Ežerėlyje, Zapyškyje ir Kačerginėje kaimo bendruomenės įsisteigė vienos pirmųjų. "Be bendruomenių veiklos gyvenimas seniūnijoje būtų kur kas nykesnis", – įsitikinęs Zapyškio seniūnas Sigitas Imbrasas.

Didino kompiuterinį raštingumą

Įgyvendinus bendruomenių parengtus projektus, Pakaunėje pasikeitė viešosios erdvės, jose tapo turiningiau ir saugiau leisti laisvalaikį. Per keliolika bendruomeninio judėjimo metų jų skaičius smarkiai išaugo, pačios bendruomenės sustiprėjo. Ar kas nors keisis šiais metais, kurie yra paskelbti Bendruomenių metais? "Kol kas jokių ženklų, kad bendruomenių įgyvendinamiems projektams bus skiriama daugiau lėšų ar kitais būdais bus skatinama jų veikla, nėra. Bent jau aš tokių ženklų nepastebėjau", – užsiminė vienos seniausių rajono bendruomenių – Zapyškio bendruomenės centro pirmininkė Vilija Tarnavičūtė. Trylikti metai šiai asociacijai vadovaujanti Zapyškio pagrindinės mokyklos matematikos ir informacinių technologijų mokytoja nebesuskaičiuoja, kiek projektų įgyvendinta per tą laiką.

"Anksčiau daug dėmesio skyrėme zapyškiečių kompiuteriniam raštingumui didinti: rašėme projektus, pirkome kompiuterius, vedėme internetą, rengėme kompiuterinio raštingumo kursus. Dabar daugiau dėmesio skiriame sporto, laisvalaikio, sveikos gyvensenos ir verslo skatinimo projektams", – pasakojo V.Tarnavičiūtė.

Kai kuriuos projektus bendruomenė rengia kartu su mokykla, seniūnija ar kultūros centru. Vienas tokių – prieš keletą metų bendruomenės centro kartu su Zapyškio pagrindine mokykla parengtas projektas. "Mokyklos sporto salė buvo naudojama ne tik sportui, bet ir kultūros renginiams, o akustika joje buvo labai prasta. Parengėme projektą, laimėjome konkursą – akustika pagerėjo. Kai kuri nors ministerija ar fondas paskelbia konkursą teikti projektines paraiškas, žiūrime, kuriam labiau apsimoka rašyti projektą, kad būtų didesnė tikimybė jį laimėti", – projektų rengimo užkulisius atskleidė V.Tarnavičiūtė.

Daugybė laiko – projektams

Zapyškio bendruomenės centras, pernai įgyvendinęs šešis projektus, pritraukė apie 43 tūkst. eurų investicijų. Iš šių lėšų nupirkta mobilioji tinklinio įranga, prie mokyklos įrengti treniruokliai, folkloro ansamblis "Altonė" įsigijo tautinius drabužius, 25 zapyškiečiai – vaikai ir jaunimas – visą savaitę aktyviai sportavo Giruliuose.

Daugiausia lėšų gauta Aplinkos tvarkymo ir įvairesnio poilsio skatinimo Zapyškio krašte projektui įgyvendinti – ES parama (per LEADER programą) siekė 30 tūkst. eurų. Už šias lėšas bendruomenės centras įsigijo įvairios įrangos ir technikos: lengvąjį automobilį, dvi priekabas su tentais, šakų smulkintuvą, palapines renginiams – juos nuomoja vietos gyventojams. Atsiranda ir tokia tvarka nepatenkintų zapyškiečių, įsitikinusių, kad bendruomenei skirtu inventoriumi jie turėtų naudotis nemokamai.

"Esame priversti galvoti ir apie tai, kaip užsidirbti, o tai padaryti bendruomenėms labai sudėtinga. Nekalbu apie kažkokį atlyginimą šį darbą visuomeniniais pagrindais dirbantiems žmonėms – savo lėšų reikia ir bendruomenės interneto svetainei išlaikyti, ir projektams kofinansuoti. Todėl įsigytą įrangą nuomojame: smulkintuvą, automobilį, priekabas, palapines", – aiškino V.Tarnavičiūtė.

Pagal verslo skatinimo projektą bendruomenė sukūrė tris darbo vietas: pasamdytas buhalteris, du žmonės dirba su įsigytu inventoriumi, technika. Lėšos bendruomenių nepasiekia savaime – skiriamos tik parengus projektus, laimėjus konkursus. Bendruomenių atstovai skundžiasi, kad projektų rengimas, administravimas atima labai daug laiko. Zapyškio bendruomenės centro tarybos narys, verslo projektų vadovas Reimantas Bendoraitis rodo penkis storus dokumentų aplankus. "Pažiūrėkit, kiek mes popieriaus sugadiname. O šiuose aplankuose – tik dviejų projektų dokumentacija. Rengiant projektus, turi galybę dokumentų, itin detalių ataskaitų parengti. Biurokratija šioje srityje – didžiulė", – pastebi verslo projektų vadovas. – Būna, kad parengi projektą, dalyvauji konkurse, bet nelaimi. Daugybė sugaišto laiko nueina šuniui ant uodegos."

Jadagonis ženklina paminklas

"Nesvarbu, yra bendruomenės centras kaime ar ne, svarbiausia, kad gyventojai būtų aktyvūs. Jei to nebus, nepadės ir bendruomenės centrų steigimas", – įsitikinęs Jadagonių bendruomenės centro pirmininkas Skirmantas Paukštys.

Įvažiavimo kelią į Zapyškio seniūnijos Jadagonių kaimą ženklina įspūdingas paminklas – didžiulį kalaviją primenanti skulptūra. Pasak legendos, šiose vietose gyveno milžinas išminčius Jadagonius. "Užlipo milžinas ant kalno, apžvelgė Nemuno slėnį ir prisiekė: jei po tūkstančio metų mano Tėvynę apguls priešai ar išdavimai, grįšiu vėl jos ginti ir išlaisvinsiu. Smeigė savo kalaviją į kalno viršūnę, o pats atgulė gretimame kalne, nuo tų laikų Jadagonio piliakalniu vadinamame", – tokią legendos versiją užrašė vietos kraštotyrininkai.

"Šiuo paminklu norėjome įamžinti legendomis apipintą krašto praeitį. Dabar visi mato, kad atvažiavo į Jadagonis", – šypsodamasis užsiminė S.Paukštys.

Paminklą sukūrė žinomas skulptorius Danielius Sodeika, pats gyvenantis Jadagonyse. Skulptūra pastatyta jadagoniškių lėšomis – jokios valstybinės ar bendruomenės centro paramos neprašyta. "Lygiai taip pat, ne per bendruomenės centrą, o savo iniciatyva, lėšomis ir jėgomis kasmet organizuojame Žolinės šventę po Mišių Jadagonių bažnyčioje. Pirmąkart organizuodami šią šventę, iš drožlių plokščių sukalėme sceną. Kai kurie kaimo žmonės negalėjo patikėti – koncertas vyksta ne ant žolės, o ant scenos. Vienais metais pakvietėme mėgėjų teatrą, kitais – jau kultūros centras organizuojant šventę prisidėjo – ėmėme kviesti Muzikinio teatro solistus, muzikines grupes. Į talkas ruošiantis šventei susirenka tokie skirtingi apylinkių gyventojai: medikas, skulptorius, gydytojas, teisininkas, bedarbiai, ir visi kartu dirba", – užsiminė S.Paukštys.

Bene svarbiausias, matomiausias per aštuonerius veiklos metus Jadagonių bendruomenės centro įgyvendintas projektas – įrengtos ir sužymėtos dvi ekologinės trasos, 5 ir 40 km. Jomis po Jadagonių apylinkes galima keliauti pėsčiomis ir dviračiais. "Tai – vienos pirmųjų ekologinių trasų Lietuvoje. Kai jas rengėme, panaši trasa buvo tik Nidoje", – atkreipė dėmesį bendruomenės centro pirmininkas.

Zapyškio seniūno teigimu, dėl keturių seniūnijoje veikiančių bendruomenių gyvenimas suaktyvėjo. Vis dėlto kai ko bendruomenių veikloje jis pasigenda. "Labai gerai, kad bendruomenės veikia, jų surinktomis lėšomis įrengiami treniruokliai, organizuojamos stovyklos. Tačiau norėtųsi, kad bendruomenės savo veiklą nukreiptų ne tik į lėšų galinčius pritraukti projektus, bet ir į bendravimą", – užsiminė S.Imbrasas.

Gimė iš išskaičiavimo

Kačerginės seniūnija lenkia kitas rajono seniūnijas pagal investicijas, tenkančias vienam gyventojui. Nemaža dalis nuopelnų už tai tenka čia veikiančioms keturioms bendruomenėms. Pagal vienos jų – Kačerginės bendruomenės centro parengtą projektą pernai baigtas tvarkyti Liepų parkas: įrengtas apšvietimas, suoliukai, vaikų žaidimų aikštelė, pavėsinė, sutvarkyti takeliai.

Viena miestelyje aktyviai veikiančių nevyriausybinių organizacijų – Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugija. "Būna santuokos iš meilės ir iš išskaičiavimo. Mūsų draugija gimė iš išskaičiavimo", – organizacijos gimimo priešistorę šypsodamasi prisiminė draugijos pirmininkė, Kačerginės pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Virginija Pūrienė.

Prieš keturiolika metų Kačerginėje apsilankiusi rašytojo ir pedagogo Prano Mašioto anūkė, matematiko, pedagogo Jono Mašioto duktė Baniutė Marija Kronienė pareiškė norą jai grąžintą J.Janonio gatvėje esantį namelį su žemės sklypu dovanoti Lietuvai. "Testamente negali įrašyti – dovanoju Lietuvai. Reikėjo, kad šį turtą perimtų visuomeninė organizacija. Dėl to įsteigėme draugiją, kuriai Baniutė perdavė jai sugrąžintą Mašiotų turtą", – pasakojo V.Pūrienė.

Ryškiomis spalvomis nudažytame, pasakų namelį primenančiame buvusiame Mašiotų vasarnamyje kurį laiką veikė seniūnija, dabar draugija jį naudoja savo reikmėms. Namelį supa P.Mašioto pasakų parkas. Jame – vaikų ir jaunimo iš medžio išdrožti P.Mašioto pasakų herojai.

Gimusi kaip kultūrinė, vėliau ši organizacija kiek nutolo nuo savo šaknų – užsiima ne tik kultūrine veikla. "Draugijai priklauso žemės sklypas. Tik dalį jo užima namelis ir parkas. Galvojome, kam panaudoti kitoje J.Janonio gatvės pusėje esančią sklypo dalį – parengėme projektą, čia įrengėme treniruoklius", – pasakojo V.Pūrienė.

Nebejaučia motyvacijos

Bene pirmoji rajono bendruomenė – Ežerėlio bendruomenės centras. Keliolika metų veikiančios bendruomenės pastangomis įvykdyta projektų, kurių naudą jaučia visi ežerėliečiai.

Vienas tokių – didžiulis, beveik 40 tūkst. eurų vertės saugios kaimynystės projektas, pagal kurį įsigyta vaizdo stebėjimo sistema. Pagal šį projektą buvo įkurta ir Ežerėlio savisaugos grupė, kurios nariai budi per renginius – per juos iš esmės apsieinama be policijos.

"Kai probleminėse Ežerėlio vietose įrengėme vaizdo stebėjimo kameras, o filmuotą medžiagą perduodavome policijai, iš pradžių nesupratome, kas atsitiko: policijos duomenimis, nusikaltimų Ežerėlyje padaugėjo. Tiesiog policija pradėjo fiksuoti ir tuos lengvus nusikaltimus, kurie anksčiau nepatekdavo policijos akiratin. Tik vėliau nusikaltimų ėmė mažėti", – prisiminė buvęs Ežerėlio bendruomenės centro pirmininkas Artūras Kuzmickas. Ketverius metus vadovavęs bendruomenei, pernai jis atsisakė dalyvauti pirmininko rinkimuose. "Ši veikla atima labai daug laiko, o juk visi mes turime dar ir darbus, iš kurių gyvename. Juk darbas bendruomenėje yra tik visuomeninė veikla. Tačiau bendruomeninei veiklai buvau priverstas skirti daugiausia laiko – dėl to kentėjo ir darbas, ir šeima", – priežastis, dėl kurių pasitraukė nuo bendruomenės vairo, aiškino A.Kuzmickas.

Pasak jo, pavargo, nebejaučia motyvacijos nemažai vidurinės kartos ežerėliečių, anksčiau mielai dalyvaudavusių bendruomenės veikloje, įsijungusių į savisaugos grupės veiklą, budėdavusių renginiuose. "Kiek metų iš eilės viskas gali remtis vien entuziazmu? Kažkas turėtų skatinti žmonių, budinčių renginiuose, palaikančių viešąją tvarką, motyvaciją. Dabar ir gaisrininkai savanoriai panašiai buriasi. Motyvaciją padidintų priedas prie pensijos ar skiriami tam tikri garbės ženklai", – įsitikinęs A.Kuzmickas.

Matydamas pavargusius ir iš bendruomenės veiklos pasitraukiančius žmones, jis nuogąstavo, kad bendruomeninis judėjimas Ežerėlyje gali nuslopti. "Tada gyvenimas vėl pablogės, ir gyventojai per bendruomenes vėl bandys jį pagerinti", – ateities perspektyvą piešė A.Kuzmickas.