Skundai dėl elgesio
Su „Kauno diena“ kalbėję tėvai minėjo vieną ir tą pačią darželio grupę „Šarkiukai“, į kurią perkeliami priešmokyklinio amžiaus vaikai. Kalbėjome ir su šiųmečio priešmokyklinuko, ir su šią grupę anksčiau lankiusiųjų tėvais.
Vaikams darželis – ne naujiena. Jį lankė ne vienus metus, tačiau įvairios negerovės pastebėtos tik kai buvo perkelti į „Šarkiukų“ grupę. Šiųmečių priešmokyklinukų tėvai sako, kad jau mėnesį palankius šią grupę vaikams kilo psichologinių problemų.
„Vaikai nuolat verkia vedami į ugdymo įstaigą, bijo eiti į grupę, skirtis su tėvais, yra atvejis, kai vaikas ėmė šlapintis į lovą, kitas kramto nagus ar kiša rankas į burną. Grįžę namo negali papasakoti, ką veikė grupėje, kelias valandas sunkiai bendrauja, pyksta ir pan. Praėjus tam tikram laikui ima pasakoti apie tai, ką patiria darželio grupėje. Vienas iš grupės vaikų neatlaikė įtampos ir tėvai perkėlė į kitą darželį. Kitam vaikui pripažintas stiprus dantų sukandimas dėl streso ir specialistai skyrė nervus raminančių vaistų. Vaikai pasakoja, kad grupėje yra labai giežtos taisyklės, kurias pažeidus jiems yra taikomos bausmės“, – teigiama oficialiame skunde darželio vadovei.
Tėvai pasakoja, kad vaikai yra sakę, kad yra verčiami kentėti, kai nori į tualetą, jeigu tuo metu yra lauke ar suguldyti pietų miego.
Dar vienas tėvus stebinantis dalykas, apie kurį pasakojo vaikai, – jeigu pakilęs nuo stalo vaikas nepristumia kėdutės, ta kėdutė „dingsta“, ir vaikas jos neatgauna netgi kelias dienas. Tai reiškia, kad visas veiklas, kurias vaikai atlieka prie stalo, jis turi daryti atsistojęs, klūpėdamas, tupėdamas ar dar kitaip: valgyti, piešti ir pan.
Kitas pateikiamas, tėvų manymu, nepedagogiško elgesio pavyzdys: jeigu per skirtą laiką vaikas nespėja baigti darbelio, jis lieka grupėje baigti savo darbą, kai tuo tarpu kiti vaikai eina į kiemą žaisti.
„Auklėtojos grupėje neleidžia kosėti. Vaikai bijo eiti į darželį, nes teigia, kad auklėtojos pyksta, jei kas nors kosėja. Šioje grupėje yra didelė problema dėl miego, vaikai pasakoja, kad, gulint lovoje, auklėtojos neleidžia judėti, liepia užsimerkti, neleidžia atsikloti antklodės, net jei karšta, neleidžia eiti į tualetą, rankos būtinai turi būti nuleistos, gulėti vaikai privalo nusisukę į sieną ant vieno šono. Dėl to vaikams išsivystė paniška miego baimė. Daugybė epitetų tik apie baimę, kuriuos tėvai girdi iš savo vaikų lūpų visą rugsėjį einant į šią grupę. Grįžę namo vaikai pasakoja, kad džiaugiasi išvengę vienos ar kitos bausmės“, – vardijo pavyzdžius tėvai, akcentuojantys, kad vaikas turi teisę mokytis savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje.
Situacija: tėvai skundėsi dėl auklėtojų griežtumo, taikomų bausmių, apskritai dėl elgesio modelio. / Regimanto Zakšensko nuotr.
Surengė susirinkimą
Dabar šią grupę lankančio mažylio mama „Kauno dienai“ pasakojo, kad rugsėjis buvo sudėtingas. Iš pradžių ji manė, kad tai – dėl adaptacijos. Tačiau vėliau pastebėjo, kad vaiko susikaustymas nemažėja.
„Visa tai dėl auklėtojų griežtumo, taikomų bausmių, apskritai dėl jų elgesio modelio. Labiausiai nustebau, kai sužinojau, kad kai kuriems vaikams tenka valgyti be kėdučių. Šiais laikais taikomos tokios bausmės“, – nusistebėjo moteris.
Neiškentę tėvai susisiekė su darželio vadove, buvo surengtas tėvų susirinkimas, kuriame dalyvavo ir tos grupės mokytojos, ir direktorė. „Po susirinkimo įvyko rotacija. Į „Šarkiukų“ grupę paskirta nauja auklėtoja. Vaikas dar tyrinėja ją, bet džiaugiasi. Jaučiasi laimingesnis, labiau atsipalaidavęs“, – teigė pašnekovė.
„Su auklėtoja Ingrida turėjau didelių bėdų, dėl ko turėjau vaiką perkelti į kitą darželį“, – „Kauno dienai“ pasakojo kita mama. Vaiko tėvai per teisininkus vėliau oficialiai kreipėsi ir į darželio vadovybę, ir į savivaldybę.
Ši istorija mena COVID-19 laikus. „Vieną dieną pasiėmiau vaiką iš darželio, jis – su šlapia kepure. Grįžęs iš karto gulėsi į lovą, nes labai skaudėjo galvą. Paaiškėjo, kad pakilusi aukšta temperatūra. Klausiau, kaip jautėsi dieną. Sakė, kad irgi skaudėjo galvą, bet auklėtoja sakė, kad praeis. Nepavykus numušti temperatūros iš pat ryto – į ligoninę. Vaiką – į reanimaciją. Teigiamas COVID-19 testas ir plaučių uždegimo diagnozė. Informavau auklėtoją, bet kitų grupės vaikų tėvams ji nieko nesakė. Kai vaikas pasveiko ir grįžo į darželį, auklėtojai išsakiau pretenzijas. Po šio įvykio vaikas ėmė naktį prabusti, sakydavo, kad nenori į darželį“, – kalbėjo moteris.
Padėtis nesikeitė. Tėvai nusprendė ieškotis priešmokyklinės grupės kitoje įstaigoje. Paskutinę dieną darželyje, kaip pasakoja mama, vaikas buvo aprėktas, ko jį čia atvedė, nes jis jau neva nebelanko šio darželio. Tėvas vaiko nepaliko. Mamai susisiekus su vadove, ši patikino, kad įvyko klaida, kvietė atvesti vaiką atgal.
Bijojo tuštintis
„Šiaip darželyje viskas gerai, išskyrus „Šarkiukus“. Juose vaikui buvo prastai“, – įvertino kita pašnekovė. Pasak mamos, pradėjęs lankyti šią priešmokyklinė grupę vaikas nuolat būdavo įsitempęs, darželyje net bijodavo tuštintis. „Vaikas vis pasakodavo, kaip sėdi su draugais įsitempę ir laukia, kol auklėtoja baigs kalbėti su kitais vaikais. Ji taip rėkdavo, kad visa grupė sėdėdavo įsitempus“, – įsivaizduojamą atmosferą persakė mama.
Atžala – jau antroje klasėje, bet vis dar, pasak mamos, vaikui išlenda kažkoks skaudus prisiminimas iš „Šarkiukų“ grupės. „Vis dar kartais kažką papasakoja iš tų laikų ir vis priduria, kaip gerai, kad nereikia ten grįžti“, – teigė moteris.
„Tai tiesiog yra žmogaus būdas, nenori eiti į kontaktą su vaiku. Nereikalauju, kad mokytoja mylėtų mano vaiką kaip savo. Bet vaikas darželyje turi jaustis psichologiškai saugus“, – pridūrė mama.
Tiki tėvais
Darželio direktorė Jūratė Sankūnienė „Kauno dienai“ teigė, kad anksčiau apie galimas problemas šioje grupėje iš tėvų ar iš kitur nebuvo girdėjusi.
„Esu naujas žmogus, atėjęs į šią įstaigą. Man yra nauja ši situacija priešmokyklinėje grupėje. Paaiškėjo, kad dėl mokytojos elgesio anksčiau yra gauta skundų. Supratau, kad metai iš metų būdavo rašomi skundai, bet niekas nesikeitė. Kuruojantis žmogus savivaldybėje šią situaciją žinojo ir dangstė, kaip ir senoji direktorė. Nebūdavo įsigilinama, kas išties vyksta toje grupėje“, – teigė vadovė, surengusi susirinkimą su tėvais.
Tai tiesiog yra žmogaus būdas, nenori eiti į kontaktą su vaiku. Nereikalauju, kad mokytoja mylėtų mano vaiką kaip savo. Bet vaikas darželyje turi jaustis psichologiškai saugus.
„Baimė, baimė, baimė. Kitose grupėse, iš kurių vaikai atėjo, to nebuvo. O čia staiga atsiranda. Mokytojos neigia, kad kažkas negerai. Matyti, kad yra nenoras ieškoti kontakto su kiekvienu vaiku atsižvelgiant į jų reakcijas. Jeigu vaikas parėjęs namo džiaugiasi, kad tądien nesulaukė bausmės, reikia suklusti, kas vyksta. Mano credo – vaikai, jų gerovė, ugdymo proceso, aplinkos pritaikymas jų individualiems poreikiams ir gebėjimams. Stebina konkrečių mokytojų užsispyrimas neatsižvelgti į vaikų poreikius“, – pastebėjo J. Sankūnienė.
Vaikų nupasakotų situacijų tikrumą sunku patikrinti. „Tikiu tėvais. Kai per susirinkimą visi tėvai, kurie dalyvavo, pasakojo nemalonias vaikų patirtis, kaip jie jautėsi bauginami, kad jiems buvo keliamas nerimas, tai nėra visai iš piršto laužta. Negalima taip visko palikti“, – teigė vadovė.
Ji sutiko, kad situacija yra sudėtinga. „Begalė įvairių procesų vyksta, kai pajudinome viską. Abi mokytojos buvo perkeltos į kitą grupę. Joms tai nepatiko. Viena iš karto pasiėmė profsąjungos dienas (papildomi laisvadieniai, skiriami profesinės organizacijos renkamų organų nariams – red. past.), kita – nedarbingumo pažymėjimą. Šiuo metu abi turi nedarbingumo pažymėjimus“, – nurodė J. Sankūnienė, pridūrusi, kad „buvusi direktorė skambinėja grupės tėvams, kalba apie mokytojas, kurios šiuo metu dirba, galimai ragina kitas mokytojas nevaduoti, nedirbti, nepadėti.“
Buvusiai direktorei skirtos kitos pareigos – liko dirbti mokytoja, bet vėliau buvo atleista. Oficiali priežastis – už pravaikštą. Kam jai reikia skambinėti buvusioms kolegėms? „Tikriausiai yra prisirišusi prie šios įstaigos arba vis dar bando kontroliuoti situaciją“, – svarstė J. Sankūnienė.
Grįždama prie „Šarkiukų“ grupės mokytojų, direktorė sakė neturinti jokių asmeniškumų. „Jeigu žmogus yra sąmoningas, jis gali keisti savo elgesį bendraudamas su vaikais ir su tėvais. Bet nelankstūs medžiai lūžta. Esame paslaugos teikėjai. Turime atsižvelgti į šeimų poreikius, į vaikų ir į tėvų poreikius. Šiuo metu štilis. Nežinau, kaip toliau bus. Negaliu prognozuoti. Ieškome išeičių“, – teigė direktorė.
Su buvusia direktore susisiekti nepavyko.
Mokytoja: tai – noras susidoroti
Skunduose dėl „Šarkiukų“ grupės minima mokytoja Ingrida. Susisiekėme su ja ir su jos kolege, išklausėme, ką jos norėjo pasakyti.
Kalti tėvai?
Kai prisistatėme, kad skambina „Kauno dienos“ žurnalistė, pedagogė Ingrida pasiteiravo, kokiu klausimu ir iš kur gavome jos telefono numerį. Nurodėme, kad pokalbio tikslas – išgirsti jos nuomonę apie situaciją Rumšiškių lopšelyje-darželyje, nes gauta tėvų skundų.
– Jūs gavote užsakymą, tai jūs jį ir vykdote. Aš visus savo paaiškinimus palikau direktorei. Dabar turiu nedarbingumo pažymėjimą ir tikrai nenoriu su niekuo kalbėtis.
– Bet, kaip suprantu, manote, kad problema – ne jūsų elgesys. Ar iš viso yra problemų grupėje?
– Aš matau, kad yra problemų, bet jos ne tokios, kokios yra piešiamos iš tėvų pusės.
– Bet viešai apie tai nenorite kalbėti?
– Nenoriu apie tai apskritai kalbėti.
– Supratau…
– Rumšiškėse yra pilna mokytojų, kurie irgi išėję ir iš Rumšiškių mokyklos, ir iš mūsų darželio. Pernai iš darželio išėjo mokytoja. Jie visi turi savo nuomonę apie Rumšiškių tėvus. Daugiau nenoriu apie nieką kalbėti.
– Sakote, irgi išėję. Jūs planuojate išeiti iš darbo? Dėl tėvų?
– Taip, aš irgi išeinu iš darbo. Nuo lapkričio 1 d.
„Normalios taisyklės“
Su Ingrida dirbusios kolegės manymu, raštus direktorei rašė „vadinamosios supermamytės“ arba tėvai, kurie „patys sunkiai susitvarko su savo vaikučiais arba tiesiog mėgsta kabinėtis prie kitų“.
„Teko ir man rašyti pasiaiškinimus. Aš atsidūriau netinkamoje vietoje netinkamu metu. Direktorės sprendimu kažkodėl buvau paskirta dirbti į tą paruošiamukų grupę. Joje dirbau tik pusantros dienos per savaitę. Taisyklės buvo ne mano. Bet jos yra paprastos, normalios, kurių vaikučiai turi laikytis. Nėra jie gąsdinami nei bauginami ar dar kažkaip, kas tikrai pažeistų vaikų teises“, – kalbėjo pedagogė.
Ji pasakojo, kad minimoje grupėje ryte vaikus pasitikdavo tik vieną rytą per savaitę. „Vaikai prisiglaudžia, apsikabina. Jeigu labai bijotų, neitų artyn. Lauke būname visos auklėtojos kartu, matome visus vaikus. Normalios taisyklės. Kepurių vasarą reikalaujame saugodamos vaikų sveikatą“, – apie vieną iš priekaištų dėl vaikų, nedėvinčių kepurių nuo saulės, izoliaciją, kaip įvardijo tėvai, prakalbo moteris.
Dėl kėdučių, anot jos, – „supermamyčių išpūstas burbulas“. „Grupė yra pereinama. Per ją vaikšto dar dvi grupės mažiukų. Kai kurie žioplinėja ir už nepristumtų prie staliukų kėdučių kliūva. Buvo nemalonumas su tualetu. Vaikai pritaško, neatsargiai šlapinasi, primeta tualetinio popieriaus. Klozetai nauji, bet vamzdynas – labai senas, beveik užakęs. Jeigu prikiši daug popieriaus, vamzdynas užsikemša. Tada tenka naudotis kitos grupės tualetu“, – vardijo pašnekovė.
Nebūdavo liepiama patiems vaikams kišti rankas ir ištraukti įmestą ritinėlį? „Juokaujate? Būtų virš visko. Apie tai negali būti nė kalbos“, – atsakė pedagogė. Anot jos, ta mergaitė, kuri taip pasakojo, labai mėgsta fantazuoti siekdama kam nors padaryti įspūdį. Apie ištrauktą tualetinio popierių ji galėjo papasakoti kaip apie atliktą gerą darbą.
Vaikas vis pasakodavo, kaip sėdi su draugais įsitempę ir laukia, kol auklėtoja baigs kalbėti su kitais vaikais. Ji taip rėkdavo, kad visa grupė sėdėdavo įsitempus.
Apie direktorę atsiliepė, kad ji – geras žmogus, ypač ją mėgsta pagalbinis personalas, nes jų nekritikuoja. „Jai vienodai, kaip dirba auklėtojų padėjėjos. Stalių labai giria. Pedagogams sunku su ja susikalbėti. Senoji direktorė ir dėl švaros prie pagalbinio personalo prisikabindavo ar dėl iki galo neatlikto darbo. Žinoma, kad naujoji labiau mėgstama, nes nieko nereikalauja. Bet ji niekada tiksliai neatsako į klausimus, kitą kartą praeina pro šalį mūsų visai nepastebėdama. Pati jokių gražių emocijų, šypsenų nerodo, o raštuose priekaištaujama, kad mes nesišypsome, kad mimikos negeros“, – teigė pedagogė.
Apie Ingridos kalbėjimo toną sakė, kad ji niekada piktai nekalba su vaikais, bet „paploninto leliukiško balso nedaro, nes vaikai šioje grupėje ruošiami mokyklai“. „Kaip kolegė – su ja viskas tvarkoje. Ji daug ką gali patarti. Vaikai nėra vedžiojami už rankytės. Daug ką turi padaryti savarankiškai. Tai irgi jiems yra diskomfortas, stresas, bet vėliau apsipranta. Vaikai turi išmokti susikaupti, nes pro juos daug žmonių vaikščioja pirmyn atgal. Dviejų grupių vaikai eina į kūno kultūrą, į muziką. Vaikšto ir darbuotojai. Jeigu grupėje visiškai nebus jokių taisyklių, vaikučiai negalės mokytis“, – kalbėjo pašnekovė, pridūrusi, kad mąstanti apie išėjimą iš darbo, nes pablogėjo sveikata.
Tiek daug tėvų melavo per susirinkimą? „Visi vaikai į grupę atėję naujai. Skundas surašytas rugsėjo 25 d. Nė vienas iš tėvų nepaklausė čia ir dabar, kas vyksta. Man atrodo, kad patys vaikučiai tam tikrus dalykus pasakoja nelabai suprasdami. Pavyzdžiui, viena mergaitė džiaugėsi, kad negavo nuobaudos. Bet ji niekada nėra gavusi. Tėvams, aišku, tai išgirdus visai kitaip atrodo. Kitas dalykas, jeigu tėvai tarpusavyje kalbasi apie baimes, galimas pedagogų klaidas, elgesį, vaikams darosi neramu. Jeigu tėvai nerimauja, kaip vaikas gali ramiai jaustis? Reikia dalytis mintimis, bet jeigu kalbama vaikui girdint“, – svarstė darbuotoja.
Kreipėsi ir darbuotojas
Kreipėmės į Kaišiadorių rajono savivaldybės vadovus ir į savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyrių. Atsakymus į klausimus pateikė savivaldybės Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Levansavičiūtė.
„Dėl galimų problemų priešmokyklinėje grupėje sulaukėme vienos mamos skambučio (2024 m. rugsėjo 25 d.), tačiau mokytojos pavardės skambinusi mama nepasakė. Direktorė apie skambutį buvo informuota ir ėmėsi priemonių. Buvo organizuotas Vaiko gerovės komisijos posėdis ir grupės tėvų susirinkimas, kuriuose aptarta situacija, siūlomi ir numatyti sprendimo būdai“, – teigė E. Levansavičiūtė. Anot jos, per pastaruosius penkerius metus savivaldybė nebuvo gavusi kitų raštiškų skundų dėl mokytojų darbo ir elgesio. Tačiau šiemet spalio 22 d. gautas Rumšiškių lopšelio-darželio darbuotojo skundas.
„Įvertinus visas aplinkybes ir situaciją, esant poreikiui bus imtasi veiksmų“, – teigė E. Levansavičiūtė.
Paprašėme patikslinti, ar 2022 vasario 22 d. tikrai negautas vaiko tėvų vardu teisininko Sauliaus Majausko surašytas kreipimasis dėl auklėtojos Ingridos galimai padarytų pažeidimų ištyrimo.
Toks kreipimasis vis tik rastas. „Jame buvo prašoma ištirti auklėtojos veiksmus. Atsakymą pateikė R. Arlauskienė, tuo metu ėjusi Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pareigas, o situaciją tyrė Rumšiškių lopšelio-darželio administracija“, – nurodė E. Levansavičiūtė.
Komentaras
Deivydas Aidukas,
Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas
Vaiko teisių gynėjai pranešimų apie netinkamą personalo elgesį su vaikais ikimokyklinėse įstaigose gauna itin retai. Apie jūsų minimus įvykius taip pat neturėjome žinių. Todėl, reaguodami į jūsų atskleistą informaciją, nedelsiant susisieksime su Kaišiadorių rajono švietimo skyriaus atstovais ir minėta ugdymo įstaiga.
Už personalo elgesio įvertinimą atsakingi įstaigos vadovai ir steigėjas. Na, o vaiko teisių gynėjų užduotis yra pasirūpinti vaikų saugumu. Tad pirmiausia sieksime identifikuoti galimai netinkamą elgesį patyrusius vaikus ir išsiaiškinsime, ar vaikams ir šeimoms reikalinga emocinė ar kita pagalba. Esant poreikiui, šią pagalbą inicijuosime. Priminsime, kad pagalbą teikia socialiniai partneriai.
Patikėdami savo vaiką vaikų darželio kolektyvui, tėveliai tikisi, kad bus užtikrintas vaiko saugumas, tinkamas emocinis ir psichologinis klimatas. Tad, siekiant išvengti panašių situacijų, tėvams svarbu išlikti dėmesingais ir pastebėti, ar palydėtas į darželį vaikas pasilieka jame noriai, nepakito jo nuotaika arba elgesys grįžus į namus.
Patys mažiausieji, dar nemokantys žodžiais išreikšti savo patirčių, greičiausiai jas atskleis per žaidimus. Vaikai linkę atkartoti suaugusiųjų elgesį, tad jeigu, pavyzdžiui, jam skaudžiai pliaukštelėjo, tą patį veiksmą jis gali atkartoti savo žaislui. Skriaudžiamas mažasis gali tapti liūdnas, irzlus, gali sutrikti miegas. Vaikas taip pat gali parodyti saugumo trūkumą dažniau nei įprastai glausdamasis prie tėvų, tarsi prašydamas apsaugoti. Vyresni vaikai apie netinkamą elgesį jau gali pasisakyti.
Todėl svarbu nuo mažens vaiką mokyti pasitikėjimo, atvirumo. Tai padarysime būdami vaikui dėmesingi, atidūs ir parodydami, kad viskas, apie ką jis kalba, yra svarbu. Kalbėkitės apie kūną ir asmenines ribas, ugdykite vaiko savęs vertinimą. Kiekvienam vaikui yra svarbu patirti saugumo jausmą, kurį nuo mažumės kuria jo artimieji.
(be temos)