Ragino išsikalbėti

Garliavos apylinkių seniūnijoje esančiuose Juragiuose numatytas sklypas, kuriame turėtų iškilti vadinamieji grupinio gyvenimo namai proto ir psichikos sutrikimų turintiems žmonėms.

Kilus nepasitenkinimui, Juragių bendruomenės namuose buvo surengtas vietos gyventojų ir projekto įgyvendinimu besirūpinančių specialistų susitikimas, kuriame dalyvavo per pusšimtį žmonių.

Pateikti savo klausimus paraginusi Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Margarita Venslovienė sulaukė ne tik klausimų, bet ir priekaištų, pasiūlymų.

Bendravimas: socialinės paramos skyriaus vedėja M.Venslovienė sulaukė ne tik klausimų, bet ir priekaištų, pasiūlymų. (Laimučio Brundzos nuotr.)

Abejojo dėl saugumo

„Suprantame, psichikos negalia yra liga, mes nė vienas nuo jos neapsaugotas. Mes nieko prieš neįgaliuosius neturime. Bet kodėl jie gyvens pas mus? Neįgaliųjų integracija gerai, bet tik toliau nuo mūsų…“ – tokiose situacijose jau klasikinius priekaištus išsakė ne vienas Juragių senbuvis.

Gyventojai valdininkams dėstė asmenines patirtis ir išsakė samprotavimus apie, jų tvirtinimu, galinčias kilti grėsmes ir nesusipratimus

„Ar čia gyvens psichikos negalią turintys asmenys? Kodėl klausiu? Nes toje gatvėje, kur numatytas pastatas, yra labai daug naujų sklypų, jaunų šeimų su mažamečiais vaikais. Galbūt jūs nesate susidūrusi su psichikos negalią turinčiais žmonėmis. Mes šeimoje esame susidūrę – tas žmogus gyvena globos namuose ir aš puikiai žinau, kas tai yra. Mes nenorime, kad čia gyventų psichikos negalią turintys žmonės, dešimt tokių…“ – rėžė susirinkusiųjų pritarimo sulaukusi Juragių gyventoja.

Grėsmių dėl neįgaliųjų įžvelgianti viena moteris prisiminė net paauglystės laikus.

„Buvo toks atvejis. Man buvo keturiolika metų. Praėjau pro vyruką, pasižiūrėjau; pasirodo, jis buvo psichiškai neįgalus. Tik pasižiūrėjau į jį, o jis pribėgo prie manęs, griebė už plaukų ir pradėjo tampyti, nors aš nieko jam nepadariau. Aš, pavyzdžiui, nebenorėčiau, kad tokia situacija pasikartotų“, – asmenine patirtimi dalijosi protestuojanti moteris.

Bibliotekoje dirbanti bendruomenės narė Virginija Tamašauskienė pasakojo apie bėdas, kurias sukėlė Vilijampolės globos namų auklėtiniai – būtent šių namų gyventojai turėtų atsikraustyti į Juragius.

Teiravosi: „Noriu paklausti – ar čia tik svarstoma dėl namų įsteigimo, ar jau nuspręsta?“ – daugeliui rūpimą klausimą valdžios atstovams pateikė bendruomenės narė V.Tamašauskienė. (Laimučio Brundzos nuotr.)

„Dirbu Garliavoje, bendrauju su auklėtiniais, apie kuriuos kalbame. Iš Vilijampolės globos namų pas mus atvažiuodavo keli auklėtiniai. Baigėsi tuo, kad vos nepadegė bibliotekos, teko kviesti policiją. Kitą kartą išvartė kėdes, buvo agresyvūs, turėjome kviesti apsaugą. Nesuprantu, kaip juos vienus išleido… Ir jie galės laisvai čia, Juragiuose, vaikščioti...“ – nerimavo moteris.

Atsikratyti baimių

Panašių pastebėjimų, keliančių prielaidas apie galimas grėsmes, susitikime su valdininkais buvo išsakyta ir daugiau.

Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja M.Venslovienė ragino nepasiduoti blogų patirčių įtakai ir naujus kaimynus vertinti pozityviai, kaip Dievo dovaną, kuri padeda kitaip pažvelgti į savo paties gyvenimą.

„Jūs pati prisigąsdinate ir drauges prigąsdinate, iš jūsų neišgirdau nė vienos gražios istorijos“, – po vienos moters pasakojimo apie Vilijampolės globos namų auklėtinius pabrėžė M.Venslovienė.

Pasiūlė apsilankyti

Valdininkė pasiūlė Juragių gyventojams ar jų atstovams patiems apsilankyti psichikos negalią turinčių žmonių globos namuose ir iš arčiau susipažinti su jais, jų kasdienybe. M.Venslovienė pabrėžė, kad Juragiuose planuojamuose steigti namuose kartu su neįgaliaisiais gyvens ir juos prižiūrės penki ministerijos atrinkti patyrę specialistai.

Susitikime su gyventojais dalyvavo Garliavoje veikiančių socialinės terapijos namų „Akvila“ viena įkūrėjų Jolita Čilvinaitė. Ji atkreipė dėmesį, kad Juragiuose planuojamų steigti bendro gyvenimo namų viena pagrindinių misijų – sukurti orų gyvenimą psichikos neįgaliesiems.

Patirtis: susitikime su gyventojais dalyvavo Garliavoje veikiančių socialinės terapijos namų „Akvila“ viena įkūrėjų Jolita Čilvinaitė. (Laimučio Brundzos nuotr.)

J.Čilvinaitė akcentavo, kad grupinio gyvenimo namai yra skirti savarankiškesniems žmonėms.

„Silpniausi žmonės būna slaugos namuose, grupiniuose gyvenimo namuose gali gyventi žmonės, iš dalies sugebantys pasirūpinti savimi. Specialistai organizuos tų namų gyventojų maitinimą, padės jiems apsipirkti, nueiti į dienos centrą. Jei žmogus veiksnus, jis galės nueiti į kavinę; tokių žmonių daug tarp mūsų vaikšto. Grupinio gyvenimo namai skirti tiems, kurie yra veiksnūs, kurie neturi slaugos poreikio, – jūsų pavyzdžiai turbūt apie tuos, kurie gyvena slaugos namuose ir kuriems reikia 24 valandų nepertraukiamos slaugos. Tai bus ne tokie žmonės, jie stipresni. Labai kviečiu ateiti ir pasižiūrėti, kaip mes gyvename“, – ragino J.Čilvinaitė.

Mes nieko prieš neįgaliuosius neturime. Bet kodėl jie gyvens pas mus?

Pasijuto ignoruojami

Bene daugiausia neigiamų vertinimų ir emocijų gyventojams sukėlė, atrodo, ne planuojama nauja kaimynystė, bet, anot jų, bendruomenės ignoravimas: susirinkimo dalyviai tikino nebuvę informuoti apie jų gyvenvietės kasdienybei ir ateičiai labai svarbų projektą.

„Tai nenormalu, kad bendruomenė viską sužino, kai jau viskas nuspręsta: nupirktas sklypas, parengtas projektas, numatyti konkretūs gyventojai. Ar mes neturime teisės žinoti?“; „Visiškai neklausiama bendruomenės nuomonės, nepasitariama, nuleidžiama iš viršaus“; „Labiausia pikta, kad nebuvo paklausta, ko mes norime, kad buvo ignoruojama bendruomenė“; „Nežinojome, kad savivaldybė nupirko sklypą“; „Noriu paklausti – ar čia tik svarstoma dėl namų įsteigimo, ar jau nuspręsta?“; „Ar neatsitiks taip, kad projektas bus vystomas, name atsiras papildomų aukštų ir gyventojų padaugės kelis kartus?“ – tokie priekaištai ir pasiteiravimai buvo skirti susitikime dalyvavusiems specialistams.

M.Venslovienė patikino, kad informacija apie Juragiuose planuojamas naujienas buvo paskelbta viešai.

Susirinkime suabejota, ar neįgalieji turės realių galimybių integruotis.

„Kaip jie integruosis, jei Juragiuose nėra nei sporto salės, nei bibliotekos, nei poliklinikos, nei vaikų darželio, nei bažnyčios, blogas susisiekimas viešuoju transportu...“ – vardijo Juragių senbuviai.

Nupirkti keturi sklypai

Kauno rajono teritorijoje planuojama įsteigti keturis grupinio gyvenimo namus proto ir psichikos sutrikimų turintiems žmonėms.

Viešojo pirkimo būdu jau įsigyta sklypų ne tik Juragiuose, bet ir Raudondvaryje, Užliedžiuose, Domeikavoje.

„Tai visos Lietuvos projektas – institucinės globos pertvarka. Siekiama pereiti nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų. Didelės įstaigos pertvarkomos į mažesnes (siekiant neįgaliuosius priartinti prie bendruomenės). Vilijampolėje esančiuose globos namuose yra 40 Kauno rajono gyventojų, todėl yra sumanymas statyti keturis namus, kuriuose gyvens po dešimt gyventojų. Jie turėtų integruotis ir tapti bendruomenės nariais. Gyvens asmenys nuo aštuoniolikos metų. Pastatas, kuriame gyvens, – klasikinės architektūros, todėl architektūriniu požiūriu gerai integruosis, bus sutvarkyta visa aplinka“, – susirinkime pabrėžė Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja.