Idėjų autoriai godūs?

Konkursą "Kauno akcentai" organizavusi miesto savivaldybė profesionalius menininkus ir miesto bendruomenę kvietė teikti idėjas naujoms skulptūroms ir meniniams objektams, kurie papuoštų miesto centrą ir senamiestį. Sulaukta 77 idėjų. Nuo antradienio rotušėje veikia jų vizualizacijų paroda. Konkursas anonimiškas, idėjų autoriai neskelbiami – siekiama, kad pateiktas idėjas komisijos nariai vertintų nežinodami jų autorių. Konkurso nugalėtojus planuojama paskelbti mėnesio pabaigoje. Teigiama, kad nauji meniniai akcentai pagal jų idėjas miestą galėtų papuošti dar šiemet.

Apsilankius parodoje susidaro įspūdis, kad ji surengta atmestinai: nedidelėje salytėje sugrūstos visos konkursui pateiktų idėjų vizualizacijos ir jų aprašymai. Kai kurių darbų aprašymai, netilpę ant pasporto, plevėsuoja ore.

Parodos lankytojai ir kalbinti architektai skeptiškai vertino ir konkursui pateiktas idėjas. "Yra gerų idėjų, tačiau yra ir tokių, kad nenorėčiau, jog būtų įgyvendintos", – sakė parodą apžiūrėjusi Vilniaus dailės akademijos studentė Justina Aleksandravičiūtė. Jai pritarė gatvės menininkas Timotiejus Norvila: "Yra labai silpnų idėjų, o viena kita – tikrai įdomios. Iš konkursui pateiktų per 70 idėjų galima išsirinkti ir tokių, kurios papuoštų miestą."

Vaikinas atkreipė dėmesį, kad kai kurių darbų sąmatos – nepagrįstos. "Susidaro įspūdis, kad kai kurie žmonės, pateikę idėjas, yra godūs. Juk konkurso sąlygose skelbiama, kad laimėtojams paskatinti bus skirta po 1 tūkst. eurų, bet kiti autoriai prašo ir didelių autorinių honorarų. Man atrodo, tai akiplėšiška", – sakė T.Norvila.

Kai kurios idėjoms įgyvendinti prireiktų įspūdingų sumų. Bene brangiausiai kainuotų sukurti ir pastatyti 5 m diametro ažūrinį krepšinio kamuolį Nemuno saloje. Šio projekto darbai ir medžiagos įvertinti 30 tūkst. eurų.

Atpažino panašų darbą

Skulptorius Kęstutis Lanauskas konkursui savo idėjų neteikė, tačiau buvo nemaloniai nustebintas vienoje vizualizacijų atpažinęs darbą, panašų į jo sukurtą Ryšių istorijos muziejaus kieme stovėjusią kabančių akmenų "Sieną". "Siūlyti darbą, nukopijuotą nuo kito autoriaus, yra neetiška. Kaip neetiška būtų ir miestui tokį darbą statyti", – sakė skulptorius. Jis užsiminė apie tai informavęs savivaldybę.

Įdomu tai, kad neoriginalios idėjos autorius prašo 4 tūkst. eurų autorinio honoraro.

K.Lanauskas kritiškai vertino savivaldybės užmojį konkursą organizuoti remiantis viešųjų pirkimų tvarka. "Užsakant meno kūrinius, negalima vadovautis kainos principu. Juk, kai susergame, paprastai ieškome ne pigiausio, o geriausio gydytojo. Kodėl tuo pačiu principu nesivadovaujame įsigydami meno kūrinį?" – retoriškai klausė menininkas.

Konkursui pateiktos idėjos aptartos ir socialiniuose tinkluose. "Panašu, kad daug kas numatęs išsivalyti savo dirbtuves", – taip viešai pateikiamas idėjų vizualizacijas, abejodamas jų verte, komentavo vienas feisbuko naudotojų.

Ragino komentuoti feisbuke

Konkurso komisijos pirmininkas, Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas nesiėmė vertinti pateiktų idėjų, kol nepaskelbti konkurso nugalėtojai – kad nepaveiktų kitų komisijos narių nuomonės. Pašnekovas tvirtino, kad jo nėra pasiekusi informacija apie konkursui pateiktus plagiatus.

"Vienas iš kriterijų, kurį turi atitikti konkursui teikiama idėja, yra originalumas. Nuplagijuotas darbas toks, be abejo, nebus ir konkurse dalyvauti negalės – jis bus atmestas", – sakė komisijos pirmininkas.

Konkursui pateiktų darbų vizualizacijas galima apžiūrėti Kauno miesto savivaldybės paskyroje feisbuke (http://bit.ly/2ao2Gku). Pastebėjus plagiatą, S.Rimas ragino prie tokios idėjos vizualizacijos parašyti komentarą. "Galima pakomentuoti feisbuke, prisegant darbo, kuris yra nukopijuotas, nuotrauką, ar raštu savivaldybei pateikti informaciją – ji mus pasieks ir į tai atsižvelgsime. Mes, komisijos nariai, savo sprendimus priimame, bet paskaitome ir visuomenės nuomonę feisbuke", – prisipažino S.Rimas.

Geriausioms konkurso idėjoms įgyvendinti savivaldybė yra numačiusi 170 tūkst. eurų. "Vidutinių ar silpnų idėjų nepulsime įgyvendinti vien dėl skaičiaus. Tikslas yra atrinkti tik vertus įgyvendinti darbus", – sakė komisijos pirmininkas.

Kiek idėjų bus realizuota, paaiškės komisijai paskelbus galutinį verdiktą. Tai planuojama padaryti antroje rugpjūčio pusėje. Konkursui pateiktų vizualizacijų paroda rotušėje veikia iki rugpjūčio 22 d. Parodos lankymas – nemokamas.

Komentarai

Audrys Karalius

Portalo pilotas.lt vyriausiasis redaktorius, architektas

Konkursas "Kauno akcentai" turi visus pompastiško proginio vajaus bruožus: užmojį, ideologinį užtaisą, skubėjimą, paviršutiniškumą, taškymąsi pinigais, liaudies masių įtraukimą į procesą ir pergalingą būgnų tratėjimą. Atrodo, tarsi į Kauną staiga būtų sugrįžę Leonidas Brežnevas, Vytautas Šustauskas ir komjaunuoliai.

Metų metais neskyrusi menui mieste jokio dėmesio ir nevykdžiusi jokios nuoseklios urbanistinio meno ir urbanistinio dizaino raidos, miesto valdžia staiga pabudo iš sapno ir staiga užsimojo užgazuoti visą Kauno centrą (Naujamiestį ir Senamiestį) akcentais. Juk, anot vicemero Simono Kairio, problema fatališka – mieste nėra prie ko nusifotografuoti...

Nepaisant to, kad iš savivaldybės tribūnų nuolat džiūgaujama dėl analogų Lietuvoje neturinčio konkurso ir dėl net 77 konkursui pateiktų projektų, neskubėčiau sutikti su miesto tarybos nariu Jonu Audėjaičiu (Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dekanu – red. past.), kad džiugina menininkų išmonė ir noras miestą matyti kitokį, gražesnį. Toks urminis miesto puošimas iš tiesų bloškia Kauną į XIX a. pradžią, kai senmergiaujančių gubernijos freilinų pastangos padaryti nenatūralų kultūrinį įspūdį svečiui iš Europos tapdavo eiliniu anekdotu.

Urbanistinis menas prilimpa mieste tik tada, kai yra išjaustas, suprastas ir prisijaukintas miesto. Nerimta ir neatsakinga švaistyti pinigus (170 tūkst. eurų) vienadieniams meno nuotykiams iš ilgaamžių medžiagų. Kaip neprivalgysi už visus metus, taip ir menu neprisodrinsi miesto avansu. Labai norėčiau tikėti, kad Kauno valdžia nulips nuo populistinių bačkų ir ims dirbti nuosekliai, racionaliai, brandžiai. Ypač meno, architektūros ir viešųjų erdvių srityje.

O šiandien, deja, nesame kultūrinio stebuklo liudininkai. Iš 77-ių konkursui "Kauno akcentai" pateiktų projektų maždaug pusė yra baisūs arba labai baisūs. Bent penki – akivaizdūs plagiatai. O iš likusiųjų drįsčiau išskirti: "Žvaigždžių sėjiką", "Valtį", "Sporto aikštelę", "Kauno šypseną" ir "Nemuno uogas".

Asta Kiaunienė

Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė

Mes džiaugiamės, kad Kaunas yra iniciatyvesnis, į projektus stengiasi įtraukti visuomenę – tai šiuolaikiškas požiūris, pozityvus veiksmas. Dažniausiai visuomenė įtraukiama į idėjų paiešką diskusijų lygiu ir vėliau siekiama įgyvendinti jau subrandintus išdiskutuotus siūlymus.

Į Kauno akcentų konkursą turėtume žiūrėti kaip į diskusiją, kuriai galima būtų pritaikyti perfrazuotą patarlę: "Dešimt vietų pamatuok, vieną pasirink".

Kaunas pasižymi pažangiu požiūriu į laikmetį ir aplinką. Prieš šimtmetį nustebino Europą modernia architektūra, inovatyviomis to meto technologijomis, įrenginiais. Kauno Europos kultūros sostinės projekte Kaunas prisistato kaip šiuolaikinė sostinė.

Kaip ir daugelis miestiečių, Kauną įsivaizduoju kaip inovatyvų, iniciatyvų šiuolaikišką XXI a. miestą, kuris akcentuotų progresyvias šiuolaikiškas idėjas, nebūtų provincialus, tiražuojantis jau kitur matytus dalykus.

Manau, kad į miesto akcentus reikėtų žiūrėti plačiau. Prisimenu puikias idėjas šiuolaikinant, kultūrinant, akcentuojant Kauną, kurios išdiskutavus problematiką buvo pateiktos prieš kelerius metus vykusio KAFE (Kauno architektūros festivalis) festivalio metu surengtose studentų kūrybinėse dirbtuvėse. Dirbtuvių tema buvo "Susitikimo taškai. Miestas ir upė". Tikrai ne viena originali idėja buvo verta realizuoti, o išlaidos miestui, ko gero, nebūtų siekusios 100 tūkst. eurų. Gaila, bet miestas kol kas nepasinaudojo ar primiršo siūlymus. Motyvuojant, kad trūksta lėšų, miestas atsisakė vienos pagrindinių Laisvės alėjos idėjų – modernios patrauklios transporto priemonės – roboto, judančio istorine buvusių bėgių trasa. Robotą galėjo sukurti "Nemuno slėnio" ar kita mūsų miesto kūrėjų-inžinierių komanda. Tokiu būdu būtume ne tik priminę apie miesto istorinius ženklus, bet ir dėtume akcentą į gebėjimą inovatyviai kurti. Kita Laisvės alėjos idėja, galinti tapti ryškiu miesto akcentu, – išmanieji skėčiai, reaguojantys į aplinkos pokyčius, kurių konstrukcija sukurta mūsų miesto mechatronikų, kol kas kybo ant plauko. Naujos iniciatyvos gerai, tačiau gaila, kad pamirštama, kas buvo kuriama ir vystoma prieš tai.

Grįžtant prie "Kauno akcentų" konkurso – keletą konkursui pateiktų originalių idėjų galima būtų vystyti. Aš neabejoju, kad mūsų miesto visuomenė, "Kauno akcentų" konkurso iniciatoriai ir vertintojai yra ne tik iniciatyvūs bet ir progresyvūs, todėl nemanau, kad miestas pasirinks investuoti į dešimt skirtingų veislių akmeninių šuniukų paglostymui.

O gal geriau investuoti į dešimt interaktyvių rodyklių su nuorodomis į dešimt geriausių Europos paveldo ženklą turinčių statinių? Arba į vieną Lietuvos šimtmečiui skirtą akcentą? Idėjų turime – svarbu diskutuoti. Net ir mažuose dalykuose turime turėti strategiją ir tikslą – kokio rezultato siekiame.