Racionaliausias sprendimas

Pasak Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Petrausko, šiuo metu vieninteliai reikalavimai tiltui, kad jis nurodytose vietose Brastos gatvėje ir Marvelėje sujungtų du Nemuno krantus. Pagrindinė šios papildomos Aleksoto jungties su Vilijampole ir Šilainiais misija – nukreipti transportą nuo miesto centro. Centras jau senokai dūsta nuo tranzitinio automobilių srauto.

"Šis tiltas Kauno bendrajame plane buvo nupieštas dar prieš dešimt metų. Jau paimta žemė visuomenės poreikiams. Tiltą statyti nuspręsta būtent ten, nes tai yra racionaliausias sprendimas", – aiškino G.Petrauskas.

Skaičiuojama, kad projektavimo darbai užtruks iki metų, po to keturis penkis mėnesius užsitęs konkursas. Nemažai užtruks ir tilto statyba.

Paklaustas apie finansinį aspektą, administracijos direktorius teigė, kad kol kas neaišku, kokia gali būti apytikslė sąmata. Nenuspręsta ir tai, ar pati savivaldybė tiltui statyti skolintųsi iš banko ir paskola būtų finansuojama iš miesto biudžeto, ar bus skelbiama koncesija.

Daugiau konkretumo, jis sakė, bus tik tuomet, kai visi norintieji konkurse dalyvauti projektuotojai sugrįš su parengtais tilto projektais.

Gali tapti Kauno puošmena

Upių miesto Kauno kaip istorinės vidaus laivybos sostinės atgimimo entuziastas architektas profesorius Jurgis Rimvydas Palys sakė nėra įsitikinęs, ar Kėdainių tilto per Nemuną Kaunui žūtbūt reikia, bet iš esmės jis yra už tiltus.

"Paryžiuje tiltai yra kas gatvę. Tik tiltai turi būti labai estetiški ir gražūs. Kėdainių tiltas neišspręs visų miesto transporto problemų, bet tikimasi, kad nukreips bent dalį transporto eismo iš senamiesčio", – kalbėjo J.R.Palys.

Anot jo, į tiltus reikia žvelgti ne tik kaip į patogų, bet ir kaip į miesto vaizdą papildantį dalyką. "Gerai parinkta inžinerinė tilto schema savaime jau yra puošnus dalykas, ir jam nebereikia jokių paraitymų, pakraipymų", – įsitikinęs architektas.

J.R.Palys priminė, kad vieta Kėdainių tiltui parinkta jau nuo senų laikų. Jo tikslas – jungti Šilainius su pietiniu miesto apvažiavimu, kur yra Europos prospekto tęsinys, pro S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo pietinę pusę.

"Tiltas būdavo paišomas per Marvelės slėnį – jis labai gražus, todėl pykau, kad šį sugadins. Dešiniajame krante tiltas turėjo eiti per saugotiną Kauno tvirtovės kelią, tai yra į tvirtovės kalną Kėdainių gatve, šalia kitos vertybės – "Volfo Engelmano" daryklos. Bendrajame plane tiltas buvo drastiškai rodomas per juos. Dabar atsisakyta aukšto tilto idėjos. Numatyta Brastos gatvės jungtis su Marvelės gatve nuo kalno iki kalno, tik žemai", – aiškino J.R.Palys.

(Nuotraukoje – J.R.Palys)

Trys saugotini paminklai, esantys šioje vietoje, yra kliuvinys normaliai sujungti tiltą su Šilainių Baltijos gatve. "Vieni siūlo pralįsti per kalną, kiti – apvažiuoti kairiąja kalvos puse. Šiuo metu esantis pagrindinis nuvažiavimas Kėdainių gatvėje – labai prastas. Reikia galvoti apie normalų nuvažiavimą, normalių parametrų, nekenkiant istorijos paminklams", – įsitikinęs architektas.

Užstos vaizdą

J.R.Palys pabrėžė, kad jis yra už miesto vystymąsi. "Tačiau svarbu, kad jis būtų vystomas apgalvotai. Tiltas turi derėti prie aplinkos, jis netgi gali tapti miesto simboliu, tik jis turi būti išmintingai pastatytas. Kad nedarkytų aplinkos, o ją papildytų", – sakė architektas.

Tilto minėtoje vietoje kritikų argumentas: važiuojantiesiems nuo miesto jis užstos Nemuno slėnio vaizdą, o traukiantiesiems į centrą uždengs Senamiesčio panoramą.

"Tai problema, kurios aš nebijau. Jeigu tiltas bus estetiškas, jis pats taps puošmena. Ir panoramą bei Senamiestį jis dengtų tik tol, kol jo neprivažiuotum. Įsivaizduokite: grakštus ažūrinis modernus tiltas ir senas senas miestas – pasaka, kokia dermė. Atvažiuoji nuo pietų pusės, praneri pro gražų tiltą ir tau švyst – Senamiesčio bokštai. Kas gali būti gražiau? Gali nualpti vietoje", – replikavo architektas.

Jeigu tiltas bus estetiškas, jis pats taps puošmena. Ir panoramą bei Senamiestį jis dengtų tik tol, kol jo neprivažiuotum.

Seno ir naujo dermė – įmanoma. "Svarbu, kad modernus statinys neužgožtų istorinės aplinkos, o kontrastuodami vienas kitą paryškintų", – dėstė pašnekovas.

Tunelis po Nemunu

Kito architekto, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Jono Minkevičiaus nuomone, Nemuno ir Neries santakos kraštovaizdis yra vertybė nacionaliniu mastu. "Jos vaizdas atmintyje išlieka visam gyvenimui", - emocingai kalbėjo architektas.

Į jį kištis, šio pašnekovo manymu, būtų kriminalas, epochos nusikaltimas. "Šį slėnį reikia žūtbūt išlaikyti tokį, koks jis yra. Šis tiltas išspręstų tik dalį transporto problemų. Net ir atsiradus šiam tiltui išliktų sunkus Vilijampolės ir Šilainių susisiekimas", - pastebėjo J.Minkevičius.

Anot jo, jeigu jau norima toje vietoje sujungti Nemuno krantus, tam geriau rinktis tunelį po Nemunu. Tačiau geriausia išeitis spūstims mažinti, jo siūlymu, būtų platinti Varnių tiltą arba statyti tiltą šalia A.Meškinio tilto. 

Estakada virš senamiesčio

J.R.Palio nuomone, prieš miestui nusprendžiant statytis tiltą, reikia išsamios bent jau tų miesto dalių, kurias sujungs šis inžinerinis įrenginys, transporto schemos.

"Kol kas to nedaroma", – apgailestavo J.R.Palys. Jo nuomone, miesto centrą nuo transporto spūsčių iš dalies išgelbėtų tunelis ir estakada.

"Gaila, kad bendrajame plane nebeliko tunelio miesto centre. Atidedame tą problemą kitiems laikams, nors ją reikėtų spręsti", – kalbėjo J.R.Palys.

Apie tunelį po Žaliakalniu kalbama nuo Smetonos laikų. J.R.Palio patobulinta idėja – tunelį kasti taip, kad atvažiavus nuo dabartinio P.Vileišio tilto būtų galima nerti per kalną, atlikti posūkį ir išlįsti į estakadą, kurią būtų galima pastatyti virš Šv.Gertrūdos ir Gimnazijos gatvių sankryžos bei virš Birštono gatvės.

Estakadą jis įsivaizduoja labai grakščią, dviejų eilių, su oro tarpu. Dėl to, anot jo, pernelyg išplatinta Birštono gatvė optiškai susiaurėtų ir Senamiestis lyg ir susijungtų.

"Šv.Gertrūdos gatvė galėtų tapti Laisvės alėjos tęsiniu. Limuzinai lėtai važiuoja, suoleliai, skulptūros, fontanai, gėlės, medžiai. Pralindus pro estakadą būtų galima pasiekti Šauklių gatvę, pro "Lituanicos" fabriką, iki pat Neries. O ten galima sėsti į garlaivį ir plaukti į Nidą", – užsisvajojo architektas.

Taip, jo manymu, nuo automobilių srauto liktų laisvesnė ir Šauklių, ir Šv.Gertrūdos gatvės Jis vylėsi, kad būtų galima atkurti istorinę senamiesčio gatvių struktūrą, nes bent jau Šv.Gertrūdos gatvė yra tapusi tiesiog tranzitine, gyvenimas šalia jos yra apmiręs.

Pėsčiųjų tiltas į Aleksotą

O kaip dėl pėsčiųjų tilto iš Nemuno salos į Aleksotą? Jo prireiks saloje iškilus Nacionaliniam mokslo ir inovacijų centrui "Mokslo sala" ir padidėjus žmonių srautams į salą ir iš jos.

"Šis tiltas kol kas yra nulinės stadijos. Bendrajame plane, toje vietoje, kur tiltas turėtų būti, uždėtas brūkšniukas, bet kol kas nėra net projektinių užduočių", – neslėpė G.Petrauskas.

Ar miestas galėtų sau leisti dar vieną tiltą? "Galėtų leisti sau viską, ko reikia visuomenei", – tikino administracijos direktorius. "Mokslo sala" iškils ne anksčiau kaip po ketverių metų, tad miestas dar turi laiko.

J.R.Palys yra pats siūlęs saloje įrengti rimtą centrinę garlaivių įlanką su uostu, praplatinti kanalą, statyti dangoraižių, kavinių.

"Kaunas – istorinė laivų sostinė. Rastume vietą ir pėsčiųjų tiltui", – įsitikinęs architektas.

A.Meškinio tilto rekonstrukcija

Nemažai galvos skausmo kelia ir A.Meškinio tiltas, esantis kelio Vilnius–Klaipėda dalimi. Jis – per siauras esamam automobilių srautui. Net ir menki eismo įvykiai lemia didžiules spūstis.

Manoma, kad padėtis pasikeistų jį paplatinus iki trijų eismo juostų kiekviena kryptimi.

"Šis tiltas priklauso Automobilių kelių direkcijai. Kauno savivaldybė gali tik inicijuoti, kad direkcija imtųsi kuo greičiau svarstyti galimą tilto rekonstrukciją ar pan. Patys dėl tilto nieko negalime imtis", – sakė G.Petrauskas.