Kaunas atkirto dėl raginimo atsisakyti kiniškų kamerų: jos ir toliau bus naudojamos

Kauniečiai sako, kad mieste reikia kamerų, o ar jos kiniškos, ar ne, nelabai kreipia dėmesį – svarbu, kad atliktų savo darbą. Kaune apie 300 kiniškų kamerų miestą stebi jau ketverius metus. Policija sako, kad jos pasiteisino.

„Praėjusiais metais vaizdo stebėjimo kameromis Kaune užfiksuota daugiau nei 85 tūkst. įvairių kelių eismo taisyklių pažeidimų. Šiais metais per pirmąjį pusmetį užfiksuota kiek daugiau nei 35 tūkst. pažeidimų“, – teigė Kauno policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė.

Kameros pareigūnams padėjo išaiškinti itin sunkius nusikaltimus, tokius kaip kūno sužalojimai, nužudymai. Tačiau Vyriausybei pakeitus įstatymus iki 2025-ųjų miestai turėtų atsisakyti kiniškų kamerų.

„Nuo 2025 m. sausio 1 d. jų turi nelikti. Organizacijos, kurios pagal įstatymą atitinka kriterijus, t. y. nacionaliniam saugumui svarbūs subjektai, taip pat besinaudojantys valstybinių duomenų perdavimo tinklu, turės pašalinti visą kinišką įrangą“, – pabrėžė KAM kibernetinio saugumo ir IT politikos grupės vadovė Inga Sūnelaitienė.

Vis dėlto, Kaunas teigia, kad įrangos, kainavusios per milijoną eurų, neišmontuos.

„Šių kamerų nuimti neketiname – jos ir toliau bus naudojamos taip, kaip numato teisės aktai, pasitelkiant patikimą priežiūros įmonę, ir bus plečiamos į naujas vietas“, – aiškino Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.

Krašto apsaugos ministerija sako, kad tokios interpretacijos negalimos.

„Išlygų įstatymas tikrai nenumato, mes apie išlygas nekalbėjome – įstatyme to taip pat nėra“, – sakė I. Sūnelaitienė. 

Kaunas turi savo paaiškinimą.

„Programinė įranga, naudojama šiai kiniškų kamerų sistemai, buvo pasitelkta iš Danijos gamintojo, ji tikrai atitinka patikimumo reikalavimus. Programinės įrangos keisti nereikės, tai, žinoma, plečiant sistemą, taikysime naujus reikalavimus“, – kalbėjo T. Metelionis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pasak Krašto apsaugos ministerijos, savivaldybėms buvo duotas pereinamasis laikas įrangai pakeisti.

„Tie treji metai būtent buvo tas periodas, kur mes  nuolat reguliariai primindavome apie šitą pareigą – iki 2025 m. pasikeisti tiek visas technologijas iš nepatikimų tiekėjų, tiek uždaryti ir pabaigti sutartis, kurios buvo skirtos priežiūrai ir palaikymui tų technologijų“, – teigė I. Sūnelaitienė. 

Vis dėlto, sankcijų savivaldybės, pasilikusios kiniškas kameras, nesulauktų.

Nors Kaunas sako, kad kameros veikia atskiroje sistemoje, prie kurios prisijungti neįmanoma, saugumo ekspertai įsitikinę, kad prie bet ko prisijungti būdų yra.

„Tokia galimybė visą laiką egzistuoja. Tik klausimas, ar pačios valstybinės institucijos, kurios tokią įrangą stato, yra pasiruošusios tam ir yra apsisaugojusios. Fiziškai prie bet kokių dalykų galima prisijungti“, – tikino kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pereščius.

Ekspertas aiškina, kaip kameras galima paveikti.

„Tai gali būti tiesiog pavogtos kameros ir kažkas daroma. Kitais atvejais – bandymai įsilaužti per viešą tinklą, kitais atvejais – bandymai įsilaužti per uždarą tinklą, kuris naudojamas kameroms. Kai kuriais atvejais vyksta incidentai, nėra ryšio, bandai aiškintis, kas nutiko“, – kalbėjo M. Pereščius.

Vilniuje iš naudojamų maždaug 350 stebėjimo vaizdo kamerų apie trečdalis yra kiniškų, visas jas sostinė planuoja pakeisti. Ruošiamasi skelbti viešąjį pirkimą. Uostamiestis seniau įrengtas kiniškas kameras naujomis keis palaipsniui, pirmiausia keičiant sugedusias.