Nedžiuginantys skaičiai
Šiomis dienomis Kauno gyventojus pasiekė šilumos energijos sąskaitos už sausį. Kauniečiai neslepia: šis šildymo sezonas bus sudėtingas. Teks gerokai daugiau išleisti mokesčiams, vadinasi, mažiau pinigų liks kitiems poreikiams.
„Pežiūrėjau pernai metų šildymo sąskaitas – net šalčiausiais mėnesiais tokių sumų nebuvo. Už šildymą ir karštą vandenį turėsiu mokėti apie 300 eurų. Tai labai dideli pinigai“, – kalbėjo viena kaunietė, gyvenanti maždaug 60 kv. m dviejų kambarių nerenovuotame name.
„Man atėjo maždaug 30 eurų didesnė sąskaita“, – prisipažino kitas kaunietis, taip pat gyvenantis dviejų kambarių, tik mažesnio ploto bute.
„Tiksliai nepamenu, kiek anksčiau mokėjau už visus komunalinius mokesčius, bet tai sudarydavo apie ketvirtadalį mano atlyginimo. Dabar matau, kad teks išleisti apie trečdalį, tad reikės kažkur kitur pataupyti. Nemėgstu likti skolingas, todėl mokėsiu, kiek reikės, nors tai ir labai nemalonu. Turėjau susiplanavęs didesnių pirkinių, bet, matyt, juos teks atidėti vėlesniam laikui, kai baigsis šildymo sezonas“, – sakė trečias pašnekovas, Dainavos gyventojas.
Dar kiti kalbinti miestiečiai pripažino, kad kol kas sąskaitų negavo, nes yra užsisakę popierines, tad jos į gyventojų pašto dėžutes įkrenta vėliau. Tačiau pakalbėjus su kaimynais, aptarus jų sąskaitas, nesinori net pagalvoti apie savąsias.
„Gyvenu standartiniame blokiniame daugiabutyje. Namas senas ir nerenuovuotas, aišku, šiluma pro kiauras sienas išeina. Sausį radiatoriai net pleškėjo nuo karščio, namuose buvo šilta, bet, aišku, tai atsispindės sąskaitoje. Kaimynai minėjo, kad vien už šildymą mokės apie 50 eurų daugiau, o kur dar kaštas vanduo. Jo temperatūra, man atrodo, taip pat buvo aukštesnė nei paprastai, nes buvo dienų, kai net rankas degino, nors anksčiau reikėdavo palaukti, kol karštas vanduo atbėgs. Tikrai nežinau, kokia bus sąskaita, bet turiu įtarimų, kad neapsidžiaugsiu“, – pasisakė Eigulių gyventojas.
Sausį Kaune šilumos kaina su PVM buvo 10,96 ct/kWh. „Kauno energija“ skelbia, kad vasarį kaina bus 11,87 ct/kWh, tad jei oro temperatūra išliks tokia pat žema, kauniečiai gali sulaukti dar didesnių sąskaitų.
Užplūs kompensacijų?
Mažas pajamas gaunantys gyventojai gali kreiptis į savivaldybę dėl šildymo kompensacijų. Pastebima, kad tokios paramos vis dažniau prašo jaunos kauniečių šeimos.
„Žymaus besikreipiančių asmenų skaičiaus kol kas nepastebime, nes dar ne visi gavo sąskaitas už 2026 m. sausio mėnesį, tačiau padaugėjo pirmą kartą besikreipiančių jaunų šeimų skaičius“, – „Kauno dienai“ komentavo Kauno miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Erika Kačiulienė.
Ji priminė, kad kompensacijas gali gauti kauniečiai, atitinkantys paramos skyrimos sąlygas (dirbantys, neįgalūs, senatvės pensininkai, registruoti Užimtumo tarnyboje). Gyventojai, norėdami sužinoti, ar jiems priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį, gali pasinaudoti www.spis.lt esančia būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle. Prašymus-paraiškas galima teikti per sistemą www.spis.lt arba tiesiogiai seniūnijose, Socialinės paramos skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyriuose. Dėl šildymo kompensacijų gyventojai gali kreiptis visą šildymo sezoną.
Negalima lyginti?
„Kauno diena“ paprašė šilumos tiekėjos „Kauno energijos“ pakomentuoti, kodėl būtent šiame mieste šilumos kaina didžiausia.
„Kauno energijos“ atstovai aiškino, kad šilumos kainos yra valstybės reguliuojamos, o jų priežiūrą ir kontrolę atlieka Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pagal nustatytus kainodaros principus.
Turėjau susiplanavęs didesnių pirkinių, bet, matyt, juos teks atidėti vėlesniam laikui.
„Svarbu pažymėti, kad Lietuvoje veikiančių šilumos tiekėjų kainų tiesioginis lyginimas, t. y. tik galutinės šilumos kainos išraiškos vertinimas, yra nekorektiškas. Norint objektyviai palyginti kainas, būtina įvertinti atitinkamo šilumos tiekėjo veiklos sąlygas ir veiksnius, turinčius įtakos galutinei šilumos kainai.
Šilumos kainos dydį lemia tokie veiksniai kaip naudojamo kuro struktūra, investicijų į infrastruktūrą intensyvumas, šilumos tinklų būklė, gamybos įrenginių efektyvumas, aptarnaujamų šilumos gamybos šaltinių skaičius ir šilumos perdavimo tinklų ilgis, aptarnaujamų šilumos vartotojų skaičius, aptarnaujamų šilumos tiekimo sistemų skaičius, šilumos tiekėjo aptarnaujamoje šilumos tiekimo sistemoje veikiančių nepriklausomų šilumos gamintojų skaičius ir pan.“, – nurodė „Kauno energija“.
Jos specialistai „Kauno dienai“ aiškino, kad dėl gerokai šaltesnio nei įprasta sausio šilumos suvartojimas Kaune padidėjo apie 65 proc. Be to, 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo didesnis PVM tarifas centralizuotam šildymui – jis padidėjo nuo 9 iki 21 proc. Todėl sąskaitos už sausio mėnesio šildymą yra gerokai didesnės nei praėjusiais metais.
„Nepriklausomai nuo šilumos kainos lygio, nedidelė dalis vartotojų dėl įvairių priežasčių vėluoja atsiskaityti už suvartotą šilumą. 2022–2023 m. šildymo sezone dėl karo Ukrainoje žymiai išaugus energetinių išteklių ir atitinkamai šilumos kainai, pradelstų skolų lygis iš esmės nepadidėjo“, – kad dalis gyventojų gali atidėti mokėjimus už suvartotą šilumą, nurodė „Kauno energija“.
Kas lemia kainą?
Specialistai aiškino, kad žema šilumos kaina neparodo įmonės veiklos efektyvumo. Tai gali reikšti, kad įmonė neinvestuoja arba investuoja nepakankamai į šilumos gamybos įrenginių ir šilumos perdavimo tinklų atnaujinimą ar modernizavimą. Dėl to gali silpnėti įmonės finansinis pajėgumas, kilti rizika saugiam ir patikimam šilumos tiekimui ir įmonės veiklos tęstinumui.
„Kauno energija“ šilumą iš nepriklausomų šilumos gamintojų perka šilumos aukcionuose, šilumos supirkimo tvarką nustato VERT. Nepriklausomi šilumos gamintojai atskiruose miestuose patys nusistato savo kainodaros strategiją.
„2026 m. sausį „Kauno energijos“ nustatyta šilumos kaina buvo 28-ta tarp 50 šilumos tiekėjų. Didžiausią įtaką šilumos kainai turi nuosavos šilumos gamybos kaštai ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamos šilumos kaina. „Kauno energija“ pagamina tik apie trečdalį viso šilumos poreikio Kauno mieste. Sausį nuosavos šilumos gamybos kaina buvo 15 proc. mažesnė už kitų didžiųjų miestų nuosavos šilumos gamybos vidurkį. Tuo metu iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamos šilumos kaina sausio mėnesį buvo 7 proc. didesnė už kitų didžiųjų miestų iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamos šilumos vidurkį“, – apie tai, kad „Kauno energija“ pati gamina pigią šilumą, tačiau brangiai ją perka iš kitų tiekėjų, aiškinama dienraščiui atsiųstame komentare.
„Kauno energijos“ atstovai pažymėjo, kad kelerius metus kauniečiai už šildymą mokėjo mažesnę kainą, tačiau dėl užsitęsusio kainos perskaičiavimo VERT tuo metu kainoje neatsispindėjo 2019–2023 m. atliktos investicijos, skirtos pasenusiam šilumos ūkiui modernizuoti. Į šilumos kainą šios investicijos buvo įtrauktos tik nuo 2024 m. balandžio, todėl kaina staigiai ir reikšmingai padidėjo. Tačiau atliktos investicijos leidžia užtikrinti patikimesnį, efektyvesnį ir tvaresnį šildymą.
Dienraštis taip pat pasidomėjo, ar Kauno kogeneracinė jėgainė leidžia gyventojams sumažinti šilumos energijos kainą. „Jėgainės aukcione parduodamos šilumos kaina dėl žymiai mažesnės savikainos (už kurą, t. y. komunalines atliekas, jiems yra sumokama) paprastai yra mažesnė nei kitų Kaune veikiančių nepriklausomų šilumos gamintojų“, – nurodė „Kauno energija“.
Energetikų aiškinimai
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) taip pat pateikė paaiškinimus dėl šilumos kainų skirtumų.
„Norime atkreipti dėmesį, kad šilumos kainų mėnesinis pokytis atskiruose miestuose gali skirtis, nes VERT reguliuoja ir nustato metines leistinas šilumos tiekimo pajamas kiekvienai reguliuojamai įmonei. Šilumos tiekėjai šias pajamas, būtinas veiklai užtikrinti, surenka per dvylika kalendorinių mėnesių. Todėl korektiškai palyginti kainas galima tik analizuojant vidutines metines šilumos kainas atskirose savivaldybėse, o ne vieno mėnesio rodiklius“, – nurodė LŠTA vyr. specialistė Ramunė Gurklienė.
Ji pateikė ir palyginimus su kitais miestais. Kainos nurodytos be PVM. Šių metų sausį „Kauno energija“ tiekė brangiausią šilumą – po 9,1 ct/kWh, tuo metu pigiausiai – po 6,4 ct/kWh, šiluma tiekta Šiaulių gyventojams. Tačiau, pavyzdžiui, 2024 m. „Kauno energija“ gyventojams šilumą tiekė po 6,8 ct/kWh, o brangiausia šiluma tiekta vilniečiams, ją po 7,1 ct/kWh tiekė „Miesto gijos“.
„Lyginant 2024 m. vidutines šilumos kainas didžiuosiuose miestuose su 2026 m. sausiu – didelio skirtumo tarp bendrovių metinių kainų nėra“, – nurodė LŠTA.
R. Gurklienė atkreipė dėmesį į energijos kainos dedamąsias: pastoviąsias ir kintamąsias sąnaudas. Pastovioji kainos dalis apima įrenginių sąnaudas, jų eksploataciją ir aptarnavimą, darbo užmokestį, valstybės mokesčius.
„Ši kainos dalis tarp įmonių yra panaši, Kauno atveju, net šiek tiek mažesnė. Skirtumas susidaro dėl kintamųjų sąnaudų dedamosios, kur didžiausią dalį sudaro kuro įsigijimo ir iš išorinių gamintojų perkamos šilumos sąnaudos. Šių kainų šilumos tiekimo bendrovės nekontroliuoja, jas lemia rinka – biržoje perkamo kuro kaina ir aukcionuose iš nepriklausomų gamintojų superkamos šilumos kaina“, – dienraščiui aiškino LŠTA vyr. specialistė.
Pavyzdžiui, „Šiaulių energijos“ sistemoje nėra nepriklausomų šilumos gamintojų, čia visa šiluma pagaminama ir į centralizuotą šilumos tinklą patiekiama pačios bendrovės valdomais šilumos gamybos įrenginiais, priešingai nei kituose didmiesčiuose: Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, kur vidutiniškai per metus beveik 70 proc. šilumos superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų.
„Biokurą deginančių įmonių kuro dedamoji yra mažesnė nei šilumą gaminant dujomis. Tačiau deginant biokurą išleidžiama daugiau lėšų biokuro įrenginių eksploatacijai. Taip pat, VERT duomenimis, palyginti su gruodžio mėnesiu, Kaune sausį kaina augo ir dėl į tarifą įtrauktų investicijų į šilumos ūkio infrastruktūros atnaujinimą“, – pridūrė R. Gurklienė.
VERT pozicija
VERT nurodė, kad šilumos kainų skirtumus tarp skirtingų miestų ir rajonų lemia keli trumpalaikiai ir ilgalaikiai veiksniai – naudojamo kuro rūšis, jo įsigijimo būdai ir kaina, konkrečių šilumos tiekimo sistemų techninės ir struktūrinės ypatybės, taip pat investicijų intensyvumas ir jų įgyvendinimo laikotarpis.
„Reikšmingą įtaką šilumos kainai daro aptarnaujamos teritorijos dydis, vartotojų skaičius ir jų tankis, šilumos gamybos šaltinių skaičius ir tipas, šilumos tinklų ilgis ir jų būklė. Taigi, nors visiems šilumos tiekėjams kainos nustatomos pagal tuos pačius reguliavimo principus, jų veiklos sąlygos skiriasi“, – teigė VERT Komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Simona Stankė.
Ji nurodė, kad „Kauno energija“ šilumą tiekia Kauno miesto, Ežerėlio, Garliavos, Akademijos, Domeikavos, Girionių, Neveronių, Noreikiškių, Raudondvario, Kauno Laisvosios ekonominės zonos ir Jurbarko miesto teritorijoje.
„Kauno šilumos tiekimo sistema apima kelių miestų ir gyvenviečių teritorijas, todėl ją sudaro daugiau atskirų šilumos gamybos taškų ir platesnė šilumos tinklų infrastruktūra. Kai vartotojai ir objektai išsidėstę didesnėje ir nevienodo tankio teritorijoje, didėja sistemos valdymo, priežiūros ir technologinių procesų sudėtingumas. Didesnė aptarnaujama teritorija ir didesnis šilumos gamybos objektų skaičius lemia sudėtingesnį eksploatavimą ir didesnes pastoviąsias sąnaudas“, – aiškino VERT atstovė.
Specialistė atkreipė dėmesį į tai, kad šilumos tiekėjai patys nustato kasmėnesines galutines šilumos kainas, o valstybės reguliavimas grindžiamas leistino metinio pajamų lygio principu. Tai reiškia, kad skirtingi šilumos tiekėjai gali taikyti skirtingas kainodaros strategijas, tačiau per metus negali viršyti VERT ar savivaldybės nustatyto pajamų lygio. Jei šis lygis viršijamas, gautas perviršis turi būti grąžinamas vartotojams ateityje.
VERT vertinimu, siekiant išvengti staigių šilumos kainų šuolių, ypač svarbu diversifikuoti kuro įsigijimą ir iš anksto užtikrinti tiekimą ilgalaikėmis sutartimis. Taip pat laiku ir periodiškai derinti investicijas ir kainų projektus.
Kaip mažinti šilumos kainą?
Kauniečiams šilumos kainas galėtų mažinti ilgalaikiai sprendimai, tokie kaip namo ar bent jau šilumos mazgo renovacija. Tačiau specialistai nurodė ir keletą priemonių, kuriomis galima čia ir dabar užtikrinti, kad šiluma nebūtų išleidžiama veltui.
„Kauno energija“ nurodė, kad galutinė sąskaita už šildymą priklauso ne tik nuo šilumos kainos, bet ir nuo to, kiek šilumos sunaudoja konkretus būstas. Gyvenantys renovuotuose daugiabučiuose ar naujos statybos namuose už šildymą moka 40–50 proc. mažiau nei gyvenantys senos statybos, nerenovuotuose pastatuose.
Praktiniai patarimai gyventojams, kaip net ketvirtadaliu sumažinti šilumos suvartojimą patalpų šildymui:
1. Atlikite mažąją renovaciją. Dažna situacija senos statybos, nerenovuotuose daugiabučiuose – vieni kaimynai šąla, o kiti gyvena tarsi tropikuose ir brangią šilumą leidžia pro nuolat atidarytus langus. Mažoji renovacija – šilumos punkto ir šildymo sistemos modernizavimas, jos sureguliavimas. Ekspertų vertinimu, atnaujinus seną šilumos punktą, energijos sąnaudos pastate sumažėja apie 15 proc., o kartu įgyvendinant kitas priemones galima sutaupyti ir 25 proc. suvartojamo šilumos kiekio.
2. Užsandarinkite langus ir duris. Jei yra nesandarumų, pro kuriuos patiriami šilumos nuostoliai, būtina langus ir duris sureguliuoti, įsitikinti, kad sandarinimo juostos gerai prigludusios prie rėmų. Plyšius rekomenduojama užsandarinti silikoninėmis ar kitomis izoliacinėmis medžiagomis. Tai atlikus temperatūra patalpoje gali pakilti net keliais laipsniais.
3. Nuorinkite radiatorius. Jeigu radiatorius šyla netolygiai, tikėtina, kad vanduo jame pasiskirstęs netolygiai arba jis užkalkėjęs. Problemą išspręs iš radiatoriaus išleistas oras. Jei tai nepadeda, gali tekti pakeisti radiatorių. Tuomet šiluma nuo viso radiatoriaus paviršiaus tolygiai sklis į patalpą.
4. Neuždenkite radiatorių. Žaliuzės, užuolaidos, skalbiniai, baldai sudaro kliūtį šilumai sklisti, todėl juos rekomenduojama atitraukti ne mažesniu kaip 10 cm atstumu nuo radiatoriaus. Taip pat nepamirškite reguliariai nuvalyti nuo radiatorių dulkių, nes jos mažina šilumos atidavimą aplinkai.
5. Nakčiai nuleiskite žaliuzes. Dvigubai įstiklintas langas su nuleistomis žaliuzėmis prilygsta trigubai įstiklintam langui.
6. Užklijuokite šilumą atspindinčius ekranus. Už radiatoriaus užklijuokite šilumą sulaikančius ir atspindinčius ekranus (primena foliją), kurie atspindi iki 90 proc. infraraudonųjų spindulių. Taip patalpos temperatūrą padidinsite net 1–2 laipsniais.
7. Vėdinkite namus. Vėdinimas svarbus palaikant tinkamą patalpų mikroklimatą – tuomet nesikaupia drėgmė, mažėja pelėsio ir grybelio atsiradimo pavojus, gyventojai papildomai apsisaugo nuo dulkių, alergijų, kvėpavimo takų ligų. Optimali vėdinimo trukmė – 3–5 min. plačiai atvėrus langus.
8. Išvykdami sumažinkite temperatūrą. Jeigu radiatoriai turi termostatinius vožtuvus, išvykdami ilgesniam laikui sumažinkite temperatūrą iki 15–17 laipsnių. Tiek pakanka optimaliai šilumai patalpoje palaikyti, o jūs sumažinsite šilumos sąnaudas ir sutaupysite pinigų.
9. Įstiklinkite balkonus. Taip sumažinsite šalto oro skverbimąsi į butą. Šilumos nuostolius dar labiau sumažins balkone įrengtos medinės grindys ir po jomis paklotas izoliacinės medžiagos sluoksnis.
10. Saulėtomis dienomis atitraukite užuolaidas ir žaliuzes. Pasinaudokite saulės teikiama nemokama šiluma – leiskite saulės spinduliams apšviesti ir sušildyti jūsų būstą.
Naujausi komentarai