Į merus – du Matijošaičiai?

Laukia patvirtinimo

„Esu vienas realiausių Laisvės partijos kandidatų į Kauno miesto merus“, – teigia kaunietis Seimo narys Marius Matijošaitis, politinėje padangėje švystelėjęs 2020-ųjų rudenį, kai per Seimo rinkimus laimėjo Savanorių vienmandatėje apygardoje, nurungęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatą kaunietį Paulių Lukševičių.

Tuomet ir politologai tvirtino, kad M.Matijošaičio pergalei didelės įtakos turėjo pavardė, nors jaunasis politikas neturi jokių giminystės ryšių su Kauno miesto meru V.Matijošaičiu. Jaunasis politikas neigė, kad tik pavardė galėjo jam padėti iškovoti pergalę.

Rinkimai: kokia lentelė kabės prie durų savivaldybės antrame aukšte, kauniečiai nuspręs kitų metų kovą. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Dabar, artėjant savivaldos ir merų rinkimams, M.Matijošaitis sako sulaukęs ne tik Laisvės partijos bendražygių palaikymo, bet ir kitų Seimo narių užuominų, kad turėtų tapti kandidatu į Kauno vadovus per kitąmet kovą vyksiančius rinkimus. Tiesa, politikas pripažino, kad Laisvės partija galutinio sprendimo dėl jo kandidatavimo dar nepriėmusi, o apsispręsti ketina artimiausiomis savaitėmis – iki lapkričio. Pašnekovas užsiminė, kad gali būti ir dar vienas partijos pretendentas. „Vyksta demokratinis procesas. Kauno skyrius turi priimti sprendimą, – pridūrė jis, tačiau kas iš Laisvės partijos galėtų dar kandidatuoti į Kauno mero kėdę, atskleisti nepanoro. – Savaičių klausimas, kada visos kortos bus atverstos.“

Painiava: neabejotinas M.Matijošaičio koziris rinkimuose bus jo pavardė. (O. Posaškovos nuotr.)

„Kauno dienos“ žiniomis, Laisvės partija neslepia ambicijų turėti savo frakciją Kauno miesto taryboje. Ar jiems pavyks, priklausys nuo to, kaip „laisviečiai“ savo elektoratą sugebės pakelti nuo sofų ir kompiuterių, mat jaunesni rinkėjai nelinkę skubėti prie balsadėžių rinkimų apylinkėse, ypač per savivaldos rinkimus.

Koziris – pavardė?

M.Matijošaitis neslėpė laukiantis ir kitų partijų verdikto dėl kandidatų į merus.

Paklaustas, ar LR Liberalų sąjūdį ir jo būsimą kandidatą laiko rimtu konkurentu Kaune rungiantis dėl rinkėjų prielankumo, M.Matijošaitis atsakė: „Liberalų sąjūdžio demografinė rinkėjų grupė skirtinga nei Laisvės partijos. Nematau jų kaip konkurentų.“ Kiek atsargesnis jis buvo dėl kovos su „Vieningu Kaunu“ ir V.Matijošaičiu, jeigu jis nuspręstų siekti trečios kadencijos. „Rinkėjai vertins jų dvi kadencijas. Ar nulems darbai, ar vertybiniai dalykai, dabar sunku pasakyti“, – svarstė galimas kandidatas ir pridūrė, kad rinkėjų nuotaikoms nemenkos įtakos turės žiema ir kylančioms elektros, šildymo, maisto, kitų prekių ir paslaugų kainos. „Kaip politologijos mokslus baigęs žmogus galiu pasakyti, kad, deja, populizmas gali nulemti rinkimų rezultatus, esant tokioms aplinkybėms“, – pridūrė pašnekovas.

Jis šiuo metu turi didžiausią palaikymą, bet tai nereiškia, kad negalima prieš jį laimėti.

Pasiteiravus, kokios įtakos, jo manymu, rinkėjams gali turėti pavardė šįsyk, juolab jei teks konkuruoti su V.Matijošaičiu, M.Matijošaitis tikino, kad dalyvaudamas rinkimuose naudojasi savo konstitucine teise būti renkamas, tačiau ir pavardės kozirio šįsyk jau nebuvo linkęs kategoriškai neigti, kaip tai darė prieš Seimo rinkimus 2020-aisiais. „Paklydę rinkėjai gali žmogišką klaidą padaryti ir ne tą Matijošaitį pažymėti“, – pripažino jis.

„Mėgstu kalbėti konkrečiai“

Dėl rinkimų kortų iki galo neskubantis atskleisti dabartinis miesto vadovas V.Matijošaitis ne kartą yra sakęs, kad darbai mieste įsukti, o jį galėtų pakeisti ir kas nors kitas iš „Vieningo Kauno“ komandos. Kaip vieną iš tokių V.Matijošaitis ne sykį minėjo vicemero pareigas einantį Andrių Palionį.

„Mieste atlikti ir planuojami darbai – tai ne vieno mero asmeninis pasiekimas. Čia dirba visa komanda. Liko vos penki mėnesiai, ir kol kas yra visiška nežinia, ar spėsime sunešioti metalines klumpes. Seimūnai padarė viską, kad visuomenininkų dalyvavimas artėjančiuose savivaldos rinkimuose būtų maksimaliai pasunkintas, o partijos ir toliau liktų prie savo privilegijų. Tad kol neįveiktos visos kliūtys, bet kokios kalbos apie dalyvavimą rinkimuose būtų tik būrimas iš kavos tirščių. Aš mėgstu kalbėti konkrečiai, tad šiuo metu aiškaus atsakymo neturiu“, – vakar „Kauno dienai“ tvirtino V.Matijošaitis.

Startas: sulaukęs kauniečių pasitikėjimo V. Matijošaitis Kauno miesto vadovu tapo 2015-aisiais. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Konkurentų nenuvertina

Pirmasis oficialiai kandidatu į Kauno miesto merus dar vasarą paskelbtas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas, praėjusią kadenciją vadovavęs sveikatos apsaugos ministerijai, Seimo narys Aurelijus Veryga.

Ankstesniuose rinkimuose į Seimą turėję tvirtą Kauno mero V.Matijošaičio ir jo vadovaujamo „Vieningo Kauno“ palaikymą, išvien kėlę kandidatus į parlamentą, „valstiečiai“, A.Veryga ir „Vieningas Kaunas“ šįsyk savivaldos ir merų rinkimuose jau stovės skirtingose barikadų pusėse.

„Anksčiau ir mes rėmėme „Vieningą Kauną“, nes situacija buvo kitokia, Ukrainoje nevyko karas, nebuvo klausimų dėl „Vičiūnų“ verslo. Dabar kontekstas pasikeitęs“, – pastebėjo A.Veryga.

Jis nebuvo linkęs įvardyti, ką laiko didžiausiais konkurentais kitąmet vyksiančiuose rinkimuose. „Didžiausia klaida – nuvertinti konkurentus. Kai kas nors sako, kad čia ne konkurentai, tai atrodo nerimta. Visus vertiname rimtai, su visais esame nusiteikę debatuoti, diskutuoti dėl idėjų“, – tikino LVŽS kandidatas į svarbiausią Kauno miesto kėdę.

Pasak pašnekovo, politinės partijos dalyvauja rinkimuose ne dėl to, kad tik dalyvautų: „Čia ne sportas. Visi dalyvauja, kad laimėtų. Stengsis visi, o kaip bus, parodys rinkėjai.“

„Jei dabartinis meras pasakys, kad tikrai dalyvauja rinkimuose, realiai matyti, o ir apklausos rodo, kad jis šiuo metu turi didžiausią palaikymą, bet tai nereiškia, kad negalima prieš jį laimėti“, – pridūrė A.Veryga.

Kandidato paieškos

Kaip tik šįvakar dėl savo kandidato į Kauno miesto vadovo postą turėtų apsispręsti ir konservatoriai – TS-LKD Kauno sueiga rinksis balsuoti, kuris iš keturių jau viešai įvardytų personalijų taps oficialiuoju partijos vedliu rinkimuose Kaune ir kandidatu į merus.

Tarp pretendentų nurodomos dvi partijos deleguotos ministrės Ingridos Šimonytės vadovaujamoje Vyriausybėje – švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ir finansų ministrė Gintarė Skaistė. Kaip galimi pretendentai tapti kandidatais į Kauno merus įvardijami Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis ir Kauno savivaldybės tarybos TS-LKD frakcijos seniūnas P.Lukševičius, kaip jau minėta, per praėjusius Seimo rinkimus pralaimėjęs Laisvės partijos atstovui M.Matijošaičiui. Ar politikai vėl kryžiuos ietis šįkart jau dėl Kauno mero kėdės, paaiškės netrukus.

„Kauno dienos“ žiniomis, konservatoriai bandė rasti kokią nors žinomą asmenybę, kuri sutiktų tapti jų partijos kandidatu į Kauno merus, tačiau viešai jokia nepartinė pavardė nefigūruoja. „Viskas paaiškės ketvirtadienį vakare“, – kortų neatskleidė ir P.Lukševičius, paklaustas, ar dar gali būti kokių pokyčių pretendentų į kandidatus rikiuotėje.

„Nusprendėme, kad elgsimės pagal vakarietišką modelį – step by step (angl. žingsnis po žingsnio) esame užsiauginę partijoje pakankamai savų lyderių. Pažiūrėkite, kiek kauniečių ministrų, kiek kauniečių vadovauja Seimo komitetams ir t.t.“, – dėstė P.Lukševičius. Tiesa, tarp keturių minimų partijos pretendentų į kandidatus būtent jo politinis bagažas – pats kukliausias.

Balsuos: pasak P.Lukševičiaus, TS-LKD jau turi užsiauginusi savo lyderių, o kas taps jų kandidatu į merus, turėtų paaiškėti per šįvakar rengiamą Kauno sueigos balsavimą. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Šįvakar TS-LKD Kauno sueigos išrinktą kandidatą dar turės patvirtinti partijos taryba, tai ketinama padaryti spalio 1-ąją. Ar konservatoriai turi šansą susigrąžinti galios pozicijas jų bastionu iki 2015-ųjų vadintame Kaune, spręs rinkėjai.

Reikia žmones įtikinti

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Kauno skyrius kandidatu į merus yra iškėlęs Gintautą Labanauską, ne vieną kadenciją krimtusį miesto tarybos nario duoną, tiesa, tuomet jis buvo Socialdemokratų partijos gretose. Šiemet G.Labanauskas stojo prie Sauliaus Skvernelio įkurtos naujos politinės jėgos „Vardan Lietuvos“ Kauno skyriaus vairo.

Pasirinkimas: „Vardan Lietuvos“ Kauno skyrius kandidatu į miesto merus iškėlė G.Labanauską. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Buvusio premjero vedamos partijos frakcijai miesto taryboje vadovaujanti buvusi konservatorė Edita Gudišauskienė tikina, kad savo verdiktą dėl kandidato dar turės tarti partijos valdyba. „Bus matyti. Spręs partijos valdyba“, – sakė politikė ir pridūrė, kad sprendimas turėtų gimti kitą savaitę.

Paklaustas, ar gali keistis partijos pozicija dėl kandidato į Kauno merus, S.Skvernelis nedaugžodžiavo: „Nemanau.“

Ar pavyks ir po rinkimų Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ turėti frakciją miesto taryboje? S.Skvernelis tikino, kad su tokiu tikslu ir dalyvauja savivaldos rinkimuose.

„Reikia dirbti, kad turėtume frakciją taryboje. Reikia žmones įtikinti savo idėjomis, kad jie patikėtų ir išreikštų savo pasitikėjimą“, – kalbėjo E.Gudišauskienė.

Kitų remti nežada

LR Liberalų sąjūdis Kaune galimo kandidato į merus dar neturi, tačiau spalį žada jį paskelbti. Kaip teigė Kauno skyriaus pirmininkė Nijolė Putrienė, kol kas yra du politikai, kurie gali kandidatuoti į šį postą.

„Tikrai siūlysime savo kandidatą, o ne remsime kitus. Tik dar nenoriu jų įvardyti, kol nebuvo visuotinio susirinkimo“, – kalbėjo liberalė.

Paklausta apie politinius konkurentus, politikė tikino, kad dabartiniai Kauno valdantieji turi stiprias pozicijas. Nors liberalios idėjos vienija ir Laisvės partiją, šios politinės jėgos kaip savo pagrindinių varžovų Liberalų sąjūdis nelaiko.

„Kol kas sunku spręsti, su kuo galėtume dirbti koalicijoje, nes dar nežinome aiškių partijų idėjų, mes ir patys dar deriname galutinius aspektus, tai akcentuosime rinkimų kovoje. Manau, kad galimą bendradarbiavimą ir dėliotume pagal tai, kas mums yra svarbu ir kas tas idėjas palaikytų“, – nurodė N.Putrienė.

„Kadangi šią kadenciją neturime savo atstovų Kauno miesto taryboje ir aktyviai nedalyvaujame priimant Kaunui svarbius sprendimus, vangiai viskas vyksta. Bet rinkimuose tikrai dalyvausime, kandidatą į merus kelsime, partijos sąrašas į miesto tarybą irgi bus“, – tikino buvęs Kauno meras Rimantas Mikaitis, dabar einantis kultūros viceministro pareigas. Paklaustas, ar siektų mero posto, tokią galimybę politikas neigė. Anot jo, tarp galimų kandidatų į merus neminima ir kultūros ministro liberalo Simono Kairio, dirbusio Kauno vicemeru pavardė.

Dėmesys bendruomenei

Lietuvos socialdemokratų partija kandidatus į merų postus patvirtino praėjusį savaitgalį – Kaune rinkėjų prielankumo sieks Darius Razmislevičius, kuris šiuo metu vadovauja partijos Kauno skyriui.

Kaip „Kauno dienai“ sakė pats D.Razmislevičius, skyriuje buvo du kandidatai, bet nuspręsta, kad jis galės tinkamiausiai atstovauti partijai – vesti socialdemokratus savivaldos rinkimuose Kaune ir galbūt iškovoti mero postą.

D.Razmislevičius viliasi, kad visos partijos pasiūlys savo kandidatų į mero postą, ir kauniečiai turės daug galimybių rinktis. „Noriu visiems oponentams palinkėti sąžiningai konkuruoti. Tikiu, kad kai būna didesnis pasirinkimas, geresnis ir rezultatas. Žinoma, visų vertybinė politika skiriasi, o mes idėjų tikrai turime. Norime daug dėmesio skirti infrastruktūrai, kad kuo daugiau erdvių būtų pritaikytos neįgaliesiems. Norime daugiau įtraukti ir bendruomenę į miesto gyvenimą, net ir į biudžeto skirstymą“, – dėstė D.Razmislevičius ir pridūrė, kad taip pat palaikytų nemokamo viešojo transporto idėją.

Užteko diskusijos

Darbo partijos Kauno skyrius nusprendė, kad mero rinkimuose į šį postą kandidatuos skyriaus pirmininkas. Šiuo metu šias pareigas eina Marijus Velička.

Politikas tikino, kad skyriuje nebuvo balsavimo, užteko diskusijos, kuris partijos narys galėtų būti geriausias kandidatas į Kauno merus. Diskusijos metu nuspręsta, kad būtent pirmininkas turi siekti mero posto.

Kol neįveiktos visos kliūtys, bet kokios kalbos apie dalyvavimą rinkimuose būtų tik būrimas iš kavos tirščių.

„Kartu su manimi į savivaldybės tarybos rinkimus eina beveik visa Kauno skyriaus komanda, turinti politinės patirties. Dabar Kauno skyriuje yra apie 250 žmonių“, – kalbėjo M.Velička.

Pasak Darbo partijos Kauno skyriaus pirmininko, ši partija į savivaldos rinkimus eina su idėja padaryti gyventojams nemokamą viešąjį transportą ir kad mokinukams už pietus nereikėtų mokėti.

„Daug metų dirbame prie idėjos, kad turėtų būti nemokamas viešasis transportas. Mūsų partiečiai kai kuriuose Lietuvos miestuose tai jau yra įgyvendinę. Tikime, kad tiek meras, tiek savivaldybė turi būti orientuota į žmogų. Manome, kad miestui tai būtų pakeliama padengti“, – dėstė M.Velička.

Dar ieško kandidatų

Seimui nusprendus dėl savivaldybių tarybų ir merų rinkimų 2023 d. spalio 5 d., politinė kampanija prasidės jau šių metų spalio 7 d., bet dar ne visos politinės partijos nusprendusios, kokią kortą išmes artėjančiuose savivaldybės tarybos ir mero rinkimuose.

Įvairovė: šiuo metu Kauno miesto taryboje dirba trys frakcijos, o kiek jų bus po rinkimų kitąmet, sunku prognozuoti. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Dalis partijų atstovų geriausių kandidatų į Kauno mero postą vis dar ieško, tačiau tikino, kad sąrašai bus patvirtinti artimiausiu metu.

„Kol kas dar partijos valdyba neapsisprendusi dėl galimo kandidato į mero postą. Neatmesčiau galimybės palaikyti ir kitų partijų keliamą kandidatą. Tačiau, manau, kad savaitės pabaigoje valdyba jau bus nutarusi, ar kelsime savo kandidatą, ar palaikysime kažką kitą“, – „Kauno dienai“ minėjo partijos „Laisvė ir teisingumas“ Kauno skyriaus pirmininkė Kristina Cipkuvienė.

„Mes kol kas iki galo dar nesame visko aptarę, bus mūsų posėdis šios savaitės pabaigoje arba kitą savaitę. Skubame viską pateikti. Kandidatų sąrašas į savivaldybės tarybą tikrai bus, o dėl mero turime planų, bet dar anksti apie juos kalbėti be valdybos sprendimo“, – nurodė „Nacionalinio susivienijimo“ Kauno skyriaus pirmininkė Aušra Jurevičiūtė.