Vasara – galimybių metas, kai daugelis moksleivių svajoja užsidirbti ir pajusti finansinę laisvę. Tačiau realybė kasmet ta pati: norinčių dirbti netrūksta, o darbo pasiūlymų – gerokai mažiau. Patirties stoka, amžiaus ribojimai ir atsargūs darbdaviai dažnai užveria duris.
O štai, pavyzdžiui, kaunietis Simonas, dabar abiturientas, dirba jau ne vienerius metus.
„Tuose nekvalifikuotuose darbuose, kur prie baro stovi, pasitiki, jeigu ateina padoriai atrodantis jaunuolis, tačiau jeigu kalbame apie daugiau atsakomybės nešančias pozicijas, klausimų kyla“, – sakė abiturientas, „Story Craft Agency“ įkūrėjas Simonas Vakaris Savickas.
Net ir ankstyvos paieškos negarantuoja sėkmės – apie vasaros darbą jaunuoliai ima galvoti gerokai iš anksto, tačiau vietų vis tiek pritrūksta.
„Žmonės planuoja, kad dirbs iš anksto, nuo žiemos pradeda ieškoti – pusantro mėnesio ar mėnesiu anksčiau“, – teigė S. Savickas.
Maitinimo įstaigos vadovė atskleidžia, kiek jaunimas gali uždirbti per vieną vasaros mėnesį.
„Darbo užmokestis – apie 800, tai, pasižiūrėjus arbatpinigius, jaunimas gali uždirbti ir 2, ir 3 tūkst., priklausomai nuo to, kiek pasiryžęs atostogų paaukoti darbui“, – aiškino „Sushi Lounge“ vadovė Daiva Breivė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Darbdaviai sako, kad neretai jaunimo lūkesčiai atlyginimui tris kartus didesni nei realios galimybės ar kompetencijos.
„Jaunimas labai maksimalistai – galvoja, kad sės į direktoriaus kėdę ir dabar, pabaigę mokslus, užvadovaus. Darbo lūkesčiai labai dideli“, – teigė D. Breivė.
Jaunimo nedarbas Lietuvoje – beveik 16 procentų.
„Moksliniai tyrimai sako, kad jeigu jaunuolis neranda darbo per 4 mėnesius, pradeda stagnuoti. Daug šalių daro taip, kad kviečia į stažuotes, pameistrystės programas, kad įeitum į atsakomybės ritmą“, – sakė KTU ekonomistas Evaldas Stankevičius.
Kauno miesto valdžia pripažįsta, kad rinka pati šios problemos neišsprendžia. Todėl nuspręsta imtis papildomų priemonių ir skatinti darbdavius finansiškai.
„Jaunuoliai nuo 14 iki 19 metų sugalvos ne tik ilsėtis, bet ir padirbėti, dalyvauti darbo rinkoje, tai miestas prisidės kompensuodamas jų darbo užmokesčio pusę minimalios algos“, – teigė Kauno vicemeras Mantas Jurgutis.
Jaunuolių atlyginimų kompensacijoms darbdaviams Kaunas šią vasarą skirs 200 tūkst. eurų. Tai didžiausia savivaldybės parama jaunimo įdarbinimui Lietuvoje.
„Kaunas suinteresuotas, kad daugiau jaunų žmonių išbandytų save darbo rinkoje, kad darbdaviai norėtų priimti jaunus žmones kartais ir be patirties dirbti. Jauni žmonės išbandys save, galbūt atras save“, – aiškino M. Jurgutis.
Ne mažesnė problema – nelegalus jaunimo darbas, kuris didina darbdavių atsargumą. Vis dėlto verslas tikisi, kad parama paskatins dažniau įdarbinti jaunuolius legaliai.
„Aš manau, kad padės – sudaroma darbo sutartis, užmokestis, tikrai būtų džiugu, kad kuo daugiau ištrauktų“, – sakė D. Breivė.
Ekonomistai sako, kad šešėlis vis dar gajus, o jaunimui tai pavojinga.
„Šešėlis apskritai yra problema – kai pirmas ar antras darbas susijęs, gauni vokelį, bendras suvokimas, kad galima gauti pajamas kitaip negu legaliai, pats tampi pusiau nusikaltėlio bendrininkas“, – teigė E. Stankevičius.
Ekonomistas pastebi, kad vėluoja įėjimo į rinką amžius, o tai didina naštą valstybei.
„Lietuvoje – 22–26 metai, Italijoje – ir 30 metų, tai amžius didėja, tėvai ilgiau augina vaikus, vaiko atsakomybė mažėja“, – sakė E. Stankevičius.
Darbdaviai Kaune, įdarbinę jaunimą, kompensacijas galės gauti jau šią vasarą.
Naujausi komentarai