Prieš metus už beveik milijoną pirktos Kauno kameros – tik butaforija: neveikia dėl saugumo spragų

Prieš daugiau nei metus Kauną apraizgė 204 vaizdo stebėjimo kameros, kurios atsirado 31-oje miesto vietoje. Tačiau beveik milijoną eurų kainavusios sistemos dėl saugumo spragų neveikia iki šiol.

O neveikia jos dėl to, kad Kauno savivaldybei nusipirkus ir sumontavus kameras ant stulpų, tik po to kreiptasi į valstybinę duomenų apsaugos inspekciją konsultacijos, ar kameras galima paleisti.

„Buvo nustatyti tokie kertiniai, esminiai trūkumai, dėl ko inspekcija pasakė, kad tik juos pašalinus būtų galima tą vaizdo stebėjimą vykdyti“, – aiškino Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus pavaduotoja Danguolė Morkūnienė.

Inspekcija sako, kad sistemoje gausu duomenų apsaugos spragų, neaišku, nei kur, nei kaip, nei kodėl tam tikri duomenys turi būti saugomi.

Kelerius metus įrenginių nenaudojant, dalį jų tiesiog teks išmesti.

„Terminas nėra pakankamai aiškiai apibrėžtas, kiek būtų saugomi tie duomenys. Taip pat pabrėžta, kad turėtų būti įvertinta, kur tas vaizdo stebėjimas yra būtinas, o kur ne. Tai yra plataus masto masinis stebėjimas, tai yra valstybės ištekliai, jie turi būti tvarkomi atitinkamoje informacinėje sistemoje“, – sakė D. Morkūnienė.

Policija aiškina, kad kameros reikalingos tam, kad padėtų greičiau išsiaiškinti itin sunkius nusikaltimus. Naujos kameros kabo prie įvažiavimų į miestą, ant tiltų, viadukų, masinių susibūrimų erdvėse.

„Kalbame apie tokius nusikaltimus kaip sunkūs, labai sunkūs, apysunkiai nusikaltimai, įvairūs organizuoti nusikaltimai, įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų asmenų paieška, vogtų transportų paieška“, – kalbėjo policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė.

Kauno valdžia tikina, kad įsigydama kameras nežinojo, kad įsigalios griežtas duomenų apsaugos įstatymas.

„Manau, kad kolizija įvyko dėl to, kad kai buvo pradėtas konkursas, nebuvo reglamentuoti šie teisės aktai, kurie turėtų būti atlikti prieš darant tokius sprendimus. Ir tiktai mums įgyvendinus šitą projektą, iš tam tikrų institucijų gavome raštus“, – sakė Kauno m. savivaldybės Elektroninių paslaugų ir informacinių technologijų skyriaus vadovas Vytautas Augonis.

Inspekcija atkerta, kad savivaldybė konsultacijų kreipėsi gerokai vėliau, nei įsigaliojo naujas įstatymas.

„Duomenų valdytojas į inspekciją kreipėsi 2020 metais, o bendrasis duomenų apsaugos reglamentas pradėtas taikyti 2018 metais. Tai jau šio argumento reikėtų atsisakyti“, – teigė D. Morkūnienė.

Ekspertai kibernetinių grėsmių kamerų sistemose nemato, nes kameros neprijungtos prie interneto.

„Galimybių nulaužti tokią sistemą, pasisavinti duomenis ar juos nutekinti būtų labai maža. Todėl manau, kad reikėtų leisti šiuos įrenginius naudoti“, – kalbėjo informacinių technologijų ekspertas Marius Pareščius.

Visgi tiek savivaldybė, tiek ekspertai pripažįsta, kad dalis pinigų bus išmesta į balą, nes kameros pasens ir dalį jų greičiausiai reikės pakeisti naujomis.

Laimio Steponavičiaus nuotr.

„Kelerius metus įrenginių nenaudojant, dalį jų tiesiog teks išmesti, nes vieni pasens morališkai, o kitiems tiesiog pasibaigs licencijos, pasibaigs kietųjų diskų naudojimo garantijos“, – teigė M. Pareščius.

Kol kas valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimas griežtas – nepašalinus trūkumų, kameros veikti negali. Kada pavyks sutvarkyti dokumentus ir ar iš viso pavyks, neaišku.