Ne vieną kaunietį šiomis dienomis aplanko keistas jausmas: teoriškai darbo diena, piko valanda, bet miesto gatvėse – jokių spūsčių, automobilių aikštelės apytuštės. Įprastu grafiku dirbančios valstybinės įstaigos negali bendrauti su privačiais verslininkais – jų paprasčiausiai nėra: Kalėdų atostogos.

Šios sumaišties kaltininkas – kalendorius, kuriame šiemet darbo ir švenčių dienos išsidėsčiusios pramaišiui: tarp abiejų savaitgalių ir Kalėdų dienų – po darbo dieną. Labai panaši situacija ir su Naujųjų sutiktuvėmis. Nepaisant to, Vyriausybė neatšaukė sprendimo neperkelti darbo dienų ir nesuteikė biudžetinių įstaigų darbuotojams galimybės ilgiau pašvęsti. Privatūs verslininkai elgėsi kitaip.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) dar gerokai prieš šventes paviešino informaciją, kaip galima elgtis tokiais atvejais, kai viena darbo diena išpuola tarpušvenčiu.

Šalies Darbo kodekse numatyta, kad derinant darbuotojų poilsio laiką su švenčių dienomis, poilsio dienos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse, įstaigose ir organizacijose gali būti perkeltos tik Vyriausybės nutarimu. Kitos įmonės ir įstaigos į Vyriausybės sprendimą gali žvelgti kaip į rekomendacinio pobūdžio informaciją. Dėl poilsio dienų perkėlimo darbo laikas negali pailgėti. Atitinkamai turi būti ir kompensuojamas darbas perkeltomis dienomis.

"Neatmesčiau galimybės, kad kol nebuvo viešo išaiškinimo, kaip galima šiomis dienomis dirbti, tai žmonės buvo nusiteikę dirbti", – pastebėjo Valstybinės darbo inspekcijos Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjo pavaduotojai Raminta Petrauskaitė-Banienė.

Neįprastai pačiai darbo inspekcijai, į ją vėlesnio išaiškinimo kreipėsi ne tik darbdaviai. Pasak R.Petrauskaitės-Banienės, skambino labai daug privačių bendrovių darbuotojų. "Jie domėjosi, kaip galima su darbdaviu susitarti dėl tų dviejų darbo dienų perkėlimo ir kaip tą savaitę išnaudoti efektyviau", – VDI atstovė išskyrė pagrindinį interesantams kilusį klausimą.

Už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nėra pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio. R.Petrauskaitė-Banienė patikslino, kad darbuotojo darbo užmokestį sudaro pagrindinis darbo užmokestis ir visi papildomi uždarbiai, bet kokiu būdu tiesiogiai darbuotojui išmokami už jo atliktą darbą.

Darbuotojui pageidaujant dvigubas mokėjimas gali būti pakeičiamas suteikiant jam per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmečių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.

"Kitą kartą darbdavys neturi galimybės perkelti tų dienų. Tarkim, įmonėje, kur yra nepertraukiama gamyba. Vis dėlto, ko gero, efektyviau buvo perkelti tas dvi darbo dienas ir ypač jei darbuotojai išreiškė tokį norą", – jau ne tik teisinius, o ir psichologinius aspektus išsakė R.Petrauskaitė-Banienė.

Komentarai

Artūras Mackevičius, 
Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas

Įmonės, kurias vienija mūsų asociacija, labai skirtingos. Vienos turi kokią mažą suvenyrų parduotuvėlę, kitos užsiima vertimais į kitas kalbas, dar kiti – didmenine prekyba su Kinija ar turi nedidelį šeimos viešbutuką. Nuo verslo rūšies priklauso dirbti ar ne dirbti tarp švenčių išpuolusiomis darbo dienomis. Turėdamas, tarkim, šeimos viešbutį, žmogus galėjo iš anksto suplanuoti ir kalėdiniam laikotarpiui nerezervuoti kambarių svečiams. Asociacijos šventėje dalyvavęs vienas verslininkas pasakojo, kad jie įtemptai dirba visą kalėdinį laikotarpį, o po Naujųjų metų yra suplanavę atostogas, nes daug metų visai neatostogavo, ir viešbutis nedirbs. Aš pats turiu šešias parduotuvėles. Mes dirbome visas dienas, tik trumpinome laiką. Raudondvaryje turiu dvi parduotuves, tai vieną uždarėme, o kitą palikome dirbti. Maisto prekyboje kiekviena diena prastina prekės kokybę. Aptarnavimo sferoje dirbantys verslininkai dirbti turi tada, kada patogu klientui. Iš patirties žinome, kad antrą trečią Kalėdų dieną darbo krūvis yra mažesnis, todėl dviejuose skyriuose parduotuvėje per Kalėdas dirbo tik viena pardavėja, o ne dvi. Tačiau visi verslai skirtingi. Gamybininkai gali išjungti stakles ir nedirbti. Tuo metu jie nenaudoja elektros, o mūsų įmonėje šaldytuvai vis tiek įjungti, net kai nedirbame. Toms įmonėms, kurioms nėra mirtinos būtinybės aptarnauti klientus, žinoma, buvo patogiau perkilnoti darbo dienas ir leisti žmonėms ilgesnį laiką pailsėti. Darboholikai galėjo namie daugiau paklijuoti tapetus. Žinau, kad Nidoje ir Palangoje viešbučiai užgulti užsieniečių ir mūsų tautiečių, tai galima suprasti, kad žmonėms patogu turėti daugiau laisvų dienų, geriau pailsėti ir darbingesniems grįžti į darbą.

Andrius Verbyla, 
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų kancleris

Tiek gamybinės, tiek paslaugų įmonės šiuo kalėdiniu laikotarpiu perkėlė darbo dienas ir nedirbo. Toks darbo grafikas nebuvo aktualus įmonėms, kurių veikla susijusi su šventiniu laikotarpiu, ir būtent tomis dienomis jų darbas labiausiai reikalingas. Daug įmonių informavo, kad 23 ir 27 d. nedirbo. Kai kurie darbuotojai ėjo atostogų, kitiems darbdaviai suteikė laisvas dienas. Įmonės ieškojo būdų, kaip pamaloninti darbuotojus. Gamybininkams dirbti tas dvi išbarstytas dienas irgi neatrodė protinga, todėl gamyba buvo sustabdyta. Išimtis Stiklo fabrikas, kurie negali sustabdyti gamybos ir veiklą vykdo ir per Kalėdas, ir per Naujuosius metus. Vieni prieš šventes juk nori išvažiuoti, o po švenčių paprastai prasideda kitos problemos – neblaivūs darbuotojai ir kitos su tuo susijusios bėdos. Pagal galimybes įmonės keitė savo darbus ir dirbo lengvesniu režimu. Retai pasitaiko, kai pirma savaitės ir paskutinė darbo savaitės diena yra darbo. Verslui toks darbo ir šventinių dienų išdėstymas yra nuostolingas. Tuo šventiniu laikotarpiu darbo efektyvumas nepakyla ir niekur čia nepriskubėsi. Transportas taip pat stovi, nes partneriai užsienyje švenčia. Pasirinkusieji dirbti, dirbo lengvu – metų užbaigimo – režimu.

Dainius Ratkelis,
Kauno savivaldybės administracijos direktorius

Kauno savivaldybė dirbo įprastu ritmu, nes Vyriausybė neperkėlė darbo dienų į šeštadienį. Visos biudžetinės įstaigos dirbo pirmadienį ir šeštadienį. Tos darbo dienos buvo darbingos. Pirmadienį netgi tarybos posėdis vyko, todėl administracijos aparatas dirbo kaip bičių avilys. Penktadienį dirbome ir vykdėme mums priklausančias funkcijas – skaičiavome pašalpas ir visa kita. Privačiame sektoriuje daugelis įmonių rinkosi pirmadienį ir penktadienį nedirbti, tai žmonėms, turėjusiems reikalų savivaldybėje, buvo kaip tik labai patogu. Kai savivaldybės ir interesanto darbo laikas sutampa, jam labai sunku, o turėdami laisvas dienas žmonės be jokio vargo galėjo ateiti į savivaldybę ir tuos reikalus susitvarkyti. Tarnautojams šventės neturėjo jokios įtakos. Jie priiminėjo gyventojus, ir tiek. Žinoma, savivaldybėje taip pat žmonės dirba. Jiems gal ir būtų buvę patogiau, jei Vyriausybė būtų perkėlusi tas dvi darbo dienas. Jie būtų galėję ilgiau su savo šeimomis pabūti. Čia dvi medalio pusės – savivaldybės darbuotojams būtų buvę geriau nedirbti, o miestiečiui geriau, kad savivaldybė dirbo.