Pereiti į pagrindinį turinį

Karščiausia nekilnojamojo turto rinkos vieta Lietuvoje – Kauno rajonas

Karščiausia nekilnojamojo turto rinkos vieta Lietuvoje, pasak ekspertų, yra Kauno rajonas.

A. Ufarto / BFL nuotr.

Pernai čia pastatyta daugiau nei tūkstantis naujų būstų, o statybų intensyvumas gerokai lenkia Vilniaus rajoną. Tačiau sparčiai augant būsto užmiestyje poreikiui, kai kurie nekilnojamojo turto vystytojai, pardavę namus, palieka nesutvarkytus kelius, šaligatvius, nėra gatvių apšvietimo.

Kauno rajone bene sparčiausiai plečiasi Užliedžių, Vijūkų, Giraitės gyvenvietės. It ant mielių čia kyla kotedžai, daugiabučiai, kvartalais statomi namai. Patrauklesne nei mieste būsto kaina susivilioję naujakuriai, sako, kad įkurtuvių džiaugsmą neretai keičia nusivylimas.

„Problema, kad mes neturim tos infrastuktūros, kad net išeiti pasivaikščioti su vaikais, ar nueiti iki parduotuvės nėra galimybės, nes dažniausiai vystytojai pastato su per siaurom gatvėm, nepalieka nubėgimui vandens lietaus vietos, gyventojų tankumas pasidaro labai didelis, ir tada visi tiek su parkingo vietom, tiek su judėjimu pėsčiomis ne tik automobiliais, pasidaro taip, kad gyvenam blogiau negu gyvenom prieš tai“, – sakė Kauno rajono Giraitės bendruomenės narys Aurimas Bagdanavičius.

Specialistai pastebi, kad keičiasi žmonių poreikiai. Anksčiau atokiau nuo miestų, žaliosiose zonose, ar tiesiog laukuose namus statęsi gyventojai, dabar būsto ieško ten, kur sutvarkyta infrastuktūra.

„Žmonės nebenori bėgti į plynus laukus ir laukti, kol ten pasistatys tinklai, važinėti purvinais automobiliais, išdaužytom gatvėm. Jie ieško jau dabar, kur gali gauti aukštą gyvenimo kokybę, kuo toliau, tuo labiau tai bus jaučiama“, – pasakojo Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.

Žmonės nebenori bėgti į plynus laukus ir laukti, kol ten pasistatys tinklai, važinėti purvinais automobiliais, išdaužytom gatvėm.

Savivaldybių reitinguose tarp lyderių esantis Kauno rajonas, pasak Nekilnojamojo turto plėtros specialistų, infrastuktūrai skiria daugiau dėmesio, nei kitos šalies savivaldybės. Bet to, pasak rajono vadovų, nepakanka. Esą Vyriausybė taip pat turi prisidėti prie švietimo, sveikatos ir kitų paslaugų plėtros savivaldybėse, pagerinti vietinės reikšmės kelių finansavimą.

„Vienai savivaldybei, taikant tokią finansavimo formulę, yra sunkiai įgyvendinamas projektas. Jeigu pagal dabartines finansavimo galimybes, tai išdėstytume į metų seką, tai mums reikėtų 70 metų, kad išasfaltuotume visus vietinės reikšmės kelius“, – kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Pasak Aplinkos ministerijos, Seimas per rudens sesiją turi svarstyti Savivaldybių infrastuktūros įstatymą, jei jis bus patvirtintas įsigalios nuo Naujųjų.

„Svarbiausias dalykas yra turėti tokius instrumentus, kurie sukurtų sąžiningą konkurenciją tarp pačių savivaldybių, nekilnojamojo turto vystytojų ir pramonės objektų statybų, kad turėtume tokias sąlygas vienodas, kad atėjus gamykla ar vystytojas į Kauno rajoną žinotų, kad tokios pat sąlygos yra Kauno mieste ir Vilniaus rajone. Nes dabar mes pastebim, kad savivaldybės išradinėja savo taisykles, savo tvarkas“, –  sakė Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas.

Pernai Kauno rajone buvo pastatyta daugiau nei 1 tūkst. naujų būstų, tiek pat ir mieste, nors gyventojų skaičius skiriasi 3 kartus. Pasak ekspertų, Kauno rajonas – pati karščiausia nekilnojamojo turto rinkos vieta Lietuvoje – statybų intensyvumas esą gerokai lenkia Vilniaus rajoną.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų