Pasaulis eina iš proto

Jau ne vienus metus kalbama apie klimato kaitą, negrįžtančius procesus dėl ledynų tirpimo, stiprėjančių gamtos stichijų ir alinančios kaitros. Ir Lietuvoje jau stebime karščio rekordus ar galingų audrų padarinius.

Kalbama, kad vasaros taps dar karštesnės. Seniau saulė daugiausia kepino Ispanijoje ar Italijoje, o dabar 30 °C ir daugiau Lietuvoje nebėra jokia naujiena. Dėl klimato pokyčių mūsų šalyje neliks net eglių, joms bus per karšta čia augti ir eglynų rasime tik Skandinavijoje.

Kol geriausi pasaulio protai bando išsiaiškinti, kaip sulėtinti šiltėjančio klimato procesus, eiliniai gyventojai turi vargti ir pratintis prie vis didėjančios kaitros. Atsidaryti langus vasaros dienomis tampa neįmanoma, nes per karštį, atrodo, net nebėra kuo kvėpuoti. Naktimis – ne ką geriau. Sinoptikai skelbia, jei naktį oro temperatūra pakyla virš 20 °C, jau laikoma, kad tai – tropinė naktis.

Tropinė naktis Lietuvoje skamba egzotiškai? Bet tai – realybė. Kondicionierius yra tik laikinas sprendimas. O jei jo neturi? Kaip tada išgyventi kaitrą?

Pavėsis: kai kurie nuo saulės slepiasi po skėčiais. / E. Cickevičiaus nuotr.

Paprastos priemonės

Pastebima, kad miestuose formuojasi savotiškos karščio salos, kuriose aukštesnė temperatūra išlieka ilgiau nei priemiesčiuose ar mažiau užstatytose vietovėse. Todėl Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) mokslininkės prof. Jūratės Kamičaitytės dienraštis paprašė pasidalyti įžvalgomis: gal yra kokių sąlyginai nebrangių priemonių, kurios leistų sumažinti kaitrą Kaune?

„Klausimas, kaip pigiai nusipirkti brangiai kainuojantį produktą. Nėra tokio paprasto atsakymo, nes klimato kaita įvyksta ne per vieną dieną. Tačiau miestai vis tiek gali imtis priemonių, kurios mažina kaitrą. Jau daugelyje Europos miestų yra naudojami vandens purkštukai. Keletą metų tokie fontanėliai veikia ir Kaune. Panašios vietos galėtų būti įrengiamos ir kavinėse.

Ši priemonė greitai įgyvendinama ir nebrangi, tačiau tada kyla klausimas, ar tai ekologiškas sprendimas? Juk ne tik naudojami vandens resursai, bet ir elektros energija. Tai yra trumpalaikis sprendimas, kad žmonės čia ir dabar galėtų atsigaivinti“, – įžvalgomis dalijosi mokslininkė.

Pasak J. Kamičaitytės, siekiant mieste mažinti kaitrą, reikia kompleksinių sprendimų, kurie turėtų apimti jau esamą ir kuriamą infrastruktūrą. Turėtų būti pritaikyta įvairių priemonių, mažinančių temperatūrą tiek pastatuose, tiek ir gatvėse ar kitose viešosiose erdvėse. Pasak ekspertės, kai kurios priemonės turėtų būti integruotos į šiuolaikinio miesto gyvenimą.

Turėtų būti pritaikyta įvairių priemonių, mažinančių temperatūrą tiek pastatuose, tiek gatvėse.

„Miestuose būtina mažinti kietų dangų plotą. Prioritetai turi būti skiriami minkštoms ir vandeniui laidžioms dangoms. Mieste temperatūra yra dar aukštesnė nei priemiesčiuose, nes kieti paviršiai atspindi šviesą ir šilumą, taip sukurdami dar vieną šilumos šaltinį, todėl reikia kurti kuo daugiau pavėsio, sodinti želdinių“, – pažymėjo KTU profesorė.

Viena priemonių, kuri padėtų miestams, – automobilių statymo aikštelėse kloti ne asfalto, o korėtą dangą, kurios tarpuose auga žolė. Taip pat, kaip teigė mokslininkė, didelė problema yra prekybos centrų aikštelės, kur dominuoja asfaltas, todėl čia reikėtų sodinti medžių, kad jie kurtų pavėsį. Dar vienas būdas – aikšteles uždengti stoginėmis, ant kurių galėtų būti įrengta saulės elektrinė. Taip aikštelėje būtų pavėsis, o saulė gamintų energiją.

„Kaune labai bloga praktika, kai prie didelių prekybos centrų yra įrengiama didelė ir asfaltuota aikštelė. Toks projektavimas – lengvabūdiškas. Tokios aikštelės skirtos automobiliams, o ne žmonėms. Be to, tie patys automobiliai ant tokios dangos įkaista, todėl tikrai reikia galvoti, kaip parkavimo aikšteles padaryti tokias, kad mažiau būtų atspindima šiluma, dangos būtų laidžios vandeniui, padėtų vėsinti“, – kalbėjo J. Kamičaitytė.

Ji atkreipė dėmesį, kad turėtų populiarėti ir žaliųjų stogų bei sienų, vertikalių sodų idėjos, kai augalai kuria visai kitokį mikroklimatą ir uždengia pastatus, neleisdami jiems įkaisti.

Vargina: mieste karštos dienos sunkiai pakeliamos. / E. Cickevičiaus nuotr.

Vėsumos salos

Pasak KTU mokslininkės, miestai jau dabar turi galvoti ir apie ilgalaikes strategijas, kur bus kuriamos vėsumos salos, erdvės, į kurias gyventojai galėtų ateiti atsivėsinti. Užsienyje jau sudaromi vėsumos žemėlapiai, kai žmonės gali užeiti į viešąsias erdves, kur įrengti kondicionieriai, ir laikinai pasislėpti nuo kaitros.

Tačiau tokios vietos – taip pat tik laikinas sprendimas. Miestuose reikia kurti ir atviras zonas, kuriose saulė ne taip alintų.

„Reikia imtis ilgalaikių priemonių, kurios reikalauja didesnių investicijų ir strateginio mąstymo. Pavyzdžiui, reikėtų atsisakyti itin plačių gatvių, nes jose nėra medžių. Kaunas – labai įvairus miestas, turintis ir plačių gatvių, ir žaliųjų zonų, tačiau jų potencialas nėra iki galo išnaudotas. Didžiuosiuose miestuose žaliosios erdvės turi būti projektuojamos taip, kad jos taptų vėsumos salomis.

Tokios vietos gali vėsinti ir aplinkines teritorijas. Tokiose vėsumos salose specialiai projektuojamas reljefas, išlaikomas drėgmės režimas, parenkami atitinkami augalai, įvertinamas oro masių judėjimas. Taip gali būti vėsinamos ir labai didelės teritorijos, kurios driekiasi ir ties magistraliniais keliais“, – kalbėjo prof. J. Kamičaitytė, pridūrusi, kad įvairiems skaičiavimams dėl konkrečios erdvės pavertino vėsumos sala turėtų būti panaudojamas ir dirbtinis intelektas, kuris geba įvertinti įvairius tos vietovės aspektus ir padėti atrasti tinkamiausią sprendimą.

Ji pažymėjo, kad pagrindinės klimato kaitos priežastys išlieka pramonė, transportas, todėl palaipsniui reikia ir šias kryptis konvertuoti į aplinkai draugiškus sektorius.

Siūlymas: jei automobilių aikštelėse asfalfą pakeistų korėta danga, būtų sukurta ne tokia kaitri erdvė. / E. Cickevičiaus nuotr.

Ką daro miestas?

„Kauno diena“ savivaldybės atstovų paprašė pakomentuoti, kokios priemonės jau dabar taikomos, kad kauniečiai turėtų galimybių atsigaivinti, o Kaunas prisidėtų prie klimato kaitos mažinimo.

„Kauno miesto viešajame transporte kondensuojamas oras ir užtikrinama vėsi temperatūra. Pasirūpinta, kad švietimo įstaigų patalpos (darželiai ir mokyklos) būtų vėsinamos kondicionieriais. Mieste plečiamos žalios zonos, šiuo metu Baltų prospekte, tarp važiuojamosios dalies, pasodinta medžių. Prie pagrindinių gatvių, kuriose įmanoma, ateityje bus sodinami želdiniai. Mieste rūšiuojamos atliekos ir laikomasi Europos žaliojo kurso strategijos“, – pagrindines kryptis, kurios leidžia mažinti klimato kaitos padarinius, vardijo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.

Jis patikino, kad dalyje automobilių statymo vietų planuojama asfaltą dengti žaliu koriu, bus ieškoma ir kitų būdų, kaip kurti pavėsį ar mažinti kietų dangų, apie kurias kalbėjo KTU mokslininkė. Be to, pasak savivaldybės administracijos vadovo, Kaune stengiamasi kurti daugiau žaliųjų erdvių.

„K. Donelaičio gatvėje esanti daugiaaukštė parkavimo aikštelė apželdinta augalais, ilgainiui bus apželdintos ir kitos vietos. Daugiau žalumos bus ir viešojo transporto stotelėse, šiuo metu vijokliniais augalais apsodinta L. Sapiegos gatvėje esanti stotelė. Augalai ateityje sukurs pavėsį. Šiemet dar planuojama apželdinti stotelių paviljonus prie Muzikinio teatro ir Nemuno gatvėje“, – komentavo T. Metelionis.

Svarbu: T. Metelionio teigimu, Kaune stengiamasi kurti daugiau žaliųjų erdvių. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Jis tikino, kad visi kauniečiai galėtų svariai prisidėti prie klimato kaitos padarinių mažinimo, keisdami savo įpročius ir keliones mieste, rinkdamiesi keliauti pėsčiomis, dviračiu ar viešuoju transportu. „Automobilį reikėtų naudoti kuo mažiau, kai būtina ir neišvengiama, kadangi transportas – didžiausias teršėjas. Prie klimato kaitos mažinimo galime prisidėti rūšiuodami atliekas, taupydami gamtinius resursus, nešvaistydami vandens, atsakingai naudodami elektros energiją“, – apie tai, kad kiekvienas gyventojas turi įnešti savo indėlį, kalbėjo administracijos direktorius.

Centralizuota sistema

Paprašėme įvertinti ir galimybes Kaune atsigaivinti. Pasak administracijos direktoriaus, mieste bus plečiamos vandens dulksnų vietos ir aparatai. Be to, diegiamos ir centralizuotos vėsinimo sistemos.

„Bendrovė „Kauno energija“ yra įdiegusi keletą priemonių, kai vasarą tuos pačius tinklus galima išnaudoti vėsinimui. Kęstučio g. 27 esančiame pastate taikoma technologija, kai absorbcinis šilumos siurblys karštą energiją panaudoja šalčiui ir atvirkščiai“, – kalbėjo T. Metelionis.

„Projektuojant „Žalgirio areną“ ir „Mokslo salą“ pavyko rasti sprendimą dėl dalinio stogo apželdinimo. Vykdoma kondicionierių įrenginėjimo švietimo įstaigose programa. Šiandien prioritetas skiriamas darželiams, nes ugdymas vyksta ir vasaros metu, vaikai darželyje praleidžia visą dieną. Programą įgyvendiname darželiuose nuo 2022 m.“, – pridūrė T. Metelionis.

Žaluma: viešojo transporto stotelė apsodinta vijokliais, kurie ateityje kurs pavėsį. / Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Savivaldybės atstovai pasakojo, kad per 2022 m. buvo įrengtos kondicionavimo sistemas keturiolikoje darželių, per 2023 m. – dvylikoje darželių. Per šiuos metus kondicionierius numatyta įrengti aštuoniolikoje darželių.

„Liks apie 50 darželių, kuriuose įrengsime kondicionierius per dvejus–trejus metus. Mokyklose kol kas kondicionieriai įrengti tose patalpose, kur vyksta egzaminai. Pilnai mokyklose kondicionavimo sistemos bus pradėtos įrengti tada, kai baigsime šiuos darbus darželiuose“, – patikino administracijos direktorius.