Kaip apsaugoti Nemuną

Daug kalbėta ir rašyta apie Nemuno vagos būklę Kaune sausmečio metu. Šalies upių Tėvas net įžeidinėjamas – atrodo kaip bala. O tai trunka apie pusę metų ir dažniausiai gražiausiu, šiltuoju metų laiku. Miestas stengiasi priartėti prie Nemuno krantų, deja, jo vaga ir krantai yra neišvaizdūs, netgi atgrasūs.

Nemuno salą planuojama atnaujinti ir išplėsti, sujungti pėsčiųjų tiltais. Kokį vaizdą Nemune matys svečiai žengiantys per juos? Kitame Nemuno krante Kaunas jau galvoja apie M.K.Čiurlionio koncertų centrą, su iš anksto išbraižytais atspindžiais Nemuno akvatorijose. Gerokai jau pažengęs yra Kėdainių tilto projektavimas. Pateikti profesionalių architektų projektai, eskizai ir vizualizacijos Nemuno akvatorijas pavaizduoja kaip tikrą rojaus kampelį. Niekam nė motais, kad Nemunas ilgą laiką džiūsta, vandens lygis upėje intensyviai svyruoja, kitaip tariant, atsiveria negražus vaizdelis. Šis nemalonus reiškinys savaime niekur nedings. Šiame straipsnelyje mes nekalbame apie vietovių sakrališkumą, unikalius kraštovaizdžius, apdainuotą Nemuną ar santaką. Mūsų sprendiniai – tiktai inžineriniai, siekiantys pagerinti Nemuno vagos estetinį vaizdą. O juos sprendžiant reikalingos jungtinės pajėgos: įtraukti hidrologus, hidrotechnikos, upių inžinerijos profesionalus.

Daug kalbėta ir rašyta apie Nemuno vagos būklę Kaune sausmečio metu. Šalies upių Tėvas net įžeidinėjamas – atrodo kaip bala.

Apgailėtina vagos būklė

Jau ne vieną kartą yra kalbėta, rašyta apie apgailėtiną Nemuno vagą, jos krantus mieste. Iš tikrųjų, sausmečiu jame trūksta vandens. O tai trunka pačiu gražiausiu, šiltuoju metų laiku. O šaltuoju metu vaga yra sklidina vandens. Esmė ta, kad upės dugnas per ilgą laiką buvo išplautas (1,5–2 m), nusėdo upės vandens lygis, pakibo krantinių tvirtinimai, atsidengė tiltų pamatai.

Padidinti upės vandeningumą vasaros metu nepajėgtų ir aukščiau esanti A.Brazausko Kauno hidroelektrinė (KHE). Kažkada sovietmečiu numatytą Jurbarko HE būtų pakėlusi vandens lygį upėje. Tačiau jos pagrindinis tikslas buvo gaminti elektrą ir užtikrinti vandens gylį upė-jūra tipo laivams plaukioti Nemune. Dabar apie tokią užtvanką, net ir apie žemas patvankas, svajoti negalima. Minėtos HE vardo nešiotojas, būdamas premjeru, asmeniškai pasirašė teisės aktą, draudžiantį užtvankų statybą Nemune. Ir tai galioja visoms be išimties patvankoms, neatsižvelgiant į jų reikalingumą, vietą, aukštį ar dydį.

Daugelyje miestų, kuriuos kerta upės, vandens lygį reguliuoja ir palaiko užtvankos, dažniausiai su HE. Viena iš modernesnių yra Freudenau HE ant Dunojaus, pačioje Vienoje. Iki jos statybos pradžios buvo gausybė aistrų. Tačiau viską išsprendė miestiečių referendumas. 71 proc. iš jų pasisakė už užtvanką ir ji 1998 m. buvo pastatyta. Jos statyba nuo sumanymo iki pabaigos truko 18 metų. Šis hidromazgas pagerino laivybos sąlygas Dunojuje, suvaldė eroziją, apsaugo nuo potvynių.

Originalus sprendinys

Nuolatinei, ištisus metus plačiai akvatorijai sudaryti Nemuno vagoje buvo analizuotas netradicinis užtvankų atvejis. Kitaip tariant, įrengti vandens lygio reguliatorių tilte. Tokie atvejai pasaulyje nėra labai dažni, tačiau pasitaiko. Šio hidromazgo vieta buvo parinkta Č.Radzinausko (Lampėdžių) tilte. Tai būtų daugiatikslis statinys su uždorių sistema, kuris sukeltų upės vandens lygį apie 3 m, kuris nusitęstų link salos ir toliau. Tai užtikrintų reikiamą vandens gylį laivybai, išlygintų nenatūralius vandens lygio svyravimus, stabilizuotų vagos eroziją, o svarbiausia – Nemunas būtų sklidinas vandens. Vietoje tradicinės, masyvios konstrukcijos betoninės užtvankos numatyta minkštos konstrukcijos, sintetinė pripučiama patvanka. Potvynio metu ji subliukštų, būtų praleidžiami ledai, nešmenys. Hidromazgas turėtų žuvitakį, laivų šliuzą ir turbinas elektrai gaminti – kompaktinę hidroelektrinę. O pastaroji padėtų greitai atsipirkti investicijoms (apie aštuonerius metus). Be abejo, tai nėra nauja statyba, hidromazgui komponuoti esamame tilte būtini sudėtingi darbai.

Pagal kitų šalių patirtį, šis, daugiatikslio panaudojimo hidromazgas galėtų būti miesto nuosavybė. Ir svarbiausia – tokia konstrukcija tilte nesukeltų vadinamosios vizualinės taršos – nebūtų matomas upės užbetonavimas.

Patvanka pagerintų vizualinį vaizdą, teritorijos būtų patrauklios naujai atsirandantiems statiniams statyti, pakrančių infrastruktūra būtų palankesnė rekreacijai plėtotis, nesimatytų sausmečio laikotarpiu atsidengiančių neišvaizdžių tiltų bei krantinių apatinių dalių.

Toks sprendinys galėtų būti išanalizuotas ir dabar projektuojamam Kėdainių tiltui. Aprašyto hidromazgo įkomponavimas tilte nėra paprastas dalykas, būtina iš anksto sustiprinti tilto atramas, parengti pagrindą sintetinei užtvankai, nekomplikuojant tilto saugos reikalavimų. Gvildenti šios priemonės efektyvumą reikia patikėti ekspertams.

Teisinės kliūtys

Techniniai sprendiniai yra visiškai aiškūs. Tačiau yra aplinkosaugos reikalavimai – LR Vandens įstatymas ir įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas, draudžiantis statyti užtvankas Nemune.

Manytume, kad M.Brazauskas ir kiti politikai, inicijavę šio draudimo pagrindimą, omenyje turėjo dideles užtvankas, panašias į Kauno HE (aukštis 20 m). Apie tokią žemą patvanką (iki 3 m) kažin ar jie pagalvojo. Tačiau, žiūrint pagal įstatymus, vargu ar toks projektas dabar galėtų būti inicijuotas. Ankstesnė atliktų laivybos vandens kelio modernizavimo projektų patirtis rodo, kad negali būti jokio kompromiso, siūlant užtvankas ar kitas vandens sukėlimo priemones Nemune, būtina keisti minėtus teisės aktus. Pastaruoju metu tokios iniciatyvos nematyti. Tad dar ilgai matysime džiūstantį Nemuną.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Dionizas

Dionizas portretas
Kvailo lietuvio savybė,turim apsvarstyti,atsiklausti specialistų ,įstatymus pakeisti ir taip toliau.PRaeina 20 metu to svarstymo,o niekas nepadaryta,tik plepa.Nezinau,ar Lietuvoje vyrai jau taip subobejas,kad tesugeba tik liežuviais pamalti.Manoo manymu reikėtų jau šiemet statyti kelias barzas ant Neries ir Nemuno ir gilinti vagas,nukasant visas salas.Vien Neryje nuo senamiesčio tilto iki Kleboniškio tilto, per 30 metu išlindo bent šešios salelės,kurių anksčiau nebuvo.Neris baisiai užteršta,putos plaukia upe,matyt Jonavos azotas leidžia,o nuo to brudo siaubingai auga žolės upėje,sulaiko nešama gruntą ir upė vis senka.Nemalti liežuviais,o greičiau statyti barzas upių giluminio.Net geresnės žuvys į Nerį jau neuzsuka,nes dugnas uždumblėjęs.

Kurgi ne

Kurgi ne portretas
Dar aršiau medžius naikinkit, tai ne tik Nemuno, kitų upių, ežerų, bet net balų neliks, jokios užtvankos nepadės.

expert

expert portretas
Pritariu studenciokui,problema aktuali!Lietuvoje TOTALUS BARDAKAS visais planavimo reikalais;Pavyzdys,Kedainiu tiltas dar rusu buvo planuotas su isvaziavimu i aplinkeli per Noreikiskes,bet deja isdalino zemes,o ispirkt pinigu ner.Tas pats ir su siauriniu Kauno apvaziavimu,velgi problemos su zemiu savininkais.Kiek Lietuva gavo is Europos pinigu,butu buve galima pastatyti 3 nedideles uztvakas su sliuzais Nemune,bet pinigai istaskyti -isvogti visokiom kaimo sodybom ir t.t.Pradziai bent pravalytu ta Nemuno vaga mieste,nukasant tuos kalnelius kur kyso is vandens,Na o jei nerimtai-kam isvis statyt ta Kedainiu tilta,valdzia galetu pagalvoti apie brastos irengima toje vietoje,beliktu tik nusileidima iki vandens irengti,per sausras zmones galetu pervaziuoti per Nemuna,butu atrakcija!!!
VISI KOMENTARAI 11
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių