Europos didmiesčiai neįsivaizduojami be parkų. Tyrgartenas Berlyne, Haid parkas Londone – čia mokomasi vaikščioti, iškylaujama ar tiesiog atsigulus ant žolės skaitomos knygos. Kada taip pramogauti didžiausiame Kauno parke, Ąžuolyne, galės ir kauniečiai? Atsakymo kol kas niekas nežino.

Savivaldybė planų neturi

Žalioji Kauno miesto širdis – Ąžuolynas, šalia esantis Dainų slėnis ir paminklas Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui kartkartėm tvarkomi, tačiau bendros vizijos, kaip viskas atrodytų, vis dar nėra.

Tiek pats parkas, tiek neseniai į miesto rankas grįžęs Dainų slėnis, tvarkomas minimaliai ir dažniausiai eklektiškai. Tokio tvarkymo stiliaus pavyzdys – po vasaros lietaus purve telkšantys treniruokliai ar apsemti pėsčiųjų takeliai. Nors ir mėgstami senjorų, treniruokliai šalia nuo sovietmečio kapitaliai neatnaujinto parko atrodo tarsi nauja sofa daug metų remonto nemačiusiame kambaryje.

Bendravimo ant žolės kultūrai plisti trukdo ne tik rudenį čia paliekami pūti lapai, bet ir vis dar gaji kai kurių kauniečių nuomonė, kad parke paliekamos šunų išmatos – taip pat trąša.
Ar Ąžuolynas sulauks atgimimo? Laikinai Aplinkos apsaugos skyriaus vedėją pavaduojantis Aleksandras Beliavičius paguosti negali: kol kas vizijų atgaivinti centrinį miesto parką nėra.
"Kol kas jokių planų, kaip atnaujinti šį parką, nėra. Turime šiokių tokių minčių dėl Aukštųjų Šančių ąžuolyno, tačiau tai – ne konkretūs planai", – sakė A.Beliavičius.

Varžo triguba apsauga

Savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius, kalbėdamas apie parko gaivinimo galimybes, sakė, kad jas be galo apsunkina ir parko turimas trigubas apsaugos statusas.

"Tai valstybinis miškas, parkas turi miško-parko ir, jei neklystu, draustinio "Natura 2000" statusą. Praktiškai ten ką nors daryti – labai nedaug šansų", – sakė valdininkas.

N.Valatkevičiaus teigimu, skelbtas ne vienas konkursas parkui tvarkyti, tačiau tai geriausiu atveju būdavo vadinamosios mažosios formos, kaip suoliukai, takeliai. "Apie kokią mes viziją galime kalbėti, kai parkas išdraskomas klojant kabelius ir nesutvarkomas? Tokių dalykų civilizuotoje šalyje negali būti. Ten net negali būti tokių balų po lietaus", – sakė pašnekovas.

Kalbėdamas apie neatskiriamą parko dalį – Dainų slėnį, N.Valatkevičius pastebėjo: šiuo metu ruošiamas detalusis slėnio planas, be kurio negalima pajudinti nė piršto.

"Trūksta ten tualetų, trūksta pastogės dainininkams, gal atsiras statinys, kuriame švenčių dalyviai galės persirengti ar pasidėti daiktus. Vizijos atsispindės detaliajame plane – jo galėtume sulaukti po 9 mėnesių. Jau aiškus konkurso nugalėtojas – juo tapo savivaldybės įmonė "Kauno planas", – sakė jis.

Spaudimas padėjo

Be nuolat vandens apsemiamų naujųjų parko takelių, Ąžuolynas turi dar vieną piktžaizde tapusią vietą – privatiems verslininkams iki 2034-ųjų išnuomotą teritoriją parko prieigose. Iki bankroto ją nuomavusi bendrovė "Magnus" ketino čia įrengti oranžeriją, restoraną, vėliau sklypas perėjo „Magnus-Ventus“ žinion.

Nacionalinės žemės tarnybos grasinimai su pastarąja bendrove nutraukti ilgametę teritorijos nuomos sutartį dėl skolos savivaldybei tik šiomis dienomis davė vaisių. Bendrovė miestui buvo skolinga žemės nuomos mokestį, tačiau dalį jo jau sumokėjo.

"Sutartis nenutraukta, o bendrovė savivaldybei sumokėjo 100 tūkst. litų skolą, dar liko skolinga už 2012 m., tačiau pažadėjo, kad sumokės", – tvirtino administracijos direktoriaus pavaduotojas Remigijus Skilandis.

Dar anksčiau bendrovės vadovai tvirtino radę investuotoją, kuris teritoriją paverstų rojaus kampeliu. Kol kas neaišku, ar galima tikėti verslininkų pažadais, nes grąžinama skola gali reikšti tiek investicijų pradžią, tiek siekį iki 2034 m. išsaugoti savo žinioje vertingą sklypą, kuris ir toliau liktų apleistas.

Kol teritorija privačiose rankose, miesto savivaldybė jame nieko negali daryti. "Yra tik pasvarstymai, bet konkrečių veiksmų plano, ką daryti, nėra, nes žemė priklauso privatininkui", – aiškino A.Beliavičius.

N.Valatkevičius "Magnus" teritoriją vadina architektūriškai aiškiausiu objektu. "Gėlininkai ten įsikūrę nuo prezidento Antano Smetonos laikų, ten yra aiškus detalusis planas. Dabartiniai savininkai ten ruošėsi statyti palmių oranžerijas, įrengti kavinę", – sakė N.Valatkevičius.

Trūksta polėkio

Ąžuolyno vartais tituluojamas S.Dariaus ir S.Girėno paminklas visai neseniai buvo atsidūręs dėmesio centre: jo prieigos sutvarkytos tik legendinių lakūnų skrydžio jubiliejaus proga. Savivaldybei pagaliau skyrus pinigų, čia buvo paklota betoninė danga, kurią netruko pamėgti riedlentininkai ir riedutininkai.

Neseniai siekiant atbaidyti jaunimą, betoninė aikštelė sudarkyta – išrėžti grioveliai. Toks akibrokštas papiktino kai kuriuos kauniečius.

Kaunietis pensininkas Stasys (redakcijai pavardė žinoma), dažnai einantis pro S.Dariaus ir S.Girėno paminklą, neslėpė nuostabos dėl vieną dieną išvysto vaizdo.

"Neįsivaizduoju, kam galėjo šauti į galvą neseniai suremontuotą betoninę aikštelę sudarkyti? Ji pervažiuota su specialiu įrenginiu – tarsi išakėta, visas paviršius padarytas grublėtas. Įsivaizduoju, kad tai padaryta, norint apsisaugoti nuo riedutininkų. Bet ar tikrai reikia saugotis nuo jaunimo?" – retoriškai klausė kaunietis.

Senjoras svarstė, kad paminklo jaunuoliai tikrai nenugriaus, o aikštelė, pasitelkus šiek tiek fantazijos, galėjo tapti jaunų miestiečių traukos vieta.

"Ar bus geriau, jei jaunuoliai, pamatę, kad ne tik nebegali važinėtis riedučiais, bet ir rizikuoja užsitraukti policijos nemalonę, pasuks artimiausio baro link? Užsienyje teko matyti ne vieną paminklą, kurį apsėdęs jaunimas. Nejaugi dabar reikia čia klauptis ir melstis?" –  svarstė Stasys.

Vyras sakė norintis įžiebti diskusiją, mat jam jau savo kailiu teko išbandyti naująją paminklo papėdėje esančios aikštelės "apsaugą" – vyras skausmingai kryptelėjo koją.

Šviesa tunelio gale?

Vienas dažniausių atsakymų, kurį mėgsta kartoti savivaldybės tarnautojai, komentuodami miesto problemas: nėra pinigų. Vis dėlto vilties, kad Ažuolynas kada nors atgims, esama.

Neseniai savivaldybė Aleksoto ir Žaliakalnio seniūnijas įtraukė į Integruotos teritorijos vystymo programą, pagal kurią planuojama pritraukti nuo 100 iki 150 mln. litų ES struktūrinių fondų paramos.

Savivaldybės Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjo Vyginto Grinio manymu, esama teorinės galimybės, kad dalis šių pinigų pasieks ir Ąžuolyną.

"Pirmiausia reikės parengti konkrečius projektus konkrečiai miesto teritorijai, todėl kol kas sunku pasakyti, kiek pinigų galėtų gauti Ąžuolynas. Žaliakalnio seniūnijai galėtų būti rengiami ir dviračių takų, ir parkų sutvarkymo projektai – visi, susiję su viešosiomis erdvėmis. Ąžuolynas į paramą galėtų pretenduoti daugiau kaip infrastruktūrinis objektas, o ne kaip parkas ar miškas", – svarstė valdininkas.

V.Grinio teigimu, ši parama Kauną turėtų pasiekti ateinančiu, 2014–2020 m., ES finansinės paramos laikotarpiu.