Istorinės Prezidentūros kiemelyje pražydo „Kultūrų sodas“

Pastaruoju metu Lietuva susiduria su pabėgėlių, ieškančių saugesnio, geresnio gyvenimo, iššūkiais. Dėl to dažnai vietiniams gyventojams kyla baimių, nes jie nepažįsta kitokios kultūros. Tačiau baimes kitų žmonių atžvilgiu padeda sklaidyti bendri renginiai. Vienas tokių įvairių tautų atstovus subūrė Kaune.

Tikslas – pažinti

Pažįstant kitas kultūras, paragaujant jų patiekalų ar pamatant žmones, mažėja baimė. Tad jau ketvirtus metus Istorinės Prezidentūros kiemelyje kauniečius ir miesto svečius suvienijo „Kultūrų sodas“. Jame savo kultūros perlais dalijosi įvairių Lietuvoje gyvenančių tautinių bendruomenių nariai.

Gretos įvairėja, nes dalyvauja ne tik tos bendruomenės, kurios gyvena Kaune ar aplink jį, bet prisijungia vis naujų kolektyvų.

„Tai jau tradicija tapęs renginys, tradicinėje vietoje. Čia iš tiesų yra visko labai daug. „Kultūrų sodo“ festivalis apjungia daug įvairių renginių. Edukacijose žmonės gali susipažinti su kitų kultūrų žaidimais, užsiėmimais ar kita veikla. Šiais metais turėjome ir ekskursijas, kurių metu po įvairias Kauno vietas gidai kalbėjo apie žydų paveldą, žymiausius miesto rusus ar apie totorių kultūrą. Taip pat sodelyje veikė ir dirbtuvės, tautiniai kolektyvai dovanojo koncertus, kuriais taip pat leido susipažinti su jų kultūra“, – reginio programą pristatė Kauno įvairių tautų kultūrų centro direktorė Eglė Rušinskaitė.

Pasak organizatorių, į Kauną tautinės bendruomenės sugužėjo iš įvairių Lietuvos miestų. Užsienio kalbų centras taip pat renginio metu kvietė susipažinti su įvairiomis kalbomis ir bent jau išmokti kitais pasisveikinti ar palinkėti geros dienos. Savo kultūrą per koncertus ar kitas veiklas pristatė apie dvidešimt tautinių bendruomenių.

„Gretos įvairėja, nes dalyvauja ne tik tos bendruomenės, kurios gyvena Kaune ar aplink jį, bet prisijungia vis naujų kolektyvų. Mes turime daug nežinojimo apie kitas kultūras, tačiau lietuviai yra geranoriški ir priimantys kitus, tad yra tik laiko klausimas, kada vieni kitus pažinsime ir prisijaukinsime, todėl dabar yra gera visiems susitikti ir švęsti tarpkultūriškumą“, – apie tai, kad „Kultūrų sodai“ suartina įvairių tautų žmones, kalbėjo E. Rušinskaitė.

Tiesa, šių metų renginyje arabiškų skambesių nebuvo, nes paskutinę akimirką keli arabiškos kultūros kolektyvai pranešė, kad nepavyks dalyvauti. O stebint šiandieninį kontekstą, susijusį su migrantais, susipažinti su arabiška kultūra lietuvaičiams būtų buvę visai ne pro šalį.

Dėmesys totoriams

Šie metai yra paskelbti Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais, tad ir Kaune vykusiame „Kultūrų sodų“ festivalyje nemažas dėmesys skirtas būtent totorių tradicijoms. Iš toli lankytojus viliojo tradicinių totorių patiekalų kvapai, buvo galima panarstyti jų istorijos vingius ir taip susipažinti su šia tautine bendruomene.

„Šiemet turime labai daug totorių kultūros paveldo pristatymo elementų. Ekskursija ir kultūrinė totorių programa sulaukė tikrai nemažai dėmesio. Taip pat siūlėme paragauti ir totorių kulinarinio paveldo šedevrų bei į namus parsinešti tokių patiekalų receptus“, – kalbėjo renginio organizatorė.

Šventėje sutikti miestiečiai taip pat gyrė totoriškus patiekalus ir tikino, kad visada smalsu paragauti tradicinių kitų kultūrų skonių. „Aš net keliaudamas visada dalį laiko skiriu gastroturizmui, todėl ir čia labai smagu, jog galiu paragauti to, ko dar neteko išbandyti. Tiesa, pamiršau kaip patiekalas vadinasi, bet jo kvapas atviliojo tikrai iš toli. Mielai pakartočiau“, – pripažino ką tik šaukštą nulaižęs kaunietis.

Pabėgėlių iššūkiai

Šiemet turime labai daug totorių kultūros paveldo pristatymo elementų.

„Kultūrų sodų“ renginyje dalyvavo ir Raudonojo Kryžiaus atstovai. Būtent šiai organizacijai tenka ypač daug bendrauti su kitų tautų žmonėmis, kuriems reikalinga pagalba. Jos atstovai taip pat pažymėjo tokių renginių svarbą, nes juose žmonės gali iš arti susipažinti su kitais ir taip sumažinti baimes.

„Šiame renginyje yra nemažai užsieniečių, o mes su jais dirbame, todėl mums buvo svarbu ne tik pristatyti pačią organizaciją, bet taip pat atrasti ir savanorių, kurie galėtų mums padėti padedant kitiems“, – sakė su pabėgėliais dirbanti Raudonojo Kryžiaus kuratorė Eglė Budvydė.

Pasak jos, žmonėms visada smagiau sueiti ten, kur juos jungia maistas, koncertas ir kitos veiklos. Tada mažėja įtampos tarp skirtingų tautų žmonių ir galima labiau suartėti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Nuostabi tradicija ir nuostabi šventė. Ačiū organizatoriams!

Kaunas

Kaunas portretas
...Tiketina,,jog visokiu tautu mazumos --galvojo ,kaip partija prisake[[[cia truputis jumoro]] >>>atejo leninas visiems laikams.>>>. Bet komunistiniam rezimui zlugus tie kitatauciai[[besimoke rusishkose mokyklose]] ...pasijuto "nuoshalyje"" ...o gal irdabar laukia laptiozniku sugriztant...tuomet --visai jiems sunku. Pamilti valstybe ir jos tauta isigilinti i tautos kultura ,istorija tuomet svetimtauciui lengviau ir maloniau gyventi tarp zmoniu valstybes i kuria atvykai Gud lak--- pasakytu amerikos koubojus imigrantui/ Sekmes shventeje

Kaunas

Kaunas portretas
nesu lenkas,bet nesupratau,kodel ...lenku [komentuojantis ]]taip nuvertinote?? Labai draugishkai prisimenu[[pagal istorija]] Lietuvos totorius ir karaimus...Kaip tenka girdeti ;;;totoriai integravosi i Lietuvos tauta ir yra gana geranorishki musu atzvilgiu ;;;o apie karaimus ---nieko neteko skaityti..Manau jie koncentruojasi kazkur apie Vilniu...Blogu zodziu apie juos neteko girdeti ....Nors kuomet Lietuva buvo sssr ,okupuota ,,visos mazumu bendruomenes "shliejosi """" prie rusu...Deja.
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių