Seimo antradienį priimtas sprendimas panaikinti Kauno apygardos teismo teisėjos Neringos Venckienės teisinę neliečiamybę leis jai apsiginti teisme, sako Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

„Seimas priėmė tokį sprendimą, kuris iš tiesų leidžia teisėjai apginti save ir savo tiesą teisiniu keliu – atsakant į jai iškeltus kaltinimus“, – interviu Žinių radijui trečiadienį teigė parlamento vadovė.

„Manau, kad šiandien mes visi esame suinteresuoti, kad tai, kas vyksta jau ne vienerius metus, kad tos tiesos visi norime, ne tik teisėja N.Venckienė ir ją palaikančių žmonių grupė, bet ir kiti, ir Seime esantys, bet gyvename teisinėje valstybėje, ir turime elgtis pagal įstatymus, ir teisingumas tikrai turi būti teisme, įrodyti savo nekaltumą ir jį pagrįsti. (...) Sudarytos prielaidos arba sąlygos po Seimo priimto sprendimo, kad tą ji ir galėtų padaryti būtent teisme“, – pridūrė I.Degutienė.

Seimo pirmininkė teigė visada balsuojanti už teisėjų ar parlamentarų teisinės neliečiamybės panaikinimą.

„Seimas tikrai nėra teismas, kuris sprendžia, ar asmuo kaltas, ar nekaltas. Ar konkrečios teisėjos N.Venckienės atžvilgiu, ar prieš tai buvusio kito teisėjo atžvilgiu, ar Seimo narių atžvilgiu visada balsuoju už teisinės neliečiamybės panaikinimą todėl, kad Seimas nesprendžia kaltumo ar nekaltumo, (...) tai gali padaryti tik ikiteisminis tyrimas, o po to – teismas“, – kalbėjo ji.

Generalinis prokuroras Darius Valys dėl teisėjos imuniteto panaikinimo į Seimą kreipėsi gegužės pabaigoje.

Prokurorai teigia surinkę pakankamai duomenų, kad galėtų pateikti teisėjai įtarimus pagal penkis Baudžiamojo kodekso straipsnius – dėl trukdymo antstolio veiklai, pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, nepagarbos teismui, teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo ir dėl piktnaudžiavimo tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis.

Antradienį Seimas balsavo dėl teisėjos N.Venckienės teisinės neliečiamybės. „Už“ tokį Seimo sprendimą pasisakė 73, „prieš“ 20, dar 9 parlamentarai susilaikė. Tokiai rezoliucijai priimti reikia ne mažiau kaip 71 balso „už“.

Už teisėjos imuniteto panaikinimą balsavo didesnė dalis konservatorių frakcijos, visi išskyrus vieną socialdemokratai, Liberalų sąjūdžio atstovai, visi išskyrus vieną liberalcentristai. Vieningai prieš buvo Krikščionių partijos frakcijos atstovai, balsavime nedalyvavo didžioji dalis „tvarkiečių“, pusė „darbiečių“ atstovų.