Pereiti į pagrindinį turinį

Gyvenimas Amaliuose – tarsi Venecijoje, tik neromantiškas

2016-02-25 07:50

Ant Amalės upelio kranto įsikūrę sodininkai pastaruosius kelerius metus po liūčių pasijunta gyvenantys tarsi Venecijoje. Tik bėda, kad ne savo noru. Be to, pakilęs vanduo pridaro nemažai nuostolių.

Niekas nepadeda

Smarkiai palijus mažas Amalės upelis virsta sraunia upe, vanduo pakyla net iki 5 m ir apsemia ne tik kiemus, bet ir namus. Žmonės juos pasistatė prieš 15–20 metų, tačiau lietaus metu semti pradėjo tik nuo 2010-ųjų.

"Koks čia upelis, čia griovys, bet negaliu apsiginti. Stačiau betonines, metalines plokštes. Kiek galėjau, tiek tvarkiau pakrantę – ir savo, ir kaimynų. Yra mus per potvynį gelbėję net laiveliais", – pasakojo šalia upelio jau kelis dešimtmečius gyvenanti Ona Pukalskienė ir rodė potvynio vandens ant namo, ties palange, paliktas žymes.

Moteris skundėsi, kad patvinus upeliui paskęsta viščiukai, vanduo sunaikina daržą, apsemia katilinę, sugadina namo grindis.

Pagalbos nesulaukia

Amalė yra natūraliai susiformavęs upelis, surenkantis paviršinius vandenis iš rytinės Kauno miesto dalies ir Petrašiūnų mikrorajone įtekantis į Nemuną.

Upelis buvo kanalizuotas plečiantis Petrašiūnų mikrorajonui Kauno HE statybos metu.  Plečiantis pramoniniams mikrorajonams, paviršinės nuotekos per Taikos prospekto, Draugystės, Elektrėnų, Chemijos gatvių kolektorius buvo nuvestos į Amalės upelį, todėl susidarė gana didelis paviršinių nuotekų baseinas.

Esant intensyvioms liūtims Amalės upės kolektorius, paklotas po Petrašiūnų mikrorajonu, ir upelio pralaidos, esančios Amalių soduose, nepajėgūs praleisti didelio vandens srauto ir nešamų įvairių nešmenų nuo atvirų upelio šlaitų, todėl užtvindomi Amalių sodų sklypai greta upelio.

Pagalbos iš atsakingų institucijų amališkiai laukia jau seniai. O.Pukalskienė penkerius metus renka kaimynų parašus, rašo raštus ir siunčia juos Petrašiūnų seniūnijai, Kauno miesto savivaldybei, Aplinkos ministerijai. Atsakymų ir dėmesio sulaukia, tačiau realių pagalbos veiksmų – ne.

Reikia projekto

Petrašiūnų seniūnija yra informavusi gyventojus, jei sodų bendrija parengtų ir suderintų projektą, Miesto tvarkymo skyrius ieškotų finansavimo šaltinių vienai pralaidai rekonstruoti. Padėti sutramdyti Amalę, pasak valdininkų, turi ir patys gyventojai, kurių sklypai ribojasi su upeliu. Reikia jį valyti, tvarkyti krantus, pjauti želdinius. Pati O. Pukalskienė pasakoja nuolat tai ir daranti.

Pernai "Kauno diena" rašė apie Amalės upelio siautėjimus, tąkart Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis teigė, kad galimų problemos sprendimo sąnaudų niekas neskaičiavo, tačiau jos būtų milžiniškos. Iki šiol jų padengti ES lėšomis nebuvo įmanoma.

Amališkė sako nenuleidžianti rankų, tačiau retkarčiais nenorom pasvarsto, ar neteks išsikraustyti. Sudėtinga gyventi kliaujantis tik Dievo pagalba ir su nerimu stebint orų prognozes. Tarp kaimynų yra priėmusių sprendimą išsikelti, bet juk ne tam statomi namai ir kuriamasi.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų