-  Gerbiamas Kęstuti, turbūt simboliška, kad su jumis, ilgamečiu Rotušės ceremonmeisteriu,  pačiu pirmuoju trumpai šnektelsiu smurto, o ypač smurto artimoje aplinkoje, tema. Jūs sutuokėte dešimtis tūkstančių porų, palydėjote jas kurti šeimą, auginti laimingus vaikus. Visgi, matydami smurto artimoje aplinkoje statistiką, suvokiame, jog kažkuri tų šeimų dalis gyveno ar vis dar gyvena smurtiniuose santykiuose. Kai tai girdite ar skaitote, kokie kyla pamąstymai, gal emocijos?

- Man, taikiam iš prigimties, išties sunku tai girdėti ir žinoti. Man kyla negatyvios emocijos. Aš smerkiu smurtą prieš artimiausius žmones, smurtą prieš silpnesnį arba kitokį, smurtą, siekiant įrodyti savo pranašumą. Gal netgi daugiau – tiesiog negaliu to pakęsti. Nors esu už šeimą ir įsipareigojimų bei priesaikų, duotų santuokos metu, vykdymą, tačiau negaliu suvokti, kaip žmonės 10, 20 ar daugiau metų gyvena smurtiniuose santykiuose. Man tai panašu į nukrypimą nuo normos. Yra posakis „Žuvis ieško, kur giliau, žmogus – kur geriau“. Tad, jei šeimoje yra baisūs smurtu ir prievarta pagrįsti santykiai, o nei vienas, nei kitas nesiima savo gyvenimo keisti, tai nėra normalu. Be to, žinome, kad smurtauja ne tik vyrai, bet ir moterys.

- Turbūt labiausiai kenčia vaikai...

- Taip, vienareikšmiškai labiausiai gaila vaikų, augančių ir matančių tokius tėvų santykius. Vaikai kenčia trigubai: už mamą, kuri skriaudžiama ir nepasipriešina, už tėtį, kuris ją skriaudžia, nes nesugeba išmintingiau tvarkytis gyvenime, ir už save – bejėgį, mažą, negalintį viso to sustabdyti nei pakeisti.

- Ir vaikai auga, prisipildydami kaltės, gėdos, pykčio, apleistumo jausmų...

- Ir gal dėl to mūsų visuomenėje tiek daug smurto ir patyčių. O juk nuo tėvų pavyzdžio ir auklėjimo, mano manymu, stipriai priklauso, kaip tie vaikai elgsis ateityje, koks bus jų sugebėjimas kurti tarpusavio santykius, išreikšti save. Smurtas prieš kitą asmenį man yra silpnumo išraiška, kai neieškoma protingų argumentų ir išeičių, o pasiduodama kažkokiems pirmykščiams impulsams. Gyvenant šių laikų pasaulyje, mes jau esame, turime būti pajėgūs suvokti savo pačių silpnąsias vietas ir ieškoti būdų, kaip paaugti.

- Pyktis ir kiti įvairūs neigiami jausmai, tokie kaip susierzinimas, nepasitenkinimas, pavydas, yra pažįstami kiekvienam iš mūsų, bet išties ne kiekvienas mes tampame agresyvūs ar pasitelkiame smurtą.

- Be abejo, Dovile. Pasakyčiau, kad tai priklauso nuo tokių trijų veiksnių ar priežasčių: pirma, kaip sakiau, tėvų pavyzdys; antra, temperamentas ir asmeninės savybės; trečia, alkoholis, žalingi jo vartojimo įpročiai. Manyčiau, kad esant norui, visus šiuos veiksnius galima koreguoti per švietimą, informavimą, įvairias programas. Čia svarbiausia, kad žmogus pats to norėtų.

- Kęstuti, gal jums teko pačiam kažkur matyti, girdėti ar būti kokiu tai netiesioginiu smurto liudininku?

- Gal labiau iš spaudos, iš kitų žmonių. Esu taikytojas, tikriausiai skubėčiau į pagalbą. Nors, įvertinus situaciją, gal pirmiausia reikėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas. O šiaip, mano darbas visada buvo susijęs su žmonėmis, esu išklausęs ne vieną liūdną poros istoriją, bandęs ir patarti, kai tokio patarimo reikėjo.

- O jei į jus kreiptųsi patarimo nukentėjęs asmuo, rastumėt, ką jam pasakyti? 

- Pirmiausia, išklausyčiau, juk žmogui reikia išsikalbėti tokiu atveju. Tada gal bandyčiau duoti patarimą, priklausomai nuo tos situacijos, - kreiptis į policiją ar į psichologą, o gal kuo greičiau susidėti daiktus ir išeiti.

- Ar kalbėtumėtės ir su smurtavusiu?

- Na, jei jis tuo metu blaivus, kalbėtis įmanoma. Ir jį, ko gero, reiktų nuraminti, nugesinti emocijas. Kalbėčiau ramiai. Bandyčiau išsiaiškinti, kas įvyko, kokia priešistorė, ar tai netyčinis veiksmas, ar tai vyksta nuolat, nebe pirmą kartą. Jei tai nebe pirmas kartas, tikrai problemą reikia spręsti visomis įmanomomis priemonėmis – atsisakyti alkoholio, eiti pas psichiatrą, lankyti programas, tobulinti įvairius įgūdžius. Reikia žmogui padėti, jei jis to nori.

- Kęstuti, kas galėtų padėti žmonėms kurti labiau kokybiškus santykius?

- Labai svarbu rodyti vienas kitam pagarbą ir toleruoti mažus trūkumus. Didelius reikia ištaisyti, čia turiu galvoje, alkoholio vartojimą, įprotį agresyviai įrodinėti savo tiesą. Būkite dėmesingi vieni kitų norams. Dovanokite mažas dovanėles. Ne visi moka daug ir gražiai kalbėti apie meilę, bet tą galima parodyti ir elgesiu ar dovanėle, gėle, iškeptu pyragu. Siekite sekti tik gerais pavyzdžiais ir net, jei jūs neturėjote gražaus pavyzdžio tėvų šeimoje, jūs galite mokytis kurti savo tradicijas ir sveiką elgesį. Juk aplink yra ir tokių pavyzdžių. Pastebėkite juos. Labai norisi žmonėms palinkėti švęsti šeimos šventes, o ypač, šeimos gimtadienį – tai yra, visas santuokos sukaktis. Ir nedvejoti ieškoti pagalbos, draugų, artimųjų ar specialistų, jei šeimoje atsitinka krizė.

- Ačiū jums.

Akcijos organizatorius: Kauno apskrities vyrų krizių centras.

Akcijos rėmėjai: dienraštis „Kauno diena“, UAB „Naujasis šilelis“, Kauno miesto savivaldybė, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.