Prieš pasaulinę parodą "EXPO 2015" Lietuvoje vėl kyla aistros: kaip geriau išnaudoti milijonus, skirtus mūsų šalies pristatymui Italijoje. Savo nuomonę išsakė ir Kauno architektai.

Priminė laidojimo namus

Tarptautinė paroda prasidės kitų metų gegužę ir tęsis šešis mėnesius. Per tą laiką ją aplankys apie 30 mln. žmonių. Viešųjų ryšių specialistai neabejoja, kad šioje parodoje Lietuvai dalyvauti būtina, tačiau taip pat svarbu, koks pavilijonas reprezentuos mūsų šalį.

Konkursui buvo pateiktos 27 idėjos, kaip Milane turėtų atrodyti Lietuvos paviljonas. Prisistatyti mūsų šaliai parodoje skirtas 11,5 a sklypas. Pusę jo galima užstatyti pastatais.
Pateiktas idėjas šią savaitę įvertino ir kauniečiai. "EXPO 2015" projektų aptarime dalyvavę Kauno architektai, dizaineriai vieniems siūlymams negailėjo pagyrimų, kitiems atseikėjo kandžių replikų. "Dvelkia laidojimo kontorėle", – įspūdį apie vieną iš darbų išsakė architektas Linas Tuleikis.

"Šis paviljonas nė nekvepia svetingumu, geranorišku dalijimusi maistu, – traukė pečiais L.Tuleikis ir priminė, kad parodos tema – "Pamaitinti planetą energija gyvenimui". – O šis labai perkrautas. Toks įspūdis, kad jo tikslas – užmušti, pribaigti lankytoją savo informacijos gausa."

Architektė Loreta Janušaitienė irgi nevyniojo žodžių į vatą. "Klaikuma, atgrasus, vulgarokas", – tokiais žodžiais kai kuriuos projektus palydėjo specialistė.

Architektas Vaidotas Kuliešius žodžius rinkosi atsargiau. "Kai kurios idėjos kelia dviprasmiškų asociacijų, neaiškių minčių, todėl tikrai netinka reprezentuoti šalį", –  teigė architektas.

Dėmesys paprastumui

Vieni darbus konkursui pateikę autoriai siūlo Lietuvą prisistatyti naudojant kiemo, sodo, korio, kiti – chromosomos, javų pėdo, pievos, pieno, lauko, miško asociacijas.
Ne vienas projektas buvo supeiktas, kad nebuvo iki galo atskleista gera mintis.

Architektas L.Tuleikis sakė itin unikalių darbų neradęs, bet kai kurie patraukė jo dėmesį. "Man labiausiai patiko tie autoriai, kurie savo darbuose kukliomis priemonėmis stengėsi perduoti idėją", – kalbėjo specialistas.

Jam ypač įstrigo viename darbų pateikta mintis, kad nedovanotina demonstruoti šalies turto perteklių, kai tema yra apie tai, kaip pamaitinti pasaulį. Kuklumas, jo nuomone, ypač gera priemonė prisistatyti Lietuvai.

Jam antrino ir L.Janušaitienė: svarbu esminė idėja, įspūdis, konceptualumas, vientisumas, o ne perkrautas turinys. Parodos, kurioje dalyvauja daugiau kaip 140 valstybių, lankytojai įspūdžių gausos bus taip nuvarginti, tad ieškos vietos, kur galėtų atsipalaiduoti, nebūti užversti detalėmis.

Grybavimas ir pagonybė

Per Kaune vykusį aptarimą išryškėjo trys konkurso favoritai.  Ir šios idėjoms pritarė ne visi specialistai. Daugelio kalbėjusiųjų teigimu, bene  geriausias projektas – "Miško skonis". Jo autorius siūlo statyti vieną pastatą, kurio išorėje ir viduje dominuotų rąstai.

"Šis paviljonas skatina smalsumą. Į jį užėjus turėtų likti didelis įspūdis. Beje, Europoje daug kas pamiršo grybavimą, mažai kas bepažįsta grybus. Tai vienas Lietuvos išskirtinumų, kuris, beje, susijęs su šio paviljono autorių siūloma tema. Be to, šis paviljonas yra lengvai išmontuojamas", – pastebėjo architektas L.Tuleikis.

"Modernumas ir atspindėtas Lietuvos identitetas. Daugiaplanis darbas", – savo simpatijas šiam darbui skyrė ir V.Kuliešius. Anot jo, miškas lietuvius ne tik maitina, kas atitinka parodos temą, bet ir atspindi Lietuvos istorijoje dominavusią pagonybę.

Architektas Gintaras Balčytis "Miško skonio" idėją įvertino kaip labai perspektyvią, nes miško ekologija aktuali visam pasauliui.

Atsirado ir šio projektų kritikų. "Man šis projektas kvepia ne mišku, o medienos eksportu. Darbas geras, tik apie pavadinimą dar reikėtų pagalvoti", – siūlė Kauno ceremonimeistras Kęstutis Ignatavičius.

Stogas virto stalu

Šiek tiek mažiau teigiamų įvertinimų sulaukė projektas "Grūdų džiovykla". "Duona yra labiausiai lietuvių apdainuotas dalykas. Ja persisunkusi visa lietuvių kultūra", – sakė dizaineris Jonas Venckūnas.

Kalbėjusieji pabrėžė ir nedideles išlaidas šiam paviljonui pastatyti. "Jis yra paprastas, dengtas baltu tentu. Viduje – sėdmaišiai, malūnas. "Tai materialistinio pasaulio atspindys – svarbiausia pavalgyti. Bet darbas įdomus", – apie šį projektą kalbėjo architektas V.Kuliešius.

L.Jonušaitienė "Grūdų džiovyklą" vadino technodarbu, bet sakė, kad banalumo jam prikišti tikrai nepavyks. "Švari, sąžininga koncepcija. Ji gali sukrėsti, pritraukti dėmesį", – svarstė architektė.

"Išorė fantastiška, tik viduje reikėtų ko nors visiškai priešingo, pavyzdžiui, rugių lauko", – pasiūlė architektas Gintaras Balčytis. Vis dėlto buvo ir tokių nuomonių, kad šį baltą pastatą lankytojai aplenktų, nes galvotų, kad tai yra pagalbinis parodos organizatorių statinys.

Trečia neoficiali vieta, kauniečių vertintojų nuomone, atiteko "Un Tavolo Grande" ("Vienas didelis stalas") projektui. "Banali tema, bet įdomus sprendimas", – pastebėjo L.Tuleikis, komentuodamas idėją pastato stogą paversti stalu, užklotu vilnijančia staltiese.

G.Balčytis siūlė nepamiršti, kad šio projekto grožis matomas tik iš paukščio skrydžio, o ne iš ant žemės stovinčio žmogaus pozicijų.

Kai kurių kauniečių dėmesį atkreipė projektas "Fiels of Gold". Jos autoriai siūlo statyti daug didžiulių rugių varpų, kurių aukštis pranoktų patį pastatą ir jos judėtų tarsi pučiamos vėjo bei skleistų garsus. Pagrindiniai šios idėjos trūkumai – didelė kaina jai įgyvendinti, neišbaigtumas.

Priekaištai organizatoriams

Aptarinėdami idėjas, kauniečiai priekaištų pažėrė ir konkurso organizatoriams –  Aplinkos ministerijai. Architektas V.Kuliešius viešai sakė nesuprantąs, kodėl šiame konkurse galėjo dalyvauti tik tie dalyviai, kurių metinė apyvarta viršija 500 tūkst. litų.

Architektas teigė, kad jo neapleidžia mintis, jog taip norėta atsikratyti nepageidautinos didesnės konkurencijos.

"12 tūks. litų premiją už laimėjimą? Skurdoka", – garsiai pastebėjo L.Tuleikis.

Dizaineris J.Venckūnas klausė, ar rimta firma ryšis už tiek dirbti?

"Bet su nugalėtoju bus sudaroma 200 tūkst. litų sutartis dėl paviljono techninio projekto parengimo ir jo įgyvendinimo priežiūros", – replikavo Lietuvos ekspozicijos generalinis komisaras Romas Jankauskas.

Pietų Korėjoje lydėjo sėkmė

1900 m. Lietuva pirmą kartą, nors ir neoficialiai, dalyvavo šioje pasaulinėje parodoje. Tuomet pristatyta carinės Rusijos uždrausta lietuvišką spauda ir autentiški kostiumai.

Oficialiai šioje parodoje Lietuva dalyvaus vienuoliktą kartą.

Sėkmingiausia buvo paroda Pietų Korėjoje. Tuomet Lietuvos paviljonas įvertintas sidabro medaliu. Jo autorius – Martynas Valevičius.

Dalyvavimas pasaulinėje parodoje 2000 m. Vokietijoje Lietuvai kainavo 20 mln. litų, 2005 m. Japonijoje – 10,6 mln. litų, 2010 m. Kinijoje – 11,2 mln. litų. Latvija ir Estija išleido panašiai. Lietuvos paviljoną Japonijoje aplankė du, o Kinijoje – net šeši milijonai žmonių.

Pristatymui numatyti milijonai

"EXPO 2015" parodoje kiekvienai valstybei teks 5–50 arų sklypas, kuriame gali iškilti statiniai.

Koks Lietuvos pavilijonas iškils "EXPO 2015"  nuspręs specialiai suburta vertinimo komisija. Joje – nemažai architektų, verslininkų, visuomenei gerai žinomų žmonių: Architektų sąjungos pirmininkas Gintautas Blažiūnas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto dekanas Rimantas Buivydas, architektai Rolandas Palekas, Marius Šaliamoras, profesorius etnologas Libertas Klimka, Italijoje dirbantis ir kulinarijos temomis daug rašantis žurnalistas Paulius Jurkevičius, televizijos laidų vedėja, knygos "Pasimatymas su Lietuva" autorė Edita Mildažytė. Darbams vertinti komisija kviesis dar ir platesnį ratą ekspertų.

Lietuva parodoje Milane numato pristatyti kokybiškus ir paklausius tarptautinėje rinkoje maisto gaminius, modernias maisto perdirbimo pramonės technologijas, išvystytą žemės ūkį, mokslo laimėjimus ir turtingas kultūros tradicijas.

Preliminariais skaičiavimais, paviljono statyba ir sklypo įrengimas kainuotų apie 6,9 mln. litų. Maždaug antra tiek žadama skirti ekspozicijai, kultūrinei programai ir paviljono eksploatacijai.