- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Intensyviai Europos kultūros sostine besiruošiantis tapti Kaunas į programą siekia įtraukti ir Lietuvoje veikiančias verslo įmones. Organizacijos planuose – apie 2 mln. Eur indėlis iš privataus sektoriaus.
„Šiuolaikinė Europos kultūros sostinės iniciatyva jau nebeįsivaizduojama ne tik be daugelio šalies kultūros, bet ir verslo organizacijų indėlio“, – teigia VšĮ „Kaunas 2022” rinkodaros vadovė Gerda Titovė.
Anot jos, tikslą – į Europos kultūros sostinės programą įtraukti privatų sektorių – turi visi šiuo titulu įvertinti miestai, o daug buvusių kultūros sostinių sukūrė ne vieną itin sėkmingą verslo ir kultūros organizacijų partnerystę.
„Pavyzdžiui, 2018-ųjų Europos kultūros sostinės Leuvardeno, Nyderlanduose, komanda įtikino verslo įmones prisidėti beveik 10 mln. Eur. Pastarosios iš kultūros sostinės programos gavo ne tik garbingą titulą ar komunikacinę naudą, bet ir prasmingas darbuotojų įtraukimo į savanorystę ar kitas žmogiškųjų išteklių vertes, tokias kaip specialūs kvietimai į renginius, dalyvavimas privačiose kūrybinėse dirbtuvėse ir t.t.“, – pasakoja G. Titovė.
Organizacijos akiratyje – IT ir telekomunikacijų, finansų, transporto, mažmeninės prekybos ir maisto pramonės įmonės. „Kaunas 2022” siekia pritraukti generalinį rėmėją, kurio matomumas projekto kontekste būtų pats didžiausias, taip pat papildomų pagrindinių rėmėjų ir partnerių.
Europos kultūros sostinės Kaune vienu iš pagrindinių rėmėjų jau yra bendrovė „Švyturys – Utenos alus“, organizaciją taip pat remia advokatų profesinė bendrija „Magnusson“, „Caffeinne“, „Druskininkų Rasa“, žiniasklaidos įmonės „15min“, „Žmonės“, „IQ“, „Kauno diena“. Organizacijos strateginis partneris – LRT grupė.
Šiuolaikinė Europos kultūros sostinės iniciatyva jau nebeįsivaizduojama ne tik be daugelio šalies kultūros, bet ir verslo organizacijų indėlio.
Europos kultūros sostinės biudžetas visos programos įgyvendinimui – 30 mln. Eur. Pagrindinis šio projekto finansuotojas – Kauno miesto savivaldybė, skirianti 12 mln. Eur. Lietuvos Respublikos Vyriausybė skiria 10 mln. Eur, Kauno rajono savivaldybė – 4 mln. Eur. Likusius 4 mln. Eur reikiamo programos biudžeto siekiama pritraukti iš įvairių Europos fondų ir privataus kapitalo.
VšĮ „Kaunas 2022“ kartu su daugiau nei 60 kitų kultūros organizacijų, 2022 m. planuoja pristatyti 52 svarbius kultūros įvykius, pakviesti į didžiųjų renginių trilogiją, į kurią planuojama pritraukti daugiau nei pusę milijono lankytojų iš Lietuvos ir užsienio.
Besiruošiant kultūros sostinės metams VšĮ „Kaunas 2022“ kasmet organizuoja penkis didžiuosius renginius Kauno mieste ir rajone – Tarptautinę laimės dieną, įtraukiančią virš 30
tūkst. žmonių, tarptautinį Europos kultūros forumą, įtraukiantį per 700 kultūros ir verslo atstovų ir skatinantį šių sektorių bendradarbiavimą, bendruomenių iniciatyvų festivalį „Fluxus“, scenos menų festivalį „ConTempo“, miesto atmintį žadinantis tarpdisciplininis „Istorijų festivalį“.
Vienas iš artimiausių „Kaunas 2022“ renginių ir galimybė privačiam verslui prisidėti prie kultūros sostinės programos, yra jau kovo 20 d. „Kaunas 2022“ organizuojama Tarptautinės laimės dienos šventė, kurios tema šiemet – atsakingas vartojimas ir aplinkai draugiškas miestas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Naujo tilto ties Kleboniškio mišku statybos kelia nerimą dėl galimo potvynio11
Naujo tilto ties Kleboniškio mišku statybos kelia nerimą dėl galimo potvynio, trečiadienį pranešė Kauno rajono savivaldybė. ...
-
Žiemą Kaune – švietimo įstaigų direktorių konkursų bumas9
Nacionalinės švietimo agentūros skelbiamame sąraše Lietuvos švietimo įstaigų, kuriose šįmet sausį bei vasarį numatyti vadovų konkursai (atrankos), bene daugiausiai surašyta Kauno miesto savivaldybės įsteigtų mokyk...
-
Gyventojai nerimauja: vietoje medinuko iškils daugiabutis?12
Vieno M.Gimbutienės gatvės daugiabučio gyventojai nerimauja, kad šalia jų įspraustas dar vienas daugiabutis sukels aibes nepatogumų ir konfliktų. Šioms statyboms kauniečiai žada priešintis. ...
-
Kam atiteks V. Adamkaus premija?12
Šią savaitę prasidėjo nominantų teikimas Prezidento Valdo Adamkaus premijai gauti. ...
-
Ieško kraujo donorų: mažiausiems Kauno klinikų pacientams pagalbos reikia nuolat
Kauno klinikose donorų kraujo reikia nuolat ir nedelsiant pacientams po sunkių traumų, nudegimų, chirurginių operacijų metu. Kraujo donorų pagalbos taip pat reikia gimdyvėms ir patiems mažiausiems Kauno klinikų pacientams – neišne&scaron...
-
LSMU Kauno ligoninėje žengtas žingsnis COVID-19 pandemijos suvaldymo link2
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninėje antradienį baigėsi darbuotojų skiepijimas pirmąja COVID-19 vakcinos doze, – paskiepyta 1700 darbuotojų, daugiau nei puspenkto šimto – jau ir antruoju skiepu. ...
-
Kaune statybų garsai aidės ir šiemet43
Įvairiose miesto gatvėse šiemet vėl šeimininkaus kelininkai. Taip pat planuojama užbaigti kelis didelius statybų projektus, tad šiemet nusimato ne viena simbolinių juostelių kirpimo ceremonija. ...
-
Gatvių barstymas: kokią žalą daro gamtai?18
Jei seniau kelininkams dažniausiai priekaištauta, kad žiema ir vėl atėjo netikėtai, dabar vis dažniau diskutuojama, kad druskos ir smėlio mišinys žalingas gamtai. ...
-
Daugiabučių balkonai tampa nerūkymo zonomis: kaip nauju įstatymu naudojasi kauniečiai?29
Nuo šių metų įsigaliojo įstatymas, draudžiantis rūkyti daugiabučių namų balkonuose, jei atsiranda bent vienas prieštaraujantis gyventojas. Kauniečiai tokia teise kol kas naudojasi vangiai. ...
-
Nuo COVID-19 pilnai paskiepyta 1,6 tūkst. Santaros klinikų, per 450 Kauno ligoninės medikų2
Antrąją vakcinos nuo COVID-19 dozę jau gavo 1624 Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų ir 454 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės medikai. ...