- Gintarė Vasiliauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaunietė Karolina Lukminė yra klimato aktyvistė, rašanti tvaraus gyvenimo būdo tinklaraštį "Viena Žemė". Aktyviai veikti K.Lukminę paskatino dukros gimimas. "Būtent tada ėmiau mažiau galvoti apie save ir susimąsčiau, kokį pasaulį noriu palikti ateities kartoms", – sako Karolina.
– Ekologija susidomėjote netikėtai, o gal visada ja domėjotės, tik trūko paspirties pačiai pradėti gyventi tvariau?
– Tvarumo ir atsakingo gyvenimo linkme ėmiau eiti prieš pusantrų metų, gimus dukrai. Pradėjau nuo mažų žingsnių, o vėliau tvarių alternatyvų nusprendžiau ieškoti visose situacijose. Niekada negyvenau labai vartotojiškai, tačiau anksčiau tikrai nedaug galvodavau apie savo įsigytų daiktų įtaką gamtai ir aplinkiniams. Man visada rūpėjo mūsų Žemė. Tad gimus dukrai natūraliai ėmiau daugiau domėtis tuo, kas darosi su planeta.
Mano žingsneliai yra maži, tačiau tikiu, kad vis daugiau žmonių užsikrės atsakingu gyvenimo būdu, ir tai taps norma.
Suvokiau, kokį pasaulį mes perleidžiame savo vaikams: nuniokotą, vartotojišką, su nykstančia gamta, be vertybių ir džiaugsmo mažuose dalykuose. Buvo metas, kai negalėdavau užmigti naktimis, ir galvodavau, kokios didelės ir, atrodo, neišsprendžiamos problemos mus užpuolė. Vėliau nurimau ir nusprendžiau veikti – dar mažiau vartoti, nebijoti kalbėti garsiai ir sudrausminti aplinkinius, jei jie elgiasi neatsakingai. Dauguma man vėliau padėkoja už tai, kad atvėriau jiems akis. Mano žingsneliai yra maži, tačiau tikiu, kad vis daugiau žmonių užsikrės atsakingu gyvenimo būdu, ir tai taps norma. Tikrai turiu kur tobulėti, bet esu pakeliui į tikslą.
– Tikriausiai neįmanoma imti ir staiga pradėti gyventi visiškai ekologiškai. Nebent išsikeltume į negyvenamąją salą. Jūs savo ekologiško gyvenimo kelią pradėjote nuo daugkartinių sauskelnių naudojimo. Kaip dar rūpinatės tvarumu?
– Pradėjus nuo mažų pokyčių, tampa neįmanoma sustoti, nes imi kiekvienoje situacijoje užduoti klausimus ir matyti platesnį paveikslą. Iš pradžių vienkartines dukros sauskelnes pakeičiau daugkartinėmis. Jos yra sveikesnės mažųjų odai, be to, sutaupo lėšų. Vėliau nusprendžiau naudoti tik visiškai natūralią arba savos gamybos kosmetiką, kuri nėra plastikinėse pakuotėse. Chemines valymo priemones ir skalbiklius taip pat pakeitė natūralios sudėties arba savos gamybos priemonės. Namie beveik nebeturime sunkiai perdirbamo plastiko ar kitų pakuočių, sveikatai kenksmingų namų apyvokos daiktų. Pavyzdžiui, cheminių kvapų prisotintų žvakių, namų kvapų, produktų su palmių aliejumi. Ne visi tai žino, bet daugelio namuose deginamos žvakės yra labai pavojingos mums ir gamtai. Iš parafino pagaminta žvakė degdama išskiria benzolį, ftalatus ir toluolį, o tai yra labai kenksmingos medžiagos. Ką jau kalbėti apie žvakes, kurios prisotintos sintetinių kvapų ar cheminių dažiklių. Deginant bet kokias sintetines žvakes, naudojant cheminius oro gaiviklius ar kvapniąsias lazdeles, į aplinką išsiskiria lakūs organiniai junginiai, kurie gali sukelti alergines reakcijas, kvėpavimo takų nepakankamumą. Be to, išmestų žvakidžių su likusiu vašku irimo procesas labai ilgas.
Apie šiukšlių rūšiavimą net nekalbu, nes jau seniai neįsivaizduoju gyvenimo be jo. Manau, kad piktybiškai nerūšiuojantiems žmonėms turėtų grėsti baudos.
Apie šiukšlių rūšiavimą net nekalbu, nes jau seniai neįsivaizduoju gyvenimo be jo. Manau, kad piktybiškai nerūšiuojantiems žmonėms turėtų grėsti baudos. Šeimoje renkamės tik etiškai pagamintus drabužius iš natūralių medžiagų. Pavyzdžiui, bambuko ar kanapių pluošto, perdirbtų medžiagų, kurias gaminantys prekės ženklai rūpinasi aplinka ir žmogumi, organinės medvilnės. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad įprastai medvilnei pagaminti reikia didžiulių kiekių vandens ir energijos bei pesticidų. Nereikėtų pamiršti ir to, kad greitosios mados prekių ženklų drabužius neretai gamina išnaudojami trečiųjų šalių gyventojai. Tad prieš perkant vertėtų pagalvoti, ar jums tikrai reikia to drabužio, ir kas jį pagamino. Mūsų šeima apskritai perka kur kas mažiau daiktų, nes savaime sumažėjo jų poreikis.
– Kaip į jūsų gyvenimo būdą reaguoja jūsų artimieji, draugai, šeima? Galbūt ir juos paskatinote susimąstyti?
– Beveik visi mane palaiko. Vieni stebi iš šono ir žavisi, tačiau dar neprisiruošė rimtiems pokyčiams. O kiti, įkvėpti manęs, mažais žingsniais taip pat stengiasi tapti atsakingesni. Tie, kurie nesubrendo pokyčiams, nesupranta jų prasmės, neskaito ir neseka manęs.
– Tinklaraštį rašyti pradėjote pirmojo karantino metu. Dauguma žmonių skundžiasi, kad nežinomybė pandemijos laikotarpiu iš jų kūrybiškumą ir motyvaciją kaip tik atėmė. Kas jus motyvavo?
– Motyvavo noras kažkuo prisidėti prie švaresnio rytojaus. Tuo metu, auginant mažą vaiką, tai atrodė tinkamas būdas dalytis tuo, ką žinau ir supratau. Ateityje ketinu neapsiriboti tinklaraščiu ir socialiniais tinklais. Esu baigusi mokslus, susijusius su šia tema, tad planuoju toliau investuoti į savo žinias šioje srityje. Noriu vykdyti projektus, susijusius su ekologija, tvarumu, prisidėti prie esminių pokyčių.
– Ką patartumėte žmonėms, svajojantiems pradėti gyventi tvariau, bet galbūt nenorintiems įdėti pernelyg daug pastangų? Nuo ko pradėti? Kaip gali atrodyti ekologiški namai?
– Tvaresnis gyvenimas nereikalauja didelių pastangų. Pradėjus gyventi atsakingai, tiesiog nebereikia tiek daug daiktų, tad sutaupai. Be to, jei ko nors reikia, daug ką galima pasigaminti namie.
Siūlyčiau iš pradžių tiesiog pasidomėti, kodėl verta gyventi tvariau. Jei žmogus iš pagrindų nesupras, kodėl reikia atsisakyti ar bent sumažinti plastiko naudojimą, tai nenuves prie esminių pokyčių. Kurį laiką pabandęs gyventi be plastiko, jis vėl prie jo sugrįš. Taip pat skatinu skaityti etiketes ir produktų sudėtį. Jei nesuprantate, kas parašyta, randate daug nežinomų žodžių, geriau tokio produkto nepirkti. Tas pats ir su pakuotėmis: jei nežinote, kokia pakuotės sudėtis, ir kaip reikės ją rūšiuoti, geriau venkite tokių pakuočių. Būtina giliau domėtis, kaip pagaminti mūsų drabužiai, aklai nepasitikėti skambiais žodžiais "sustainable", "eco-friendly", "organic" (liet. tvarus, draugiškas gamtai, organiškas). Ieškokite sertifikatų, įrodančių šiuos teiginius. Svarbiausi sertifikatai: PETA, Fair Trade, 1% for the Planet, B Corp, Certified Carbon Neutral, Rainforest Alliance Certified, Global Organic Textile Standard (GOTS), Oeko-Tex, Marine Stewardship Council Standards.
Gyventi tvariau galite išties paprastai. Tiesiog nebenaudokite plastikinių vandens buteliukų. Protinga įsigyti kokybišką stiklinį butelį ir jį nešiotis. Patarčiau rečiau skalbti. Pamąstykite, ar vieną dieną nešiotas drabužis tikrai išsipurvino? Atsakingiau skalbdami sutaupysite vandens ir energijos, o mėgstami drabužiai jums ilgiau tarnaus. Gali padėti netgi toks paprastas žingsnis, kaip šviesos išjungimas išeinant iš kambario. Virtuvėje naudokite medžiaginius rankšluosčius vietoje popierinių, atsisakykite vienkartinių stalo serviravimo servetėlių. Apsipirkdami rinkitės kuo daugiau produktų su perdirbamomis pakuotėmis ar išvis be jų.
– Savo tinklaraštyje daug kalbate apie ekologišką madą, grožį. Ar įmanoma gyventi gražiai, madingai, bet tvariai?
– Vienareikšmiškai taip. Nebūtinai madingas tas, kuris vaikosi kas savaitę besikeičiančių madų. Išlaikyti nepriekaištingą stilių padės drabužiai, kurie kokybiški, etiškai pagaminti, tarpusavyje dera, nors jų ir turėsite mažiau. Prisiminkite, kad nebūtina kiekvieną kartą pirkti naują drabužį. Juk yra puikių "antrų rankų" parduotuvių, taip pat įvairių forumų, kuriuose galima rasti dėvėtų aukštos kokybės prekių už mažesnę kainą. Bet svarbiausia taisyklė: mažiau yra daugiau.
Norisi investuoti ne į daiktus, o į patirtis, aktyvų laiką, dukros lavinimą.
Kalbant apie kosmetiką, veido ir kūno šveitiklių galima pasigaminti namuose. Atkreipkite dėmesį, kad parduotuvėse parduodamų priemonių sudėtyje dažniausiai randama ne tik odai nepadedančių, bet ir jai kenksmingų ingredientų. Pirkdami tokius produktus, išleidžiame daugybę pinigų, užteršiame gamtą pakuotėmis ir nepasiekiame norimo rezultato. Nesvarbu, jūsų oda riebi, sausa, linkusi į bėrimus ar senstanti, tereikia pasirinkti tinkamus ingredientus. Pagrindiniai ingredientai, naudojami norint nušveisti ir atgaivinti odą, yra cinamonas, kavos pupelių tirščiai, cukrus, druska, maltos avižos ar migdolai. Cukrus šviesina odą ir pristabdo senėjimo procesus, nes nušveičia nereikalingą sluoksnį ir paspartina jo atsinaujinimą. Druska ar soda labiau tinka riebiai odai, o sausai ar jautriai tinka avižos ir migdolai. Galite išmėginti medaus ir vyšnių kūno šveitiklį. Jam prireiks 5 vyšnių, šaukšto migdolų miltelių, ketvirčio puodelio medaus, šaukšto rudojo cukraus ir 3 šaukštų natūralaus jogurto. Sumaišius ingredientus, odą reikia šveisti 30 sek., tada nuplauti vandeniu.
– Ar sunku būti ekologiška mama?
– Labai lengva: visi dukros drabužiai yra skolinti arba jau padėvėti, žaislai – taip pat. O sauskelnių beveik nereikia. Norisi investuoti ne į daiktus, o į patirtis, aktyvų laiką, dukros lavinimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šančiškiai stebina įspūdingais sniego gyvūnais: gausiau pasnigus ragina kurti visą skulptūrų parką!3
Šančiškiai tęsia neįprastų sniego skulptūrų statybos iniciatyvą Kaune. Neseniai egzotiškais sniego gyvūnais stebino Žaliakalnis, dabar socialiniuose tinkluose puikuojasi Žemųjų Šančių sniego ruoniai. Panašu, kad...
-
Globos namų gyventojai sunerimo – nesulaukia skiepų nuo COVID-198
Katalikiškų Šv. Klaros globos namų Kaune gyventojai sunerimę: jie vis dar nepaskiepyti nuo COVID-19 ir neaišku, kada tai bus padaryta. Nežinioje gyvenantys senoliai nuogąstauja, kad jiems skirtos vakcinos gali būti panaudotos be eil...
-
Šokiravo Vaišvydavos „Iki“ užfiksuotas pirkėjo ir apsaugininkės konfliktas (vaizdo įrašas)22
Socialiniuose tinkluose plintantis vaizdo įrašas iš prekybos centro „Iki“ Vaišvydavoje šokiravo žmones. Pasipylę komentarai atskleidė, kad įraše užfiksuota apsaugos darbuotoja pirkėjų pasipiktinimą sukėl...
-
Pasipiktino automobilių tikrinimu postuose: policija formuoja milžiniškas spūstis38
Kauniečiai piktinasi, kad policija į miestą įvažiuojančius ir išvažiuojančius automobilius tikrina ne laiku ir ne vietoje. Esą, kartais tikrinami net tie automobiliai, kurie nekerta miesto ribos. Tačiau policijos atstovai tikina tik vykdantys ...
-
Antroji vakcinos „Moderna“ siunta Lietuvą pasieks mėnesio gale, ji bus skirta revakcinacijai2
Antroji vakcinos nuo COVID-19 „Moderna“ siunta Lietuvą turėtų pasiekti mėnesio gale, didžioji jos dalis bus skirta revakcinuoti anksčiau paskiepytus asmenis, BNS informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Kauno geto litvakai – žmonės, priklausomi nuo atsitiktinumo malonės7
Pamenu, kaip baigę mokyklą su draugais išvykome į kelionę aplink Lietuvą. Apsistojome mažame miestelyje ir po vėlyvos vakarienės nutarėme pasivaikščioti. Einančius tamsia gatve mus ėmė sekti ir galiausiai sumanė užpulti vietinių v...
-
Samariečiai: karantino pakoreguoti, geri darbai tęsiasi21
Lietuvos samariečių bendrijos dieną Kauno samariečiai pasitinka tuščiuose koridoriuose, bet su naujomis idėjomis, kaip padėti žmonėms. ...
-
Apie Lietuvos pašto skyrių „Akropolyje“: čia – visiška netvarka23
„Akropolyje“ esančiame Lietuvos pašte – visiška netvarka. Vyresnio amžiaus moterys nesilaiko karantino ribojimų: viena nežino, ką paspausti, kita ją konsultuoja, trečia klausia, kokią reklamą gavo, kaip ją grąžinti. ...
-
Kandidates į Metų kaunietės titulą kviečiame siūlyti visą vasarį10
Per artimiausius kelis mėnesius "Kauno dienoje" vėl aprašysime daugybės moterų prasmingą veiklą, įgyvendintus kūrybinius, mokslinius, visuomeninius sumanymus. Metų kaunietės rinkimai tęsiasi, tačiau dėl pandemijos koreguojame proj...
-
Studentams – J. V. Garbaravičiaus stipendija21
Ritos Garbaravičienės labdaros ir paramos fondas ("RG fondas") bei Kauno technologijos universitetas (KTU) įsteigė Jono Vlado Garbaravičiaus stipendiją bakalauro ir magistro studijas pasirinkusiems Mechanikos inžinerijos ir Termoinžinerijos s...