Iš tarptautinės nekilnojamojo turto ir investicijų parodos "MIPIM-2014" Kanuose sugrįžusi savivaldybės delegacija sako, kad Kauno projektai sudomino stambius investuotojus, tik dar neaišku, kada džiaugsimės apčiuopiamais rezultatais.

Sudomino belgus

"Pavyko užmegzti ryšius su investuotoju, kuris tikrai susidomėjo Karinių oro pajėgų (KOP) teritorija Fredoje. Tai viena didžiausių belgų kompanijų "Ghelamco", investuojanti Belgijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Centrinėje ir Rytų Europoje", –  įspūdžiais dalijosi savivaldybės delegacijai vadovavęs tarybos narys Marijus Panceris.

Belgus sudomino 35 ha dydžio teritorijos, iš kurios ruošiamasi iškelti KOP gelbėjimo sraigtasparnių postą, plėtra, nes ten numatyta sporto objektų statyba kartu su gyvenamaisiais, komerciniais, pramoniniais pastatais. "Ghelamco" domisi tik didelės apimties projektais. Jų statytas stadionas "Ghelamco Arena" Gente, Belgijoje, pripažintas "Metų stadionu 2013".
Tai nebuvo vienintelis investuotojas, kuriam į akį krito didžiulė teritorija netoli miesto centro. Fredos teritorija Aleksoto seniūnijoje taip pat domėjosi Korėjoje registruota, tačiau visame pasaulyje investuojanti kompanija "FG Asset Management", besispecializuojanti miesto kvartalų konversijoje – atnaujina senus statinius ir pritaiko juos įvairiems poreikiams.

Atrodome patrauklūs?

Galimybėmis investuoti Lietuvoje ir Kaune domėjosi ir daugiau užsienio kapitalo bendrovių – vokiečių kompanija "ATAG Klockner & Cie", olandų kompanija "Immo Finance".
"Jie puikiai žino, kad Lietuva iš finansų krizės išlipo gana sėkmingai, kitaip nei Graikija ar kitos Pietų regiono šalys, todėl mes jiems atrodome patraukliai", – pastebėjo su investuotojais bendravęs M.Panceris.

Vokiečių nekilnojamojo turto bei finansų portalas ir leidinys "Refire" nusiteikęs skelbti informaciją apie galimybes investuoti Kaune. Apie tai kalbėta su Kauno delegacijos nariais.
"Kauno kongresų, konferencijų ir koncertų rūmais domėjosi mūsų "Akropolio" valdytojai. Nežinau, kiek tai rimta, bet matėme, kad jiems tai įdomu", – sakė M.Panceris.

Gelbsti asmeninės pažintys

Kartu su Kauno miesto projektais parodoje buvo pristatoma Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) plėtra. LEZ valdybos pirmininkas Freddy Opsomeris skaitė pranešimą logistikos stende apie galimybę investuoti Lietuvoje, akcentuojant, kad Kaunas yra strategiškai logistikai patogioje vietoje.

"F.Opsomeris paminėjo dar vieną gana naują galimybę – duomenų centrų plėtrą Kaune. Jis akcentavo, kad, pasinaudojant Kruonio elektrinės galimybėmis, galima užtikrinti nepertraukiamą elektros tiekimą", – pasakojo Kauno savivaldybės delegacijos vadovas.

Būtent LEZ valdybos pirmininkas kauniečiams padėjo užmegzti ryšius su didžiosiomis kompanijomis. Anot M.Pancerio, parodoje ypač daug dėmesio kreipiama į asmeninius kontaktus, per kuriuos užsimezga ryšiai tarp investuotojo ir savivaldybės ar valstybės atstovų.

Rūpi didesni projektai

Į vieną didžiausių nekilnojamojo turto ir investicijų parodų Kanuose kauniečiai vežė penkis savivaldybės projektus. Investuotojams buvo siūloma susipažinti su Kauno kongresų, konferencijų ir koncertų rūmais, teritorija Fredoje iškėlus Karinių oro pajėgų postą, Vienybės a. ir Prisikėlimo bažnyčios automobilių stovėjimo aikštelėmis, Laisvės al. rekonstrukcija ir Kauno laisvosios ekonominės zonos plėtra.

Vilnius ypač daug dėmesio skyrė Guggenheimo muziejaus projektui. "Drįsčiau teigti, kad Kauno kongresų, konferencijų ir koncertų rūmai atrodo gerokai tikroviškesnis projektas, o jam įgyvendinti reikia kone keturis kartus mažesnės sumos nei Vilniaus Guggenheimo muziejui pastatyti", – palygino M.Panceris.

Kaunas Kanuose šiemet pristatė ir penkis privataus kapitalo projektus, kurie visi yra miesto centre. Tai kairysis Nemuno krantas ("Kauno grūdų" teritorija), viešbutis "Respublika", "Merkurijaus" pastatas, "Lituanicos" ir "Pergalės koncerno" teritorijos.

Pasak M.Pancerio, nuspręsta visus šiuos projektus pristatyti nemokamai ir iš verslininkų neimti jokio mokesčio. "Norėjome labiau bendradarbiauti su verslu ir kad tai būtų tam tikra savivaldybės parama verslui", – tikino delegacijos vadovas.

Jis sakė nežinantis, ar privatūs projektai taip pat sulaukė investuotojų susidomėjimo. Vis dėlto pastebėta, kad investuotojus labiau vilioja didesnės apimties projektai.

Nuo utopijų prie tikrovės

Kauno savivaldybės delegacijos nariai pastebėjo, kad MIPIM parodoje Kanuose vis mažiau utopinių projektų, kuriuos anksčiau itin mėgdavo pristatyti Rusijos ir arabų šalių delegacijos.
Parodoje dominavo didžiausių miestų – Londono, Paryžiaus, Maskvos projektai, aktyvios Pietryčių Azijos šalys – Taivanas, Singapūras, taip pat Skandinavijos miestai – Stokholmas, Oslas su savo oro uosto plėtra.

"Šalia visų šitų stendų tikrai neliko nepastebėti keturi Baltijos miestai: atskiruose stenduose – Talinas ir Ryga, o viename bendrame – Vilnius ir Kaunas", – sakė Kauno delegacijai vadovavęs politikas.

Anot jo, dalyvių gausa ir ekspertų įžvalgos leidžia manyti, kad nekilnojamojo turto ir finansų krizė, ištikusi visą pasaulį prieš šešerius metus, jau yra praeityje, ir jau įgaunama stabilumo tiek nekilnojamojo turto rinkoje, tiek finansų sferoje.

Reikia patiems apsispręsti

Kada Kaunas gali tikėtis apčiuopiamų to atsigavimo ir žvalgytuvių Kanuose vaisių? M.Panceris sako, kad tai tik pirmas žingsnis didelių investicijų link.

Dabar savivaldybei reikėtų kibti į darbą – intensyviai tęsti bendradarbiavimą su galimais investuotojais, su kuriais Kanuose užmegzti ryšiai, suteikti daugiau informacijos apie planuojamus įgyvendinti projektus, pasikviesti į svečius ir parodyti viską tikrovėje.

"Be abejo, patys turime apsispręsti, ko mes norime vienoje ar kitoje miesto vietoje. Tada jau galima judėti derybų su investuotojais link", – pastebėjo M.Panceris.