Projekto tikslas

Kauno savivaldybė rengiasi prisijungti prie projekto „Baltijos šalių sprendimai, valdant plastiko taršą žiedinėje ekonomikoje“ (angl. „Baltic Approaches to Handling Plastic Pollution under a Circular Economy Context (Baltiplast)“.

Pritarus projektui, Kaunas turės prisidėti ne tik lėšomis, bet ir įvairiomis iniciatyvomis, kad pirmiausia mieste sumažėtų plastiko, o vėliau jo mažiau patektų ir į jūrą.

Šio projekto tikslas – identifikuoti, išbandyti ir diegti priemones, kurios mažintų plastiko atliekas Baltijos jūroje, siūlyti konkrečius sprendimus, kaip sumažinti plastiko atliekų srautus į Baltijos jūrą, remiantis žiedinės ekonomikos principais.

Kaip prisidėtų?

Miesto taryba pritarus, teks inicijuoti įvairias programas, kurios nuo pat mažens skatins vartoti mažiau vienkartinio plastiko, o vietoj jo rinktis tvarius gaminius.

Bus siekiama mažinti vienkartinių plastikinių pakuočių naudojimą, gerinti plastikinių pakuočių surinkimą ir apdorojimą.

„Įvairi veikla, kurioje dalyvaus Kauno miesto savivaldybė, yra skirta visuomenei informuoti apie vienkartinio plastiko naudojimo poveikį aplinkai ir žmonėms, apie galimas jo alternatyvas, vienkartinio plastiko naudojimo mažinimą (plastiko dieta). Ypatingas dėmesys projekte bus skiriamas vaikams ir jaunimui informuoti, socialinei atsakomybei skatinti ir naujiems įgūdžiams ugdyti“, – dienraščiui aiškino  Kauno miesto savivaldybės administracijos Investicijų ir projektų skyriaus vedėja Aistė Lukaševičiūtė.

Atsakingas vartojimas, tinkamas atliekų rūšiavimas, perdirbimas, antrinis panaudojimas ir žiedinės ekonomikos principų taikymas įvairiose srityse yra vienas svarbiausių strateginių klausimų tiek ES, tiek Lietuvos, tiek miesto kontekste. Todėl, pasak specialistų, tai, ką vartotojai pasirinks, turi didelę įtaką siekiant sukurti naujus aplinkai palankesnius įpročius.

„Vartotojų pasirinkimas pirkti tam tikrus produktus ar jų nepirkti formuoja rinką, kuri atliepia vartotojų poreikius. Todėl inicijuodami gyventojų švietimą investuojame į ilgalaikius pokyčius. Įtraukiant Kauno miesto savivaldybę, verslo įmones, nevyriausybines organizacijas ir privačius asmenis, švietimo įstaigas bus siekiama mažinti vienkartinių plastikinių pakuočių naudojimą, gerinti plastikinių pakuočių surinkimą ir apdorojimą, atliekų tvarkymą, kad jos taptų žiedinės ekonomikos dalimi“, – toliau apie projekto naudą miestui kalbėjo A. Lukaševičiūtė.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Dešimtys partnerių

Pasak Investicijų ir projektų skyriaus vedėjos, projekto „Baltiplast“ konsorciumą sudaro šalys, kurių išsivystymo lygis plastiko atliekų tvarkymo srityje yra labai skirtingas, todėl tarptautinis bendradarbiavimas užtikrins keitimąsi gerąja praktika, skatins pakartotinį plastiko naudojimą ar plastiko atliekų perdirbimą.

„Dirbdami visame Baltijos jūros regione siekiame žvelgti į plastiko problemą platesniu mastu ir ieškoti būdų, kurie labiausiai atlieptų kiekvienos savivaldybės gyventojų interesus. Projekto pagrindinis partneris – Hamburgo taikomųjų mokslų universitetas Vokietijoje, konsorciumo partneriai Lietuvoje – Kauno technologijos universitetas, Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centras ir Kauno miesto savivaldybės administracija. Konsorciumą sudaro 18 partnerių iš Vokietijos, Švedijos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos“, – su kokiais partneriais bus dirbama, pažymėjo A. Lukaševičiūtė.

Numatoma projekto trukmė – treji metai. Projektas finansuojamas ES programos „Interreg Baltic Sea Region“ investicijų lėšomis. Kauno miesto bendrojo finansavimo dalis – 20 proc., tai sudarys apie 38 tūkst. eurų.