Pereiti į pagrindinį turinį

Kas kauniečiams yra nuodėmė? (apklausa gatvėje)

2016-10-02 11:00

Jauni, brandaus ir jau solidaus amžiaus žmonės. Skubantys gatve, bet sustojantys akimirkai atsakyti į vieną mūsų pateiktą klausimą. Šį kartą – apie nuodėmes.

Jonas, buvęs elektrikas (77 metų)

Nuodėmė – kai aš kažką darau blogo žmonėms. Deja, visko pasitaiko. Nenoriu detalizuoti, bet nuodėmių esu padaręs daug, daug. Blogai kai ką dariau, kalbant apie žmonių tarpusavio santykius. Esu įsitikinęs, kad neištikimybė – viena didžiausių nuodėmių. Iš prigimties nesu blogas, bet blogų dalykų pridariau.

Daiva Jonuškaitė, advokato padėjėja (39 metų)

Nuodėmė – tai nusižengimas Dešimčiai Dievo įsakymų. Kalbu kaip krikščionė. Visos nuodėmės vienodai baisios. Ar jų padariau? Tai pasakysiu tik kunigui. Ar man padarė? Ne, aš nesu Dievas ir nuodėmių man niekas nedaro. Bet nuodėmes būtinai turime atleisti.

Regina Zdanavičienė (72 metų)

Nuodėmė – tai melavimas, apgaudinėjimas. Baisi nuodėmė, kai dėl centų užmuša net senukus. Nuodėmė – skurdinti žmones ir  susižerti milijonus, kaip tai daro mūsų politikai. O didžiausia nuodėmė – žmogžudystė, atimta gyvybė. Ir jos atleisti turbūt negalima. Kitas – galbūt taip. Man nuodėmių nedidelių padarė, atleidau, bet atsiribojau nuo tų žmonių. Esu taip pat nuodėminga, bet mano nuodėmės mažos, mirtinų nepadariau.

Julius Juodžiūnas, VDU Kūrybinių industrijų pirmo kurso studentas (18 metų)

Esu  humanistas, tad man nuodėmė kažką blogo daryti žmonėms. Vienos didžiausių nuodėmių – neištikimybė, melas, išdavystė. Dabar stengiuosi to nedaryti, bet esu melavęs ir buvęs neištikimas. Tikiu karma ir viskas sugrįžo, atsisuko prieš mane – po to man melavo ir man buvo neištikima. Ar reikia atleisti nuodėmę? Taip. Ir prašyti atleidimo, ir neskaudinti vienas kito. Reikia stengtis gyventi savo gyvenimą, rūpintis savimi ir aplink esančiais žmonėmis, nedarant nuodėmių, bet ne vertinti ir teisti kitus.

Justina Armonaitė, kultūrinės veiklos vadybininkė (26 metų)

Nuodėmė man asocijuojasi su pagarba – kai žmogus negerbia ir nemyli savęs, jis negerbia ir nemyli kitų. Ir iš čia kyla nuodėmės, nes žmogus nesielgia su kitu taip, kaip su savimi. Tai iš Immanuelio Kanto, kuris sakė, kad reikia galvoti apie save ir su kitais elgtis taip, kaip su savimi. Didžiausia nuodėmė yra naikinimas – gamtos, žmogaus, nes mes susiję, esame dalis gamtos. Bet turime atleisti nuodėmę – vis dėlto esame krikščionys. Esu padariusi ir aš nuodėmių. Ne, nesu naikinusi. Esu negerbusi kai kurių žmonių, nors jie verti pagarbos.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų