II forte pirmadienį sunkiai susižalojo paauglė. Ši skaudi nelaimė dar kartą priminė apie apleistus Kauno tvirtovės statinius. Deja, iki šiol panašūs įvykiai būdavo tik pretekstas žarstyti tuščius pažadus, o ne imtis konkrečių darbų, kad situacija pajudėtų iš mirties taško.

Nelaimė priminė problemas

Pirmadienio vakarą paauglei apsilankymas su draugais apleistame II forte baigėsi nelaime – savo šešioliktojo gimtadienio išvakarėse mergina, kaip spėjama, neišlaikė pusiausvyros ir nukritusi nuo apleisto statinio iš kelių metrų aukščio patyrė galvos traumą.

Kauno klinikų medikai gydo sunkiai susižalojusią merginą, policija aiškinasi įvykio aplinkybes, tačiau tokių nelaimingų atsitikimų gali būti dar ne vienas. Juolab kad ir pernai šioje vietoje būta panašaus incidento.

"Ir pernai viena mergaitė ten nukrito ir susižeidė. Vaikų nepririši, bet blogiausia, kad tokie statiniai neturi šeimininkų", – pastebėjo pagyvenęs Pilviškių g. gyventojas. Pasak vyro, aplink apleistą fortą – gyvenamieji namai, todėl vaikai ir paaugliai neatsispiria pagundai palandžioti po paslaptingus istorinio statinio užkaborius.

2008-ųjų rudenį I forte trečiaklasei mergaitei sprogmuo nutraukė pėdą. Mokinukė buvo atvykusi su klasės draugais į ekskursiją. Nelaimė įvyko sprogus ne karo laikų, o šiuolaikinėms sprogstamosios medžiagoms, kurių forte galėjo palikti karyba besidomintys mėgėjai, nes patekimas į apleistus fortus neribojamas. Tuomet ypač daug kalbėta apie caro laikų Kauno tvirtovės fortų būklę ir juose tykančius pavojus, tačiau ši skaudi nelaimė netapo pamoka. Kiek dar reikės skaudžių nelaimių, kad apleisti fortai sulauktų apčiuopiamo dėmesio?

Kalta valstybė?

Sužinojęs apie apleistame forte nukentėjusią merginą, Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis tikino, kad tokie statiniai neturėtų būti lankomi. "II fortas priklauso Turto bankui. Už saugų statinių eksploatavimą ir patekimo į juos apribojimus atsako savininkai", – pareiškė A.Pakalniškis.

Pasak savivaldybės Turto skyriaus vedėjo Antano Slušnio, vienintelis VI fortas nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. "Visi kiti priklauso valstybei, ir ji turėtų jais pasirūpinti", – atkirto A.Slušnys.

"Mes į fortus be nusimanančio žmogaus niekada neiname. Valstybė neturi tiek pinigų, kad visus fortus galėtų aptverti. Dabar esu išvykusi į užsienį, nelabai ką galėčiau daugiau pakomentuoti", – į kalbas nesileido Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė. Šioje seniūnijoje ir yra II fortas, kur įvyko nelaimė.

Siūlys laikinas priemones

"Nelaimių ir ateityje gali pasitaikyti. Net jeigu bus parašyta, kad ten negalima eiti, vis tiek jaunuoliai ten eis. Visi jauni žmonės po visokius griuvėsius mėgsta landžioti. Tai natūralu. Jeigu vaikai lipo ant tarpinio puskaponieriaus stogo, tai labai kvaila. Ten tikrai nereikia landžioti. Jeigu krito tikrai nuo jo, ten labai aukštai", – sužinojęs apie nelaimę svarstė asociacijai "Kauno tvirtovė" vadovaujantis istorikas prof. Valdas Rakutis.

Nors ne kartą viešai kalbėta, kad apleistų fortų teritorijose pavojų kelia atviri šuliniai, V.Rakučio nuomone, tikrai ne tai yra didžiausia grėsmė. "Tie šuliniai dažniausiai jau yra užversti visokiomis šiukšlėmis, šakomis, o kontreskarpinės sienos yra gana aukštos ir šalia jų esantys grioviai gali būti iki septynių metrų. Nuo jų tikrai galima nukristi, nes kraštas nėra  pažymėtas", – pasakojo V.Rakutis.

Jis viliasi, kad ši skaudi nelaimė galbūt paskatins miesto valdžią imtis bent minimalių, bet greitų veiksmų. "Reikėtų stop juostomis pažymėti pavojingas vietas. Tai nėra labai sudėtinga, tik netvaru – laikina arba vienkartinė priemonė. Kaip tik šiandien vyks asociacijos "Kauno tvirtovė" valdybos posėdis. Gal kokią nors akciją su tomis stop juostomis galėtume inicijuoti ir mes", – vakar kalbėjo asociacijos vadovas.

Niekam nereikalingi

"Apleisti fortai visada gali kelti potencialų pavojų. Taip jau yra. Didžiausia problema, kad neieškoma realių sprendimų. Tai, kas iki šiol buvo daroma, yra galvos kišimas į smėlį. Savivaldybė visą laiką siekė atsikratyti fortų ir atiduoti juos Turto bankui. Pastarasis nori parduoti, bet negali, kadangi nesutvarkyti dokumentai, ir jie realiai kabo ore", – ne vienus metus besitęsiančią situaciją priminė V.Rakutis.

Jo nuomone, viena iš išeičių – siūlymas įkurti visus Kauno tvirtovės objektus jungiantį regioninį parką, kurio administracija ir būtų atsakinga už tų statinių priežiūrą bei tolesnius veiksmus.

"Oficialus šeimininkas gal galėtų ne tik stop juostomis apjuosti, bet pavojingiausiose vietose ir kokias tvoreles įrengti ar bent jau informuoti žmones, kad tai pavojinga vieta. O dabar šeimininko nėra", – apgailestavo istorikas.

Yra gerų pavyzdžių

Pasak V.Rakučio, I, III ir V fortuose yra susibūrusios visuomenininkų grupės. Fortų įgulomis pasivadinę visuomenininkai rūpinasi, kad istorinių karinių statinių aplinka bent minimaliai būtų prižiūrima, o apie pavojingas vietas įspėtų stop juostos.

"Žmogus gal ir nėra apsaugotas nuo nelaimės, bet jis bent jau informuotas, kad tai pavojinga vieta. Kituose fortuose nėra įgulos ir žmonių, kuriems tokius uždavinius būtų galima pavesti", – pastebėjo V.Rakutis. Anot jo, pavasarį kalbėta, kad tokią įgulą būtina įkurti ir II forte, tam pritarė seniūnija, tačiau iki šiol tai nebuvo padaryta.

Mažiausiai bėdų kyla tik dėl dviejų Kauno tvirtovės fortų. VII fortas yra privatizuotas, prižiūrimas ir tvarkomas, jame veikia muziejinė ekspozicija, rengiamos mokslinės edukacijos moksleiviams. IX forte veikia muziejus, supažindinantis su šio gynybinio įtvirtinimo istorija, funkcijomis bei nacių ir sovietų okupacijų Lietuvoje laikotarpiais.

Tema tuščioms kalboms

Kone dešimtmetį savivaldybė kalba apie planus VI forte įrengti karo technikos ekspoziciją, tačiau ši korta tradiciškai ištraukiama prieš rinkimus – apie tai daug kalbama, o iš tikrųjų vaizdas nesikeičia ir tikrai nedžiugina.

Dar 2008 m. kurti planai V forte įkurti užmiesčio jaunimo laisvalaikio centrą. Tuomet asociacija "Kauno tvirtovė" skelbė kartu su architektais ir paminklosaugininkais parengusi galimybių studiją, kaip Kauno tvirtovės V fortą panaudoti kultūros ir turizmo reikmėms, tačiau ir šie planai neįgyvendinti.

2010 m. savivaldybės taryba įsteigė viešąją įstaigą "Kauno tvirtovės projektai". Žadėta, kad ši įstaiga užsiims kultūros paveldo objektų išsaugojimu, tvarkymo klausimais, tarptautiniu bendradarbiavimu, kultūros puoselėjimu, neformaliu ir pilietiniu ugdymu, kurs ir įgyvendins Kauno tvirtovės strategiją, atliks apskaitą, inventorizavimą ir kaups informaciją apie Kauno tvirtovės objektus.

Ne kartą miesto politikai ir savivaldybės tarnautojai žarstė pažadus rengti aukšto lygio projektus ir pretenduoti į ES fondų finansinę paramą Kauno tvirtovės objektams sutvarkyti ir atgaivinti, tačiau ir šios kalbos tebesklando kažkur ore.

Reaguodama į pirmadienio vakarą įvykusį nelaimingą atsitikimą, miesto savivaldybė šiandien II forte rengia pasitarimą, kuriame tikisi sulaukti ir Turto banko atstovų.

Komentaras

Rūta Dailydaitė, Valstybės įmonės "Turto bankas" Nekilnojamojo turto valdymo skyriaus viršininkė

Negalima sakyti, kad mes visiškai nesirūpiname savo turtu. Rūpinamės pagal galimybes, o kad žmonės atėję nudrasko lenteles, įspėjančias, kad ten draudžiama eiti, lipti ir kažką daryti, irgi yra faktas. Žinoma, mes kasdien nenueiname prie to forto. II forte yra teriologinis draustinis (saugomi šikšnosparniai – aut. pastaba), aklinai užkalti langų negalima. Nežinau, ar šiuo atveju paaugliai lindo į vidų, ar ne, bet ir grotos išdraskomos. Paauglius ir vaikus, kurie ten eina, tikriausiai sustabdytų tik aukšta betoninė siena, bet ar tai nesugadintų paveldo ir už kokius pinigus tokią sieną pastatyti?

Neseniai dirbu, negalėčiau atsakyti, kokia būtent šito forto problema ir kodėl jis neprivatizuojamas, bet, kalbant apie visus fortus, yra nesutvarkyti žemės ir sklypų reikalai, todėl negalima jų parduoti. Tarp savivaldybės ir Nacionalinės žemės tarnybos yra didelių ginčų. Kaip ir visoje Lietuvoje, žemės klausimas svarstomas labai lėtai, sklypai formuojami labai sunkiai ir ilgai. Tai pasakytina ir apie fortus.

Kita vertus, fortų niekas neperka, nes tai yra paveldas. Ir ką jūs pasiūlytumėte tame forte padaryti nepažeidžiant ir išsaugant to, kas yra? Tam reikia daug pinigų. Fortų niekas neleidžia parduoti už vieną eurą. Tai didelė problema, kurią reikėtų spręsti politiniu lygiu – kad leistų kam nors pritaikyti, kad skirtų lėšų. Kaip mes sakome, Turto bankas turi 36 tūkst. eurų tūkstančiui objektų, kuriuos mes valdome, išlaikyti. Tai yra lašas jūroje. Pokyčių tikėtis galima, bet kad tai įvyks labai greitai, tai ne.