Išskirtinio Kauno architekto pėdsakais: ir įsimintini statiniai, ir pikantiškos istorijos

Dėl nepriteklių jam teko virti sriubą iš kirvio, bet rezultatas buvo puikus. Taip kartais apibūdinama vieno garsiausių Kauno architektų Vladimiro Dubeneckio kūryba – įsimintini statiniai, interjerai, baldai.

Rusų kilmės patriotas

Savaitgalį buvo paminėtos talentingo architekto, rusų kilmės, bet lietuvišką tautinį architektūros stilių kūrusio V.Dubeneckio 90-osios mirties metinės.

Gidė Marija Oniščik ta proga Kaune surengė ekskursiją, aplankant V.Dubeneckio projektuotus pastatus – daugeliui pažįstamus, daug kartų lankytus, bet anot gidės, kaskart naujai atsiveriančius.

Pradėdama ekskursiją M.Oniščik atkreipė dėmesį į V.Dubeneckio asmenybę. Ji pacitavo žinomų to metų žmonių pasakymus apie V.Dubeneckį – „simpatiškiausias žmogus, reto paslaugumo, švelnumo, atlaidus kitų silpnybėms ir trūkumams, kilnus“.

Anot V.Dubeneckio vyresniojo draugo architekto Mykolo Songailos, „kiekviena architektūros forma buvo jo sielos dalele, jo paties dalele“.

Vladimiras Dubeneckis. Visuotinės lietuvių enciklopedijos nuotr.

Būta pikantiškų istorijų

Tarpukariu Kaune buvo plačiai aptarinėjamos V.Dubeneckio skyrybos su žmona Olga, kuri išėjo pas geriausią jo draugą tapytoją Petrą Kalpoką.

Gidė M.Oniščik atkreipė dėmesį, kad V.Dubeneckis ir P.Kalpokas toliau išliko gerais draugais, o paliktasis vyras dar pasistengė palengvinti skyrybas – pasiekė, kad jo pase žodis „vedęs“ būtų pakeistas įrašu „nevedęs“. Tam reikėjo teismo sprendimo. Liudytojais, kad V.Dubeneckis neva buvo nevedęs, tapo jo geri draugai, žinomos asmenybės – dailininkas Justinas Vienožinskis ir dailės istorikas Paulius Galaunė.

Gidė akcentavo, kad meniškos sielos V.Dubeneckis buvo vienas tuo metu garsaus ir populiaraus menininkų klubo „Vilkolakis“ sumanytojų ir įkūrėjų.

Spalvingoje klubo veikloje dalyvavo daug žinomų to meto žmonių – menininkų, diplomatų. Čia buvo rengiami triukšmingi pasilinksminimai ir pramoginiai vaidinimai – pavyzdžiui, „Negrų tragedija: juokai, dainos, šokiai, galvažudybės“.

Jis vykdė daug valstybinių užsakymų, bet nebuvo turtuolis.

Turtų nesukaupė

Apie neišsemiamą V.Dubeneckio kūrybingumą pasakojusi gidė pabrėžė, kad architektas turėjo daug valstybinių užsakymų, tačiau turtų nesukaupė.

„Jis vykdė daug valstybinių užsakymų, bet nebuvo turtuolis. Pirmaisiais nepriklausomybės dešimtmečiais Lietuvos valstybė buvo neturtinga. Ne už visus įgyvendintus projektus V.Dubeneckis gaudavo atlygį. Dažnai trukdavo net elementarių statyboms reikalingų medžiagų, todėl teko virti sriubą iš kirvio. Tačiau visi jo darbai buvo aukščiausios klasės – jungiantys lietuvių tautinės architektūros bruožus ir modernizmą“, – pasakojo gidė.

Tarp žinomiausių V.Dubeneckio kūrinių – Karo muziejaus ir Nacionalinio M.K.Čiurlionio muziejaus kompleksas. Viešbutis „Metropolis“.

Žinomiausiu V.Dubeneckio kūrybos šedevru laikomas Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir M.K.Čiurlionio dailės muziejaus kompleksas. Eitvydo Kinaičio nuotr.

V.Dubeneckio kurti interjerai puošia istorinę Istorinę Lietuvos Respublikos Prezidentūrą Kaune, buvusius Seimo rūmus (dabar Maironio gimnazija), tuomečius ministrų kabineto rūmus, Medicinos fakulteto rūmus.

Anot gidės, nors V.Dubeneckis nebuvo reiklus kasdieniams poreikiams, gyveno bohemiškai, tačiau terminų laikydavosi labai sąžiningai, užsakovai žinojo, kad nenuvils.

„Galima sakyti, kad tuo metu jis buvo pagrindinis architektas“, – pabrėžė ekskursijos vadovė.

Ne visi saugomi

Visi V.Dubeneckio suprojektuoti statiniai laikomi unikaliais, tačiau toli gražu ne visi saugomi valstybės. Kaune tokių statinių yra Vytauto prospekte, Laisvės alėjoje.

„Kartais pastato vertybėms išsaugoti užtenka ir gyventojų požiūrio. Vieni didžiuojasi, kad gyvena unikalaus architekto suprojektuotame name, kitiems tai visiškai nesvarbu. Tokia situacija – Vytauto gatvėje, netoli Autobusų stoties esančiame name. Statinys blogos būklės, tačiau jį atnaujinti trukdo butų savininkų nesutarimai“, – apgailestavo M.Oniščik.

Jos pastebėjimu, pasitaiko, kad gyventojų požiūris į V.Dubeneckio palikimą yra atsakingesnis.

„Vilniuje, Žvėryne, pagal V.Dubeneckio projektus buvo pastatyti du namai. Ten gyvenantys žmonės tai vertina ir didžiuojasi, stengiasi puoselėti paveldą“, – sakė gidė.

SPA prototipas

Pirmas Lietuvoje įgyvendintas V.Dubeneckio projektas buvo Karmėlavos bažnyčia, tačiau ji neišliko – 1944 m. sudegė.

Trečiajame dešimtmetyje V.Dubeneckis Laisvės alėjoje suprojektavo pastatą, kuriame pradėjo veikti pirmasis Kauno SPA prototipas – purvo ir mineralinio vandens gydykla.

Gidė pasakojo, kad 1927 m. gydyklą sugalvojo įkurti gydytojas Jurgis Venckūnas, kuris iki tol dirbo sanatorijos Birštone vadovu.

„Spaudoje buvo paskelbta, kad Kaunas taps kurortiniu miestu, o gydykla paslaugų lygiu prilygs geriausioms Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos gydykloms. Kaune buvo įrengti maži kambariukai su voniomis, apačioje – šildymo įrenginiai. Mineralinio vandens atveždavo iš Šančiuose esančios versmės. Bet Kauno ponios nesunešė daug pinigų. J.Venckūnas nepajėgė grąžinti skolų ir 1932 m. gydykla bankrutavo“, – pasakojo M.Oniščik.

Ji parodė, kaip buvusiame gydyklos pastate iš kirvio buvo verdama architektūrinė sriuba.

„Pastato kolonos apkaltos paprastomis lentelėmis ir nudažytos, nes turbūt nebuvo kokybiško tinko“, – samprotavo gidė.

Žinomiausias šedevras

Žinomiausiu V.Dubeneckio kūrybos šedevru laikomas Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir M.K.Čiurlionio dailės muziejaus kompleksas.

Gidė M.Oniščik pasakojo, kad visai Lietuvai labai svarbus dabartinis kompleksas buvo subrandintas ir pastatytas įveikus kelis sudėtingus etapus.

Dar 1847 m. dabartinio komplekso vietoje buvo jojimo maniežas, cerkvė ir caro ulonų pulko kareivinės. Cerkvė turėjo atskirą varpinę.

„Paskelbus nepriklausomybę Vytauto Didžiojo karo muziejaus sumanytojas generolas Vladas Nagevičius iš carinės kariuomenės palikto laužo V.Dubeneckiui pavedė sukurti muziejų. Teko kurti iš to, kas buvo po ranka. Cerkvės bokštą papuošė kuorais, nes bokštas turėjo priminti Gedimino pilį. Bokšte buvo pirmasis karilionas, kuriame kabėjo ir cerkvės varpas. Tuo metu dar tik pradedantis architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis tuo bokštu baisėjosi, vadino jį klaikia patriotine generolo užgaida. Senasis Karo muziejus buvo nugriautas 1926 m. ir V.Dubeneckis sukūrė tokį kompleksą, kurį matome dabar“, – pabrėžė gidė.

V.Dubeneckis netikėtai mirė Karaliaučiuje 1932 m. rugpjūčio 10 d. Jam buvo tik 44-eri.

„Buvo nuvykęs į Karaliaučių tartis dėl baldų Medicinos fakulteto rūmams (A.Mickevičiaus g.). Jį rado negyvą. Mirties priežastis – širdies paralyžius“, – apie mįslingą ir netikėtą išskirtinio kūrėjo gyvenimo kelio pabaigą pasakojo gidė M.Oniščik.



NAUJAUSI KOMENTARAI

skiep

skiep portretas
straipsny ivelta samoninga o gal nesamoninga klaida,jis tikru tikriausias zydas o ne rusas.

PASTEBĖJIMAS

PASTEBĖJIMAS portretas
Gal ir nekalbėjo, mąstė lietuviškai.

Arnas Funkas

Arnas Funkas portretas
Nepaprasto talento architektas. Baigęs architektūrą Peterburge, visi jo suprojektuoti pastatai pasižymi užmoju. O Kaunas tuo metu dar buvo "šiaudinis", buvusi imperijos karinė tvirtovė. Straipsnyje nerašoma, kad nemokėjo lietuviškai. Ankstyvos mirties priežastis - nuolatinis alkoholio vartojimas. Tarp kitko - kitas žymus architektas, Kauno uneversiteto Architektūros fakulteto dkanas, irgi atvykęs iš Peterburgo - Mykolas Songaila - irgi nekalbėjo lietuviškai.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių