Kaip BNS teigė „Kaunas 2022“ Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovas Mindaugas Reinikis, dabartiniais duomenimis, vadinamojo pagalvės mokesčio, kurį moka viešbučių gyventojai, surinkta 19 proc. mažiau lėšų nei priešpandeminiais 2019 metais.

„Tai yra tik birželio skaičiai, o mes dabar dar gausime liepą–rugpjūtį. Prognozuočiau, kad bus geresni rezultatai“, – sakė jis.

Atranda užsienio turistai

Į šiuos skaičius, pasak M. Reinikio, nepatenka žmonės, kurie nuomojasi būstą per apgyvendinimo platformas ar atvyksta vienai dienai be nakvynės.

Tai, kad rugsėjį gali būti pasiektas priešpandeminis atvykstančiųjų skaičius, pasak jo, rodo ir šiuo metu esamos rezervacijos viešbučiuose.

Tarp atvykstančiųjų gausu vokiečių turistų, taip pat kaimyninių šalių gyventojų – lenkų ir latvių. M. Reinikio teigimu, Europos kultūros sostinės renginiai sulaukė didelio Italijos, Vokietijos ir kitų Vakarų Europos šalių nacionalinių transliuotojų susidomėjimo, o tai padėjo paskleisti apie juos žinią vidaus auditorijai.

„Turbūt būtent Europos kultūros sostinės tema ištraukė Kauną į tarptautinės žiniasklaidos eterį ir per tai buvo pasiektos tos auditorijos“, – sakė jis.

Aukšto lygio, ekspertiniai renginiai

Rugsėjį Kaune vyks „Fluxus festivalis“, jis turėtų sudominti Lietuvos publiką ir ypač Vilniaus auditoriją.

Vėliau vyks keli aukšto lygio ir ekspertams skirti renginiai: jie, pasak „Kaunas 2022“ komandos, tampa iššūkiu dėl tinkamų erdvių ir protokolo, susijusio su aukšto lygio svečių priėmimu, tačiau taip pat turėtų pasitarnauti didinant miesto matomumą.

„Rugsėjis apskritai bus nematomų renginių dalis, kai pas mus suvažiuoja ypač daug profesionalų tinklų: konferencijų, asamblėjų“, – BNS sakė „Kaunas 2022“ Tarptautinių ryšių vadovė Dovilė Butnoriūtė.

T. Biliūno / BNS nuotr.

Mieste vyks konferencija „Modernizmas ateičiai“, Litvakų kultūros forumas, spalio pradžioje – Kauno dizaino festivalis, Europos kultūros parlamento sesija, Baltijos jūros ministrų susitikimas ir kiti renginiai.

Nebe „pusės dienos miestas“

Rugpjūtį Kaune vykstantis festivalis „ConTempo“, tikimasi, taip pat generuos didelį apsilankymų kiekį mieste, o rugsėjį bus atidaryta garsios JAV menininkės Yoko Ono paroda, į kurią atvykstant, pasak M. Reinikio, laukiama „penkiaženklio“ skaičiaus lankytojų.

Turbūt būtent Europos kultūros sostinės tema ištraukė Kauną į tarptautinės žiniasklaidos eterį ir per tai buvo pasiektos tos auditorijos.

Renginių ir parodų gausa atvykstančiuosius skatina Kaune užsibūti ir ilgiau.

„Jeigu anksčiau Kaunas buvo pusės dienos miestas – M. K. Čiurlionio muziejus, Laisvės alėja, Kauno pilis – dabar jis tampa minimum savaitgalio“, – sakė D. Butnoriūtė.

„Nebeįmanoma per vieną dieną apžiūrėti“, – teigė ji.

Reikia naujų erdvių

Pasak M. Reinikio, iššūkiai ieškant erdvių, kurios tiktų didelėms parodoms ar gausiems renginiams, rodo, jog Kaunui reikėtų daugiau į tai investuoti. Šią sritį jis matytų kaip vieną iš svarbių aspektų „Kaunas 2022“ programos tęstinumui.

„Kalbame apie palikimą, tai vienas iš tų dalykų, apie kuriuos turėtų mąstyti savivaldybė – jeigu Kaunas nori likti toje dvasioje, tai labai yra akivaizdus poreikis tam tikrų specifinių erdvių. Kai mes kalbame apie koncertų salę, taip pat gali būti konferencijų centras“, – teigė jis.

2022 metais Europos kultūros sostinėmis paskelbtas Kaunas ir Kauno rajonas, taip pat Ešas prie Alzeto Liuksemburge ir Novi Sadas Serbijoje.

Kaunas per Europos kultūros sostinės metus siūlo aplankyti per tūkstantį renginių – festivalių, parodų, scenos meno renginių, koncertų. Programoje dalyvauja per 4 tūkst. atlikėjų.