Išskirtinė asmenybė
Prie buvusių Centrinio pašto rūmų jau anksčiau pastatyta Jono Vileišio skulptūra, dabar kitoje centrinio Kauno vietoje pagerbtas ir jo vyresnysis brolis Petras, taip pat ženkliai prisidėjęs prie šalies vystymosi.
P. Vileišis (1851–1926) – inžinierius, leidėjas, mecenatas ir visuomenės veikėjas, palikęs gilų pėdsaką švietimo, kultūros ir infrastruktūros srityse. Savo gyvenimu ir veikla jis stiprino tautinę savimonę.
„Petras Vileišis buvo tautinio atgimimo puoselėjimo žmogus, tuomet buvo gūdūs spaudos draudimo laikai ir reikėjo žmogaus, kuris siektų panaikinti šį draudimą. Jis buvo garsus inžinierius, tuometėje Rusijoje statė tiltus, turėjo priėjimą prie aukštų pareigūnų. Ir jam pavyko pasiekti tikslą –panaikintas spaudos draudimas. Jis įkūrė pirmąją spaustuvę, kuri leido lietuvišką dienraštį. Glaudžiai bendravo su Jonu Basanavičiumi ir abu tiesė kelią į mūsų modernios tautos gimimą. Reikėtų pažymėti, kad turėdamas inžinieriaus specialybę, tais laikais galėjo būti labai turtingas, tačiau jis investavo į kultūrą, rėmė lietuvišką žodį, ugdė mecenatystę“, – pasakojo Kauno miesto muziejaus istorikas Simonas Jazavita.
Tarpukariu P. Vileišis gyveno Kaune, tuometinėje laikinojoje sostinėje. Dirbo Susisiekimo ministerijoje, vadovavo Inžinierių korpusui, prisidėjo prie valstybės infrastruktūros kūrimo.
„Jo patirtis jaunai, besikuriančiai valstybei, kurios epicentru buvo tapęs Kaunas, buvo labai reikšminga“, – pridūrė istorikas.
Sveikinimų akcentai
Skulptūra – ne pirmas P. Vileišio akcentas Kaune. Dar yra pavadinta gatvė, tiltas per Nerį, mokykla., Karo muziejaus sodelyje pastatytas biustas. Tačiau neabejojama, kad Kęstučio ir Gedimino gatvių skvere įsitaisiusi istorinė asmenybė taip pat bus mėgiama kauniečių ir miesto svečių.
„Tai, ką padaro menininkai, man viskas gražu. Turime didelę komisiją, kuri nusprendžia, ar verta statyti skulptūras. Dėkoju mecenatui dr. Pranui Kizniui, kuris padovanoja jau ne pirmą skulptūrą Kaunui. Jis yra pramonininkas, o jie tikrai žino Petro Vileišio vardą. Pagerbiame iškilų žmogų, inžinierių, kultūros rėmėją. Jo darbai paliko ryškų pėdsaką Kauno ir valstybės istorijoje“, – kalbėjo miesto meras Visvaldas Matijošaitis.
Jo darbai paliko ryškų pėdsaką Kauno ir valstybės istorijoje.
„Šiandien P. Vileišio darbai įamžinami Kaune, čia skleidėsi jo visuomeninė ir valstybinė veikla. Kauno istorinį, urbanistinį, kultūrinį kraštovaizdį praturtins ir skulptūrinis paminklas šiam garbiam lietuviui. Taip pat turtinamas ir P. Kiznio dovanų Kaunui lobynas“, – prezidento Gitano Nausėdos sveikinimo žodį perdavė jo patarėja Jolanta Karpavičienė.
Miestui P. Vileišio skulptūra nieko nekainavo, ją miestui dovanojo dr. P. Kiznis. Anksčiau jo lėšomis finansuota Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Aleksandro ir „Laisvės kario“ skulptūros. Kaip ir ankstesni kūriniai, taip ir P. Vileišis, gamintas Ukrainoje. Juos kūrė ukrainiečių skulptoriai Olesis Sidorukas ir Borisas Krylovas.
Nuomonės išsiskyrė
Renginį stebėję kauniečiai įvertino naująjį Kauno akcentą. Vieniems skulptūra patiko, kiti – pažėrė kritikos.
„Labai detali skulptūra, atrodo, kad kiekviena detalė apgalvota, net kėdės gobelenas ar knygų lentyna. Gerai, kad stato, taip kuriama istorinė prasmė“, – pasisakė pro šalį ėjusi Gabrielė.
„Kam reikėjo jį su ta kėde taip aukštai užkelti? Norėtųsi arčiau žmogaus, o čia tarsi garbinti reikia. Kito Vileišio skulptūra juk ant žemės, ji labai gerai į vietą įsitaisė, o čia, na net nežinau, dar ta blizgi siena už nugaros“, – kitokią nuomonę išsakė Jolanta.
Vos tik P. Vileišio skulptūros nuotraukos pasirodė internete, žmonės dėl plikės įžvelgė panašumų ir į Kauno merą, ir į Leniną, tačiau skulptūros autorius O. Sidorukas turėjo atsaką kritikams.
„Gerai, kad Lietuva laisva ir jau pamiršo, kaip atrodo Leninas, tačiau blogai, kad nežino, kaip atrodo jų miesto meras“, – su šypsena tarstelėjo skulptorius.
(be temos)