Už lango spaudžiant šaltukui, vieno Laisvės alėjos namo gyventojai visą parą laiko atvėrę langus, priežastis paprasta - butuose karštą kaip pirtyje.

 „Šį kambarį laikau visą naktį atvirais langais, o miegu neužsiklojusi, nes kitaip lieku visa šlapia nuo prakaito. Užuolaidos svyla nuo radiatorių karščio. Termometras ir dieną, ir naktį rodo 30 laipsnių šilumos“, - apie paskutinių savaičių gyvenimo sąlygas pasakojo Laisvės alėjos 48-ajame name gyvenanti kaunietė Leonarda Kerkovič.

Apžiūrėjus moters namus, pradžioje atrodęs perdėtas pasakojimas, vėliau pasitvirtino su kaupu - termometro stulpelis kambariuose buvo pakilęs iki 30 laipsnių padalos, o ant radiatorių, dėl didelio karščio, rankos nepavyko išlaikyti ilgiau nei kelias sekundes.

Moteris pasakojo, kad problemos dėl šildymo name prasidėjo vasario pradžioje, šilumos ūkio priežiūrą, iš „Žaido“ bendrovės, perleidus įmonei „Pastatų priežiūros paslaugos“. Ši bendrovė  priklauso šilumos tiekėjui „Kauno energija“.

Pasak L.Kerkovič, šį šildymo sezoną, ji už trijų kambarių šildymą sumokėdavo apie 900 litų per mėnesį, dabar moteris baiminasi, kad mokesčiai dar labiau didės, todėl gaunamos pensijos jau nebeužteks.

„Kitą mėnesį už buto šildymą tikriausiai jau reikės mokėti 1200 litų. Turiu antros grupės invalidumą, gyvenu viena ir nors mėnesio pajamos siekia tūkstantį litų, tačiau tokia našta tampa nepakeliama, neįsivaizduoju kaip gyventi. Bendraudama su bendrovės atstovais neiškentusi pakeldavau toną, o jie stebėdavosi, todėl vieną kartą pasakiau, kad ne toną man reikia kelti, o snukelius jiems daužyti“, - emocijų neslėpė moteris.

„Pastatų priežiūros paslaugos“ vadovas Mečislovas Juška tikino, kad panašūs nesusipratimai kyla ne dėl bendrovės nesusikalbėjimo su gyventojais, o dėl senų nemodernizuotų šilumos punktų, kuriais nesugebama vienodai apšildyti visų butų.

„Šio namo šilumos punktas sujungtas su dar dviems namais, o šilumos reguliavimas atliekamas rankiniu būdu, todėl prisukus šilumą vienam namui, kitas namas gauna didesnį šilumos kiekį. Tai yra sena sistema - vadinamas elevatorinis šilumos mazgas, kurio neįmanoma modernizuoti“, - tikino M.Juška.

Bendrovės vadovas pasakojo, kad vienintelis būdas ateityje išvengti problemų, modernizuoti namų šilumos ūkius, tačiau tam dažniausiai nesiryžtą patys namo gyventojai, kurių nuosavybei namo šilumos ūkis ir yra priskiriamas.

„Vienintelis sprendimas pastatyti modernizuotą šilumos punktą. Tai išspręstų problemas, tačiau niekas nenori modernizuoti šilumos punktų, nes tai yra bendras gyventojų turtas ir už jų lėšas turėtų būti atliekami darbai“, - pasakojo M.Juška.

Anot M.Juškos, bendrovė bandys pagelbėti Laisvės alėjos 48-ojo namo gyventojams kenčiantiems nuo šilumos pertekliaus, butuose įrengdama individualius šilumos ventilius leisiančius reguliuoti kambarių temperatūrą. Iki šiol Kaune senus šilumos punktus naudoją apie pusė daugiabučių. Tokiuose namuose dėl šilumos trūkumo dažniausiai kenčia kraštinių butų ir viršutinių aukštų gyventojai.