąlygų, vandens lygio dinamikos ir kitų faktorių išlieka pavojus, kad, pakilus vandens lygiui, gali būti užsemta teritorija tarp dviejų upių santakos ir pasiekti Senamiesčio prieigas. Ledo sangrūdos kelia pavojų ir pačiam statiniui, ypač laikinoms atramoms, esančioms siauriausioje Nemuno dalyje po statomu tiltu. Kiek pakils vanduo ir kaip intensyviai plauks ledai, šiuo metu niekas negali pasakyti, tačiau tam reikia ruoštis ir numatyti įvairius galimus scenarijus.
Reikia tikėtis, kad tilto projekte yra numatyta priemonių, kurios padėtų išvengti ar sumažinti potvynio ar ledų sangrūdų rizikas. Tikėtina, kad tiek projektuotojai, tiek vykdytojai įvertino visas galimas rizikas ir yra numatę priemonių galimiems tilto konstrukciniams pažeidimams ar kitokio pobūdžio nuostoliams išvengti. Dabartines remontines atramas, kurios laiko perdangas, ledai gali nunešti.
Pavojus išlieka
– Kokių pavojų gali kilti prie A. Meškinio tilto per Nerį?
– Manome, kad ties A. Meškinio tiltu vaga jau susiformavusi, tad didelių ledų sangrūdų tikimybė išlieka minimali. Nors, kaip ir kiekvienais metais (ypač šiais), pavojus išlieka dėl kol kas nežinomos pavasario potvynio eigos.
– Kokia situacija gali susidaryti prie statomų pėsčiųjų tilto prie Nemuno salos ir pėsčiųjų tilto netoli P. Vileišio tilto Vilijampolėje?
– Mūsų vertinimu, naujai statomi pėsčiųjų tiltai neturėtų daryti įtakos potvyniui ar ledonešiui. Tiek Nemune ties statomu tiltu į Nemuno salą, tiek Neryje ties P. Vileišio tiltu nesuformuota jokių dirbtinių kliūčių (atramų ar statybų aikštelių), tad pavojus dėl ledo sangrūdų išlieka minimalus. Nebent Neries dešiniajame krante ties naujai statomu tiltu suformuotas pylimas įvažiuoti į salą gali kiek sumažinti ledų pralaidumą, tačiau pagrindinė vaga ties šia vieta yra laisva potvynio vandeniui ir ledams judėti. Tik Neryje nuo santakos link Kleboniškio yra salų, seklumų, kur gali formuotis sangrūdos.
– Kas atsakingų institucijų lygmeniu dabar vyksta modeliuojant galimą situaciją dėl potvynio Kaune ir Kauno rajone?
– Mūsų žiniomis, tiek Kauno miesto savivaldybė, tiek Kauno rajono savivaldybė, tiek visos kitos institucijos intensyviai ruošiasi galimiems potvynio padariniams. Kiek stebime situaciją, įvairiomis komunikavimo priemonėmis vyksta informacijos dalijimasis tarp institucijų ir tiesioginis bendravimas su seniūnijomis, įvertinant rizikas jų teritorijose ir vietinių gyventojų poreikius.
Įvairios priemonės
– Ar planuojamos kokios nors netradicinės potvynį galinčios mažinti priemonės, pavyzdžiui, barstyti ledą durpėmis, kaip buvo daroma prieš keliolika metų?
– Girdime, kad viešojoje erdvėje vyksta diskusijų ir svarstymų, kaip galima sumažinti galimą potvynio pavojų. Siūloma mechaniškai laužyti ledus naudojant sunkiąją techniką, barstyti durpes ant ledo, galiausiai – sprogdinti ledus ar ledo sangrūdas. Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad visų šių priemonių poveikis ledo dangai ar sangrūdoms ribotas. Kalbant apie durpių barstymą, reikia įvertinti, kad tam būtinos palankios meteorologinės sąlygos (aukštesnė temperatūra, mažas debesuotumas), kurios padidintų ledo paviršiaus, padengto durpėmis, tirpimą. Tačiau, reikėtų vertinti ir jų poveikį upės vandens kokybei, nes būtų naudojama daug durpių. Mechaninis būdas vėlgi turi tik ribotų galimybių esant tik tam tikroms aplinkybėms. Tai gali būti ledų sangrūdų išardymas ties kliūtimis, sudarant galimybę vandeniui tekėti ir neleidžiant susidaryti sangrūdoms. Tačiau toks mechaninis poveikis ledo dariniams yra ribotas – technika gali būti naudojama tik tam tikrose vietose ir esant tam tikromis sąlygomis. Galiausiai ledo arba ledo sangrūdų sprogdinimas yra atsargiai vertinama priemonė dėl keliamo pavojaus vandens gyvūnijai ir pačios vagos dugno deformacijoms. Tikėtina, šią priemonę naudoti būtų efektyviausia nebent lokaliai ardant ledo sangrūdas.
– Ar vandens matavimo stočių tinklas yra pakankamas, padeda prognozuoti potvynio dinamiką?
– Šiuo metu Neryje arčiausiai Kauno yra įrengta Jonavos vandens matavimo stotis. Šioje stotyje stebimas vandens lygio svyravimas Neryje. Nemuno upės vandens lygį galima stebėti pagal Kaune ir Lampėdžiuose įrengtose vandens matavimo stotyse fiksuojamą ir kaupiamą informaciją. Tai labai padeda vertinti tiek potvynių metu, tiek įprastais laikotarpiais vandens lygį upėse. Žinoma, tankesnis vandens matavimo stočių tinklas, ypač Neries atkarpoje tarp Kauno ir Jonavos, būtų labai naudingas stebint vandens lygio svyravimus upėje. Todėl Kauno rajono savivaldybė inicijuoja naujų vandens matavimo stočių įrengimą, ypač tankiai apgyvendintose ir potvynio paveikiamose Neries upės pakrantėse. Tai leistų stebėti besikeičiantį vandens lygį upėje ir operatyviau informuoti vietinius gyventojus apie galimas potvynio grėsmes.
Ties pavojinga riba
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Prognozių ir perspėjimų skyriaus vedėja Dovilė Keršytė „Kauno dieną“ informavo apie situaciją Nemuno ir Neries atkarpose, esančiose aukščiau Kauno rajono.
„Vandens lygis Neryje svyruoja aukščiau nei vidutinė sausio mėnesio vandens lygio reikšmė – nuo 26 cm virš vidurkio ties Jonava iki 116 cm ties Vilniumi. Kai kur upė dėl sustojusio ledo yra išėjusi iš krantų. Nuo savaitgalio vėl laukiama atšalimo. Temperatūra naktį kai kur sieks ir 20–25 °C šalčio. Dienomis laikysis 12–18 °C šaltis. Užšalusiose upių dalyse ledo danga storės. Upių ruožuose, kurie iki dabar dar nebuvo užšalę, ledai grūsis, susidarys ištisinė ledo danga. Tai vietomis vėlgi gali lemti didesnį vandens lygio pakilimą. Nepaisant to, pavojingų vandens lygio reikšmių kol kas pasiekta neturėtų būti. Ryškesnių orų, taip pat ir vandens lygio, pokyčių nenumatoma ir ateinančią savaitę“, – informavo specialistė.
Prognozių ir perspėjimų skyriaus vedėja D. Keršytė atkreipė dėmesį, kad potvynį lemia daug veiksnių: sniego dangos storis, dirvožemio drėgmė ir įšalas, ledo reiškiniai, sniego tirpimo intensyvumas, oro temperatūra sniegui tirpstant, krituliai. Ne mažiau svarbu ir klimatinės sąlygos, reljefas, baseino miškingumas ir ežeringumas. Kadangi ledo reiškiniai yra tik vienas iš galimų potvynį lemiančių veiksnių, sunku vertinti situaciją tik pagal tai. Didžiausią įtaką turėtų prasidėjęs atšilimas.
Šiuo metu visą Lietuvą dengia sniegas. Sniego danga pasiskirsčiusi nevienodai – daugiausia jo fiksuojama Vakarų, Rytų Lietuvoje, kai kur – ir šiauriniuose rajonuose. Upes sukaustęs ledas toliau storėja. Skirtingai įšalusi ir dirva. Kol kas, remiantis turimais duomenimis, manoma, kad potvynis šiemet bus didesnis nei vidutinis.
(be temos)