Viena skaudžiausių holokausto vietų Kauno rajone yra Jaučakių miške (Vilkijos apylinkių seniūnija). Apie tragediją liudija 1 359 kv. m aptvertoje miško teritorijoje daugiau nei prieš šešis dešimtmečius pastatytas paminklas nužudytiems žydų tautybės asmenims atminti.

Rūpinasi savivaldybė

Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vyr. specialistė Eglė Knygauskaitė-Liakienė pasakojo, kad prastėjant paminklo būklei, savivaldybė prieš daugiau kaip penkerius metus kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą (KPD) ir paprašė žydų žudynių vietą ir kapą, esančius Jaučakių kaime, paskelbti valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.

"Prašymo tikslas buvo gauti finansavimą iš KPD šio kultūros paveldo objekto tvarkybos darbams. 2016 m. šiam objektui suteiktas valstybės saugomos kultūros vertybės statusas, o Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, patikslinusi vertingąsias savybes išbraukė paminklą ir tvorą iš vertingųjų savybių sąrašo, dėl to prašyti finansavimo iš KPD paminklo tvarkybos darbams jau nebuvo galima", – sakė E.Knygauskaitė-Liakienė.

Skaičius: panašių skaudžių vietų Kauno rajone yra aštuonios. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pasirinktas akmuo

Ruošiantis Holokausto 80-mečiui, pakaunėje suplanuoti ne tik minėjimo renginiai ir parodos. Kauno rajono savivaldybės iniciatyva parengtas Jaučakių žydų žudynių vietos ir kapo sutvarkymo bei atnaujinimo planas, kuriam Kauno rajono savivaldybė skyrė 10 tūkst. eurų.

"Planuojame pakeisti seną tvorą į naują. Taip pat bus sutvarkyti kultūros paveldo teritorijoje esantys takai. Jie bus užpilti skalda, kad būtų patogu lankytojams vaikščioti bet kokiu oru. Vis dėlto svarbiausias darbas – senojo prastos būklės paminklo vietoje pastatyti akmens monumentą. Akmuo žydų kultūroje simbolizuoja amžinybę", – pabrėžė Urbanistikos skyriaus vyr. specialistė.

Akmuo žydų kultūroje simbolizuoja amžinybę.

Vilkijos apylinkių seniūnija įrengs papildomas rodykles ir informacinius ženklus, kad lankytojams būtų lengviau surasti kapavietę miško teritorijoje. Taip pat bus sutvarkyti privažiavimai, kurie natūralioje gamtoje po rudeninių ar pavasarinių liūčių būna sunkiai pravažiuojami, išplauti vandens. Darbus ketinama baigti rugsėjo pradžioje.

Komentaras

Rūta Černiauskienė,

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja

Lietuvos žydų istorija yra neatskiriama Lietuvos istorijos dalis. Holokaustas – ne tik žydų, bet ir visos Lietuvos tragedija, kuri jau įvyko ir pakeisti nieko negalima. Tačiau turėtume padaryti viską, kad tai niekada daugiau nepasikartotų.

Nuorodos: Vilkijos apylinkių seniūnija įrengs papildomas rodykles ir informacinius ženklus. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kapinės kiekvienam žmogui ir tautai – ne tik atminimo įamžinimas, bet ir svarbus praeities bei dabarties liudininkas, atspindintis tautos kultūrą, tradicijas, mąstymo būdą. Lietuvių kultūroje, kaip ir daug kur pasaulyje, įprasta gerbti amžinąjį išėjusiųjų poilsį. Kapinės – tai paskutinis kiekvieno žmogaus pėdsakas žemėje ir pirmas gyvųjų žodis apie išėjusiuosius. Gyvename taikoje stengdamiesi išsaugoti atminimą apie karų, genocido ir kitus baisumus, todėl Kauno rajono savivaldybė daugiausia dėmesio skiria amžino poilsio vietų priežiūrai, tvarkymui, šienavimui, pasitelkdama vietos bendruomenes, ugdymo įstaigas, savanorius, visuomenines organizacijas. Kapų priežiūra – savaime suprantama žmogiškoji tautos pareiga. Visų šalių ir tautybių mirusieji nusipelno vienodos pagarbos.

Pastebima, kad stiprėja visuomenės poreikis išsaugoti kultūros paveldą, kuris vis labiau suvokiamas kaip autentiškas mūsų krašto istorijos dokumentas. Tik patys gerbdami ir saugodami kultūros paveldo vertybes, sugebėsime jomis dalytis ir su kitais žmonėmis.