Daug nerimo

Suabejojusi šio gamintojo įranga dėl sukauptų duomenų saugumo jau atsisakė JAV. Tokių nuogąstavimų nestinga ir Kaune. Tačiau Lietuvos policijos atstovai ramina – informacija bus saugoma uždaroje sistemoje, todėl esą jos pasiekti bet kas negalės.

Su Kauno miesto savivaldybe sutartį pasirašiusi bendrovė "Telia Lietuva" vaizdo stebėjimo sistemą mieste įrengs už 700 tūkst. eurų, praėjusių metų rudenį rašė BNS. Iš viso Kaune žadama sumontuoti apie 240 kamerų.

Remiantis dienraščiui Kauno apskrities pareigūnų pateiktais duomenimis, jos bus įrengtos prie pagrindinių įvažiavimo į miestą kelių, ties tiltais ir prietilčiais, šviesoforų reguliuojamose didžiosiose sankryžose, pritvirtintos prie troleibusų tinklų atramų, taip pat sumontuotos parkuose ir požeminėse perėjose. Kaip teigiama, pasitelkiant vaizdo stebėjimo sistemą "Hikvision" tikimasi užtikrinti gyventojų saugumą viešose vietose.

Skirtingi sprendimai

Tačiau pasaulyje netyla nuogąstavimai dėl minėto Kinijos gamintojo vaizdo stebėjimo sistemos turimų spragų. Pavyzdžiui, būtent todėl pagal 2018 m. priimtą JAV Krašto apsaugos įstatymą dar pernai amerikiečių viešajam sektoriui uždrausta įsigyti naujas "Hikvision", "Dahua" ir "Huawei" technologijas bei liepta atsisakyti jau turimos įrangos, rašoma LRT atliktame, sausio mėnesį publikuotame tyrime.

Kaip skelbiama, pastarasis sprendimas esą buvo priimtas dėl dviejų priežasčių: dėl informacijos saugumo problemų ir spragų, kurių Kinijos gamintojams nepavyksta pažaboti, bei JAV susirūpinimo tuo, kad Kinijos valdžia naudoja savo bendroves kaip priemonę kitiems sekti.

Amerikiečiai "Hikvision" ir kitų jau minėtų bendrovių vaizdo stebėjimo įrangą įtraukė į juodąjį sąrašą dėl galimų grėsmių, o Lietuvoje, LRT duomenimis, šios kameros vis dar naudojamos ne tik šalies vadovų apsaugai, bet ir pasieniečių ar policijos veikloje.

Negana to, praėjusią savaitę LNK žinių reportaže, kuriame buvo aptartas Kauno pasirinkimas – mieste sumontuoti vaizdo stebėjimo sistemą "Hikvision", pasisakęs informacinių technologijų ekspertas Marius Pereščius tvirtino, kad, išardęs šio Kinijos gamintojo vaizdo stebėjimo kamerą, pamatė įtartinų mikroschemų. Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis reportaže taip pat užsiminė, kad visos Kinijoje sukurtos technologijos pagal įstatymą yra kontroliuojamos pačios valstybės.

Neapsaugos duomenų?

Ekspertų įžvalgos patraukė ir su "Kauno diena" susisiekusio kauniečio Mariaus Gursko dėmesį. Pastarajam daug dėmesio sulaukusiam pasirinkimui – Kaune sumontuoti "Hikvision" vaizdo stebėjimo sistemą, jis taip pat nepagailėjo kritikos strėlių.

"Jei perkamos tokios vaizdo stebėjimo kameros, kurios gali užfiksuoti žmonių veidus ir kitą informaciją, o mes nesugebėsime apsaugoti šių duomenų, kyla klausimas, kodėl perkamos tokios kameros? Reikėtų atsižvelgti į tai, kad duomenų saugumas yra labai jautri tema. Todėl derėtų pirmiausiai pasitarti su ekspertais ir tik tada planuoti tokius pirkimus", – akcentavo pašnekovas.

Be viso to, M.Gursko nuomone, Kauno miesto savivaldybės atstovams reikėtų kalbėtis su visuomene, kad tarp jos narių nekiltų nerimo. Miesto valdžia esą turėtų patvirtinti gyventojams, kad bus užtikrintas duomenų saugumas ir galbūt netgi svariais įrodymais paneigti ekspertų išsakomus pastebėjimus.

Pašnekovas užsiminė analizavęs statistinius duomenis, kuriuose esą fiksuota dešimtys tūkstančių įsilaužimų į kiniškas vaizdo stebėjimo kameras. "Diskutuojama ir apie naujos kartos mobiliojo ryšio technologijos 5G diegimą, kur dominuoja "Huawei", o dabar ir vaizdo kameros iš Kinijos. Ar tai nėra kažkokio tinklo formavimas, kuriuo tiesiogiai keliaus sukaupti duomenys, o vėliau nežinia kur bus kaupiami? Tokią situaciją jau galime matyti Kinijoje, kur diskriminuojami žmonės – nuskaitomi jų veidai ir, jei jie yra, pavyzdžiui, tautinių mažumų atstovai, jiems imami taikyti apribojimai", – įžvalgomis ir svarstymais dalijosi kaunietis.

Vyras neslėpė ir dar kartą pabrėžė – labiausiai jam nerimą kelia tai, ar iš tiesų surinkti asmeniniai duomenys – veido atpažinimas, automobilių valstybinių numerių identifikavimas, bus apsaugoti ir tinkamai naudojami be įsilaužimo grėsmių.

Laimio Steponavičiaus nuotr.

Įvardijo, kas lėmė pasirinkimą

Kokiais kriterijais remiantis buvo apsispręsta Kaune sumontuoti prieštaringų vertinimų vis dar sulaukiančią vaizdo stebėjimo sistemą "Hikvision", dienraščio žurnalistai teiravosi ir Kauno miesto savivaldybės Centrinio viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėjos Daivos Čeponienės.

Ji teigė, kad šiuo atveju buvo pasirinktas ekonomiškai naudingiausias vaizdo stebėjimo kamerų sistemos duomenų perdavimo ir apdorojimo paslaugų pasiūlymas.

"Paskelbus viešąjį konkursą, jį laimėjo ekonomiškai naudingiausią ir visus techninius reikalavimus atitinkantį pasiūlymą pateikusi įmonė "Telia", kuri pasiūlė "Hikvision" kameras. Vertinant pasiūlymus, buvo atsižvelgiama ne tik į kainą, bet ir į sistemos funkcionalumo kokybę – transporto priemonių valstybinių numerių klaidų kiekį ir vaizdo įrašų kokybę", – detalizavo pašnekovė.

Atitinka reikalavimus

Bendrovės "Telia Lietuva" viešųjų ryšių vadovas Audrius Stasiulaitis, paklaustas, kodėl buvo pasiūlyta Kaune įrengti būtent minėto Kinijos gamintojo vaizdo stebėjimo sistemą, "Kauno dienai" sakė, kad tai, kurio gamintojo vaizdo kameros bus naudojamos, esą pirmiausiai priklauso nuo užsakovo pasirinkimo ir skelbiamų konkursų sąlygų.

Tais atvejais, kai kainos dedamoji yra pagrindinis vertinimo veiksnys, daugeliu atvejų galime pasiūlyti tik Kinijos gamintojų kameras, kurios techniniais parametrais nenusileidžia Europoje ir JAV pagamintiems įrenginiams.

"Tikslinga kelti klausimą dėl mažiausios kainos kriterijaus viešuosiuose pirkimuose. Nes tikrai yra situacijų, kai ir pati perkančioji organizacija pagal įstatymą tampa savotiška mažiausios kainos įkaite, o tai stipriai riboja pasirinkimo laisvę. Tais atvejais, kai kainos dedamoji yra pagrindinis vertinimo veiksnys, daugeliu atvejų galime pasiūlyti tik Kinijos gamintojų kameras, kurios techniniais parametrais nenusileidžia Europoje ir JAV pagamintiems įrenginiams", – pastebėjo jis.

Nepaisant to, kad "Telia" esą bet kokiu atveju naudoja tik pripažintų pasaulio gamintojų įrangą, kuri atitinka visus Lietuvoje ir Europoje keliamus reikalavimus, A.Stasiulaitis pridūrė, kad viešojo sektoriaus klientams bendrovės atstovai ne kartą rekomendavo prieš įvairius pirkimus pasikonsultuoti su už šalies saugumą atsakingomis institucijomis dėl galimų apribojimų įsigyjant vienų ar kitų gamintojų įrangą.

"Jei atsakingos Lietuvos ar ES institucijos pagrįstai įtrauktų konkrečius gamintojus į nesaugių įmonių sąrašą, mes, be jokios abejonės, vykdytume šiuos reikalavimus", – tvirtino pašnekovas.

Didelių grėsmių nemato

Apie tai, kaip vertinamas Kauno miesto savivaldybės pasirinkimas mieste diegti Kinijos gamintojo "Hikvision" vaizdo stebėjimo sistemą, pasisakė ir Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris.

Pasak jo, visi iki šiol girdėti nuogąstavimai dėl galimo pastarosios įrangos nesaugumo yra tik tam tikrų ekspertų išsakytos nuomonės. Kitaip tariant, tai esą nėra oficiali informacija. Be to, Europoje "Hikvision" kameros nedraudžiamos, A.Stasiulaičiui antrino jis.

"Turime girdėti visas nuomones ir įsigilinti į rizikas, jeigu jos yra. Tačiau šiuo momentu mes, policija, manome, kad išties tai būtų saugu ir ypač didelių grėsmių tikrai nematome. Žiniasklaidoje per daug nuskambėjo baimės kupinas momentas, kad neva (Kaune sumontavus kameras – aut. past.) Lietuvoje viską suseks. Iš tiesų ne, nes tik kelios kameros kai kuriose viešose vietose fiksuos veidus. O absoliuti jų dauguma bus įrengtos sankryžose automobilių eismui stebėti," – pabrėžė pašnekovas.

Edvardas Šileris. Vilmanto Raupelio nuotr.

Uždara sistema

Atsakydamas į klausimą, kaip vaizdo stebėjimo sistemos įranga užfiksuoti duomenys bus saugomi, E.Šileris pabrėžė, kad informaciją ketinama kaupti policijos serveriuose, kurie yra uždaroje sistemoje ir todėl nepasiekiami trečiųjų šalių atstovams.

Esame įpareigoti saugoti duomenis remdamiesi duomenų apsaugos standartais.

"Buvome susitikę su Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovais. Bus atliktas poveikio vertinimas dėl visų rizikų. Esame įpareigoti saugoti duomenis remdamiesi duomenų apsaugos standartais. Mes tikrai galime užtikrinti, kad visi tie standartai bus išlaikyti. Šiuo metu Kaune yra apie 60 vietų, kuriose filmuojama. Tai vyksta daugiau nei dešimt metų, o duomenys saugiai saugomi", – "Kauno dienai" teigė Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas.

Tačiau pašnekovas pridūrė, kad visiškai eliminuoti fakto, jog tikrai neatsitiks kažkas blogo, esą negalima. Būtent todėl privaloma imtis saugumo priemonių – numatyti visas rizikas ir žinoti, kaip jas suvaldyti.

Su kuo dalysis?

"Kaip jau minėjau, mes, policija, pakankamai ilgą laiką turime daug duomenų ir jie niekada nebuvo nutekėję. Todėl, kad vykdome ir ES, ir NATO reikalavimus dėl įslaptintos informacijos apsaugos. Standartai – lygūs tiek Vokietijoje, tiek Prancūzijoje, tiek Ispanijoje – bet kurioje ES šalyje. Technologiniai apsaugos sprendimai yra gana aukšto lygio", – sakė jis.

"Hikvision" stebėjimo sistemos įrangoje sukauptus duomenis, E.Šilerio teigimu, remiantis sutartimi su Kauno miesto savivaldybe, galės pasiekti tik policija.

"Reikalui esant, statistine informacija bus galima dalytis. Pavyzdžiui, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) nori žinoti ne asmens duomenis, o statistinę informaciją apie automobilių srautą, įvažiuojantį į Kauną. Tačiau tikrai nėra taip, kad kreiptis ar prisijungti ir pažiūrėti, kaip ir kas ten vyksta, galės bet kas. Su Kauno savivaldybe dar nesame pasirašę sutarties (kas galės pasiekti sukauptą informaciją – aut. past.). Kai pasirašysime, tuomet joje turėtų būti konkrečiai numatyta, su kuo dalytis informacija nori Kauno savivaldybė, ir ką mes galime duoti arba neduoti. Todėl tai dar ankstyvas klausimas. Manau, kad per artimiausią mėnesį sutartį pasirašysime ir tada galėsime aiškiai pasakyti. Bet nemanau, kad informacija bus labai plačiai prieinama visiems" – sakė E.Šileris ir akcentavo, kad Kauno miesto savivaldybės pasirinkimas sumontuoti mieste vaizdo stebėjimo kameras yra vienas moderniausių sprendimų Lietuvoje.

Žadama, kad vaizdo stebėjimo įranga Kaune pradės veikti vasario pabaigoje arba kovo pradžioje. Pasak Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo Dariaus Pliavgos, šiomis kameromis užfiksuoti duomenys padės nagrinėjant teisės pažeidimų bylas, sprendžiant ginčus tarp eismo įvykių dalyvių, kadangi bus užfiksuotos eismo įvykių kilimo priežastys.

Tikimasi, kad kameros padės nustatyti iš įvykio vietos pasišalinusių, įtartinų, keliančių pavojų eismo saugumui, po įvykdyto nusikaltimo atsitraukiančių transporto priemonių judėjimo kryptis, tai leis pareigūnams planuoti, kaip užkirsti tokių transporto priemonių judėjimą vienoje ar kitoje kelio atkarpoje.

Atsakomybė

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos dienraščiui pateiktais duomenimis, Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR) nustatyta, kad asmens duomenims tvarkyti, įskaitant vaizdo stebėjimą, būtų pasirinktos tokios techninės ar organizacinės priemonės, kurios užtikrintų tinkamą asmens duomenų saugumą, įskaitant apsaugą nuo duomenų tvarkymo be leidimo arba neteisėto duomenų tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo.

"Atsižvelgdama į minėtus reikalavimus, Kauno savivaldybė turi savarankiškai pasirinkti saugumo priemones įvertinusi savo veiklos pobūdį, modelį ir kokia rizika, susijusi su pavojais fizinių asmenų teisėms ir laisvėms kyla tvarkomų asmens duomenų saugumui. Savivaldybė turi įvertinti, ar konkrečios teritorijos fiksavimas yra proporcingas ir adekvatus siekiamiems tikslams, ar nėra kitų priemonių tiems tikslams gyvendinti", – detalizavo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus patarėja Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė.

Jos teigimu, savivaldybės arba policija, prieš pradėdamos vykdyti vaizdo stebėjimą, privalo atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą (PDAV). Jo metu, taip pat turi būti įvertintas kiekviena vaizdo kamera stebimo vaizdo tikslas. Vaizdo stebėjimo kamerų vieta turi būti pasirenkama įvertinus toje vietoje galinčias kilti rizikas, kriminogeninę situaciją ir kitus niuansus.

"Fiziniai asmenys, kurie yra stebimi, turi būti apie tai informuojami. Juridiniai asmenys turi nusistatyti savo statusą BDAR kontekste, pavyzdžiui, bendri duomenų valdytojai. Bendrų duomenų valdytojų atveju tarp institucijų turi būti sudarytos sutartys arba šie vaidmenys turi būti aptarti teisės aktuose", – E.Šileriui antrino pašnekovė.

Pasak R.Sinkevičiūtės-Šečkuvienės, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, gavusi prašymą dėl išankstinių konsultacijų, atliktų išsamų situacijos tyrimą ir pateiktų nuomonę, pavyzdžiui, kad konkretus asmens duomenų tvarkymas nepažeis BDAR ir įgyvendinamos tinkamos priemonės duomenų subjektų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

Tuo atveju, akcentavo ji, jeigu Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nustatytų, kad toks tvarkymas pažeis BDAR, pateiktų rekomendacijas dėl asmens duomenų tvarkymo bei papildomų priemonių įgyvendinimo. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija gali uždrausti tam tikras duomenų tvarkymo operacijas.

"Kauno savivaldybės atveju į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją dėl išankstinių konsultacijų kol kas kreiptasi nebuvo. Tačiau konkrečiai "Hikvision" technologijų ir galimų grėsmių nacionaliniam saugumui, kaip skelbta viešojoje erdvėje, klausimą planavo vertinti Nacionalinis kibernetinio saugumo centras", – teigė Teisės skyriaus patarėja.