Pasitelkė sudėtingus sprendimus

"Nuolat augant privačių automobilių skaičiui ir automobilių srautams Kauno mieste, norint užtikrinti sklandų eismą reikalingi vis sudėtingesni sprendimai", – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.

Šiuo metu Kauno eismo valdymo centras, kuriame dirba savivaldybės įmonės "Kauno gatvių apšvietimas" specialistai, jau stebi reguliuojamas sankryžas, kuriose rekonstrukcijos metu buvo įdiegti vaizdo davikliai, skaičiuojantys eismo srautus ir perduodantys tiesioginį vaizdą į eismo valdymo centrą.

Pastaraisiais metais rekonstruota dauguma miesto šviesoforinių sankryžų. Tai taip pat buvo patikėta įmonei "Kauno gatvių apšvietimas". Jos specialistai, įrengdami naujas sankryžas ar rekonstruodami jau esamas, jose įdiegė išmaniąją valdymo įrangą, kuri interaktyviai valdo eismo srautus reguliuojamose sankryžose, vadovaudamasi eismo srautų detektorių teikiama informacija.

"Artimiausiu metu vaizdo kameros bus įrengtos visose intensyvaus eismo sankryžose, kuriose formuojasi ar gali susiformuoti eismo spūstys", – kalbėjo UAB "Kauno gatvių apšvietimas" generalinis direktorius Petras Švažas.

Šiuo metu monitoringo programomis yra stebimos 115 iš 135 mieste esančių šviesoforinių sankryžų ir pėsčiųjų perėjų. 11-oje sankryžų yra galimybė stebėti transporto srautų judėjimą realiu laiku. Planuojama, kad iki metų pabaigos bus galima stebėti 30 svarbiausių mieste esančių reguliuojamų sankryžų.

Eismo valdymo centras šiuo metu taip pat turi galimybę stebėti transporto srautų judėjimo greitį miesto gatvėse.

"Miestas auga, tad auga ir transporto srautai. Mūsų tikslas – juos kuo efektyviau paskirstyti ir išvengti spūsčių", – sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Kauno mieste šiuo metu veikia penkiolika skirtingo ilgio koordinuoto eismo koridorių. Diegiama programinė įranga, leidžianti išmaniai valdyti keleto šviesoforinių sankryžų grupes.

Eismo koridoriai

Kauno mieste šiuo metu veikia penkiolika skirtingo ilgio koordinuoto eismo koridorių.

Diegiama programinė įranga, leidžianti išmaniai valdyti kelių šviesoforinių sankryžų grupes. Tokia programinė įranga veikia Užnemunės, Marvelės ir Veiverių gatvių sankryžų komplekse, baigiama diegti išmani įranga Savanorių ir Taikos prospektų koordinuoto eismo koridoriuose. Visos šios įrangos sklandžiai veiklai užtikrinti būtinas nuolatinis transporto inžinierių dalyvavimas, aiškino P.Švažas.

Iki praėjusių metų pabaigos miesto reguliuojamose sankryžose veikė kelių dešimtmečių senumo įranga. Su šia įranga nebuvo galimybės valdyti nuotoliniu būdu. Kai kurios sankryžos apskritai galėjo veikti tik pagal iš anksto nustatytą programą, kuriai jokios įtakos neturėjo besikaičiantys transporto srautų kiekiai. Nebuvo galimybės numatyti skirtingų progamų veikimo planų skirtingu paros metu, kai pasikeičia automobilių srautai.

Programų parametrų koregavimas buvo galimas tik inžinieriams nuvykus prie šviesoforo.

Užbėga už akių

Eismo valdymo centro atstovai aiškino, kad išmanioji sistema (šviesoforų vaizdo davikliai) reaguoja į pagrindinės ir šalutinės gatvės eismo intensyvumą, į pėsčiųjų mygtukų paspaudimus. Transporto priemones fiksuoja ir informaciją apie juos į Kauno eismo valdymo centrą perduoda vaizdo davikliai.

Žalio šviesoforo signalo trukmė kinta priklausomai nuo esamos situacijos šviesoforinėje sankryžoje, pagal vaizdo daviklių fiksuojamą transporto srautų kiekį. Tačiau renginių ir kitų neįprastų eismo situacijų metu eismo valdymo centro darbuotojai turi galimybę padidinti sankryžos pralaidumą viena ar kita kryptimi. Esant poreikiui, gali būti keičiamas šviesoforinių sankryžų režimas ar darbo grafikas.

"Miesto gyventojai jau galėjo pastebėti, kad nuo šių metų pradžios, po krepšinio rungtynių "Žalgirio" arenoje, iš miesto centro galima išvykti greičiau ir sklandžiau. Tai nutinka dėl to, kad eismo valdymo specialistai, specialių programų pagalba koreguoja sankryžų eismo planus", – pateikė pavyzdį P.Keras. Jis pridūrė, kad didžioji dalis darbo yra užbėgti už akių eismo srautų pokyčiams, kol dar nesusiformavo spūstys.

Kelios funkcijos

Pagrindinės eismo valdymo centro funkcijos – stebėti šviesoforų įrangos mieste veikimą ir nedelsiant šalinti bet kokius įrangos veikimo sutrikimus, kaupti informaciją apie eismo srautus, spūstis sankryžose, analizuoti duomenis, rengti naujus eismo planus ir atlikti reikiamus programų pakeitimus, kad būtų galima optimizuoti reguliuojamų sankryžų laidumą. Stebint transporto srautų pasiskirstymą įvairiomis paros valandomis galima efektyviau optimizuoti šviesoforų darbo programas.

P.Keras aiškino, kad vaizdo duomenys duomenų bazėje yra saugomi dvi savaites ir, esant poreikiui, galima peržiūrėti norimų sankryžų vaizdo įrašą ir atlikti programų veikimo korekcijas. "Tai aktualu ne tik eismo valdymo specialistams, bet ir policijai, kuri gali lengviau išsiaiškinti eismo įvykio kaltininką ar gauti kitą reikalingą informaciją", – sakė P.Keras.

Šiuo metu monitoringo programomis yra stebimos 115 iš 135 mieste esančių šviesoforinių sankryžų ir pėsčiųjų perėjų.

Jis pridūrė, kad sparčiai didėjantis automobilių skaičius mieste kelia nemenkus iššūkius, tačiau išmaniųjų technologijų naudojimas bandant suvaldyti eismą mieste leis efektyviau panaudoti esamą eismo infrastruktūrą.

Eismo valdymo centre dirbantys specialistai prižiūri tiek šviesoforų veiklą, tiek ir viso miesto gatvių apšvietimą, operatyviai reaguoja į gedimus ir juos šalina.

Sveikina kolektyvą

Balandžio 1 d. bendrovei "Kauno gatvių apšvietimas", kuriai patikėtas miesto šviesoforų, kelio ženklų įrengimas ir priežiūra, gatvių apšvietimo tinklų įrengimas ir eksploatacija bei želdinių, miško parkų priežiūra, sukanka 53-eji metai.

Ta proga įmonės generalinis direktorius Petras Švažas sveikina visą kolektyvą ir dėkoja už didžiulį indėlį į miesto ir jo gyventojų gerovę.