- Jurgita Šakienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Audrą sukėlusi žinia, kad Kauno miesto savivaldybėje užstrigo leidimai rengti vieną iš „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginių, kurio dalis – diskusija LGBT+ tema, kiek nurimo. Ji vyks. Pasidomėjome, kokia tai diskusija, ir koks jos tikslas.
Šeštadienį 13.30 val. Vienybės aikštėje prasidės diskusija: „Su laiku“. Rengėjai klausia, ar jaunimui pavyks sukurti LGBT+ draugišką kultūrą? Ši diskusija yra bendrakūrystės festivalio „Per_kūnija“, įtraukto į „KEKS 2022“ programą, dalis.
– Kas bus šios diskusijos dalyviai? – pasiteiravome diskusiją moderuosiančio menininko Deniso Kolomyckio, po mokslų Anglijoje, projektų JAV su Jonu Meku, gyvenimo ir kūrybos Portugalijoje, grįžusio į Lietuvą.
– Diskusija bus apie tai, kaip bendrai LGBT situacija gali kisti. Dažnai girdime, kad viskas su laiku, kad reikia diskusijų, edukacijos. Klausimas, ar tikrai reikia dar diskusijų? O gal jau laikas eiti prie tam tikrų veiksmų? Diskusijai pasirinkti asmenys, referuosiantys šia tematika. Tai Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Meno istorijos ir teorijos katedros Katedros docentė dr. Lina Kaminskaitė, „Kaunas Pride“ iniciatyvinės grupės narė Viktorija Kolbešnikova, publicistė, profesinių sąjungų konsultantė Emilija Švobaitė, Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovas Vytautas Valentinavičius ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ Komunikacijos skyriaus vadovas Mindaugas Reinikis. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, kai buvo kilęs klausimas dėl leidimo diskusijai, išlaikė vertybinį stuburą ir pasakė, kad renginys bet kokiu atveju vyks, kad privalome apie tai kalbėti.
Denisas Kolomyckis. Š. Barto nuotr.
– Ką turite omenyje sakydamas, kad reikia imtis veiksmų?
– Iš aktyvistų, menininkų pozicijos – kuriame meno kūrinius, diskusijas, susitikimus, analizuojančius esamą situaciją. Tačiau reikia ir atitinkamos teisinės bazės sukūrimo. Universalios ir visiems prieinamos žmogaus teisės turi egzistuoti žmonių neskirstant į grupes, kad, pavyzdžiui, čia tradicinė šeima, o čia marginalai. Prašau, priimkime sutarimą, kad visi turėtume tokias pačias teises.
LGBT kova už žmogaus teises niekada nebuvo kova prieš tradicinę šeimą.
– Kaip suprantu, kalbate apie Partnerystės įstatymą. Bet jeigu jis ir bus priimtas, dar nereiškia, kad vos tik jam įsigaliojus Lietuvą padengs LGBT draugiška aura.
– Taip. Laukia ilgas procesas. Ir jau nueitas nemažas kelias. Per trisdešimt metų pasistūmėjome į geresnę pusę. Tačiau yra ir pavyzdžių, kai net ne pavieniai asmenys, o savivaldybės bando autokratiškai veikti LBGT atžvilgiu, kaip, pavyzdžiui, nutiko Kaune dėl „Kaunas Pride“ eisenos ir dėl leidimo diskusijai, apie kurią kalbame dabar. Visuomenėje yra daug pykčio, bet mes esame subrendę, kad suvoktume, jog žmogaus teisės yra visų žmonių teisės. Esame sąmoninga, demokratijoje daug pasiekusi valstybė, vadovaujamės įstatymais. Jeigu bus priimtas Partnerystės įstatymas, tikiu, kad juo bus vadovaujamasi.
– Kaip, jūsų manymu, atrodo LGBT draugiška kultūra, apie kurią kalbama diskusijos anonse?
– Sudėtinga pasakyti. Turėtume išsikristalizuoti ir suvokti, kad giname daugybės žmonių teises. Nesuprantu, dėl kokių priežasčių bijoma LGBT bendruomenės. Iš oponentų pasisakymų susidarau įspūdį, kad bijoma, jog LGBT bendruomenė juos neigiamai paveiks. O iš tikrųjų žmonės tiesiog nori galimybės be baimės vaikščioti gatvėje, be baimės kurti šeimas, tą pačią valstybę. LGBT kova už žmogaus teises niekada nebuvo kova prieš tradicinę šeimą. Visi norime šeimos, meilės ir galimybės ta meile dalintis. Gaila, kad iki šiol pasitaiko atvejų, kai LGBT bendruomenės nariai sulaukia smurto, pažeminimo, juos atstumia artimieji.
Denisas Kolomyckis. E. Sabaliauskaitės nuotr.
– Kodėl diskusijoje orientuojatės į būtent jaunimą?
– Diskusija vyksta po jaunimo festivalio vėliava. Pasakymas, kad jaunimas yra ateitis, yra toks nuvalkiotas… Visų pirma, mes esame dabartis. Dabar darome dalykus. LGBT nėra uždara bendruomenė, jie kartu yra darbuotojai ir kitokios socialiai stiprios ar pažeidžiamos grupės. Esame valstybės dalis. Kartu nešame ir daugybės kitų grupių, susiduriančių su problemomis, vėliavą. Įvairios grupės istoriškai viena kitą palaikė. LGBT, smurtą kenčiančios moterys ir teisingo atlyginimo negaunantys darbuotojai visuomet veikė kartu. 1960–1970 metais LGBT bendruomenė padėjo atstovėti angliakasių teises Anglijoje. Angliakasiai, kurie, atrodytų, yra mačizmo simbolis, prisijungė prie LGBT maršų. Lygiai taip pat vyko ir kova už moterų teises. Tai nėra vienos grupės atstovavimas, kartu tai yra visų pažeidžiamų grupių atstovavimas. Aktyvizmas persipina skirtingose srityse.
– Ne vienoje užsienio šalyje atmosfera LGBT atžvilgiu yra gerokai draugiškesnė nei Lietuvoje, bent jau sprendžiant pagal komentarus socialiniuose tinkluose. Kodėl grįžote į Lietuvą?
– Čia mano namai. Man čia gera, daug galimybių kurti, ką ir darau – dirbu studijoje, filmuojuosi filmuose. Tiek BBC, tiek „Netflix“, tiek kituose. Aš grįžau, bet yra nemažai žmonių, kurie nebemato prasmės ir galimybių čia gyventi dėl LGBT situacijos, jiems per daug sudėtinga.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Vičiūnų“ gamyklą Kaliningrade įsigijusi įmonė D. Matijošaičiui klausimų nesukėlė61
Viešojoje erdvėje kilus diskusijai dėl „Vičiūnų“ gamyklą Kaliningrade įsigijusios įmonės, „Vičiūnai Group“ valdybos narys Dainius Matijošaitis teigia, kad jam pačiam informacija apie „Gruppa Okean“ ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Archyvas: nuo istorinės statistikos iki tautos nuomonių1
Atvirame Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyve (LiDA) saugomi įvairūs šių sričių duomenys, o interneto puslapyje galima rasti apklausų duomenų, statistikos, žiniasklaidos turinio analizių, parlamento debatų, partijų ...
-
Kaunas – upių miestas: kokios pramogos laukia?4
Marių ir upių apsuptyje įsikūręs Kaunas šį laivybos sezoną ne tik siūlo paplaukioti laiveliais, bet ir kitokiomis veiklomis pajausti vandens teikiamus laisvalaikio malonumus. ...
-
Mažumos valanda: kas domino Kauno politikus?35
Pakeitus Vietos savivaldos įstatymą, kartą per pusmetį turi būti sudaryta galimybė rengti mažumos valandą. Antradienį ne opozicijoje esantys Kauno politikai galėjo savivaldybės administracijai, merui ir vicemerams užduoti įvairius rūpimus klausim...
-
BGS Ukrainos „SkyUp Airlines“ lėktuvus aptarnaus ir Kauno oro uoste4
Lietuvos kapitalo aviacijos grupės „Avia Solutions Group“ antžeminių paslaugų bendrovė „Baltic Ground Services“ (BGS) nuo šiol ir Kauno oro uoste teiks paslaugas Ukrainos užsakomųjų skrydžių bendrovei „SkyUp Airli...
-
Kaune nuo gegužės – pigesni metiniai viešojo transporto bilietai įmonėms14
Kaune nuo gegužės bus įvedami pigesni metiniai viešojo transporto bilietai, kai įmonės ar organizacijos tokių bilietų visiems metams perka 100 ar daugiau. ...
-
Gausus tarybos posėdis ir saujelė protesto balsų74
Balandžio mėnesio tarybos posėdyje buvo suplanuota daugiau nei 160 klausimų. Intensyvų klausimų svarstymą stebėjo ir grupelė miestiečių, nepatenkintų Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslo Rusijoje detalėmis. ...
-
Miesto planas – priedangų įrengimas daugiabučiuose33
Antradienio tarybos posėdyje miesto politikai svarstė, ar prisidėti finansiškai prie priedangų įrengimo daugiabučiuose. Projekto autoriai pabrėžia, kad toks projektas leistų sumažinti grėsmes galimų pavojų metu. ...
-
Laivų šliuzo per Nemuną projektui – žalia šviesa39
Pirmadienį pasirašyta sutartis dėl laivų šliuzo Kauno hidroelektrinės (HE) užtvankoje statybos poveikio aplinkai vertinimo ir projektinių pasiūlymų rengimo. Visa tai suteiks detalią informaciją dėl konkrečių statybos terminų, kainos...