Prasidėjusios „Europos paveldo dienos“ būrelį kauniečių nubloškė į Žaliakalnį. Vietos dvasios pradėta ieškoti žolėmis apaugusia Aviečių gatvele.
Susitikimui vidurdienį buvo pasirinkta vieta, į kurią paveldosaugininkai žvelgia pro ašaras – dailininko Adomo Galdiko namas.
Žaliakalnio gyventojams ir ugniagesiams šis Savanorių prospekte griūvantis mūrinukas ko gero labiau žinomas kaip benamių buveinė, kurioje dažnai kyla gaisrai.
Susirinkusieji susikibo rankomis ir simboliškai apjuosė griūvantį namą, tikėdamiesi atkreipti dėmesį į šią mūsų paveldo vertybę.
Dabar Žaliakalnis vienas didžiausių Kauno mikrorajonų, jame gyvena apie 50 tūkst. gyventojų.Gyvybę šiam mikrorajonui įkvėpė Savanorių prospektas. Žaliakalnio riba matuojama ties Taikos prospektu.
Juokaujama, kad jei IXX amžiuje nebūtų sumanyta tiesti kelio Peterburgas – Varšuva, tai dar nežinia kas iš to Kauno būtų.
Žolėmis apžėlusia Aviečių gatvele, kuriai dėl jos mažumo gresia išnykimas, Žaliakalnio dvasios ieškotojai pasuko į Vaisių ir kitas, vietinių dažnai „kompotu“ vadinamas gatveles.
Šiame „kompote“ vis dar stovi vieni pirmųjų Žaliakalnio mediniai namai. Dailininko Antano Samuolio šeimos namas. Apie čia gyvenusius Kauno šviesulius mena jau tik memorialinės lentelės.
Žaliakalnis subūrė labai daug menininkų. Čia gyveno Petras Kalpokas, Kajetonas Sklėrius, Vladas Didžiokas, Juozas Šileika, Juozas Zikaras.
Žaliakalnyje gyvenę menininkai buvo ir meno mokyklos ant Pelėdų kalno įkūrėjai.
Tačiau prieškario metais Žaliakalnyje gyveno pagrinde žydai. Lietuviai čia ateidavo tik jiems dirbti. Vaisių gatvėje tebestovi ir žydų maldos namai, kurie yra perduoti religinei bendruomenei, tačiau nenaudojami.
Taip žingsnis po žingsnio būrelis kauniečių eidami menininkų takais pažindinosi su Žaliakalnio dvasia.
„Vietos dvasią gali išsaugoti tik ten gyvenantys žmonės“, - sakė Žaliakalnio „aušra“ bendruomenės centro pirmininkė Regina Markevičienė. Tačiau tam, kad saugotum turi žinoti ką saugoti.
Naujausi komentarai