Pokyčiai neišvengiami

Verslininkai guodžiasi dėl didelės mokesčių naštos, tačiau Kauną įvardija kaip palankų vystyti verslą miestą. Aišku, sėkmė priklauso nuo pasirenkamos srities, vietos, įdirbio, pradinės idėjos.

Niekas nestovi vietoje: žmonių norai, poreikiai, galimybės, pagaliau gyventojų skaičius gali keistis itin drastiškai. Į tai išgyventi norintis verslas privalo reaguoti. Ne tik reaguoti, bet ir nuspėti ateitį.

Kaune, kaip ir visoje šalyje, daugiausia yra smulkiojo ir vidutinio verslo objektų. "Kauno diena" pasiteiravo, kokiomis nuotaikos gyvena ne tik patyrę, bet ir pradedantieji verslininkai. Koks verslas, jų manymu, šiuo metu paklausus, o kurioje srityje didžiulė paklausa dar tik laukia.

Sėkmė ir tarp daugiabučių

Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos narys, ilgametis buvęs asociacijos pirmininkas Arturas Mackevičius pabrėžė, kad verslas verslui nelygus. Apibendrinti to, kaip apskritai sekasi verslui Kaune, nepavyktų niekam, tačiau būtų galima išskirti kelias tendencijas.

"Mažėja smulkiųjų verslininkų entuziazmas aptarnavimo ir prekybos srityse. Nerealiai gausiai pristatyta prekybos centrų. Su jais labai sunku konkuruoti – jie perka prekes ešelonais, tad ir pirkėjui gali pasiūlyti mažas kainas", – sakė A.Mackevičius.

Jis piktinosi, kad prekybos centrai dygsta vos ne bažnyčių ar mokyklų kiemuose. Pateikė Raudondvario pavyzdį. Čia iš karto užsidarė kelios parduotuvės, kepyklėlė.

A.Mackevičiaus nuomone, geriausiai laikosi tos kavinės, restoranai, kurie yra įsikūrę Senamiestyje. Čia jie laikosi iš milžiniško srauto lietuvaičių ir užsieniečių. Čia suteka ir lankytojų srautas, anksčiau gausiai tekėjęs per Laisvės alėją.

Tiesa, kai kurios ir Senamiesčio kavinės stovi pustuštės. Asociacijos atstovas įsitikinęs, kad meškos paslaugą Senamiesčio verslininkams padarė brangiai apmokestintas automobilių stovėjimas. Tai, anot jo, ne tik ne verslo, bet ir ne vartotojo naudai.

"Miegamuosiuose rajonuose klesti tik tokios kavinės, kurios turi labai išskirtinį stilių, produktų", – kalbėjo pašnekovas.

Garažiukų reikėjo ir reikės

A.Mackevičius neabejoja – daugiausia optimizmo yra kuriant pradedantįjį verslą. "Tam reikia geros idėjos, sugalvoti paslaugą, teikiamą internetu, sukurti interneto puslapį. Pranašumas yra mažos verslo išlaikymo išlaidos. Nebūtinas didžiulis biuras, transporto priemonė ar net kelios, šaldymo įranga, seifai ir t.t.", – lygino žinovas.

Vertinama, kad taip pat gerai laikosi verslas, susijęs su automobilių remontu, kitomis būtinomis paslaugomis automobilių savininkams.

"Šiais laikais šeima turi po du automobilius. Automobiliai Lietuvoje naudojami gana senoki. Tokius reikia daug remontuoti. Tad garažiukų ir meistriukų reikėjo ir reikės", – tvirtino A.Mackevičius.

Jis pastebėjo, kad vis labiau populiarėja ir savitarnos plovyklos.

Sunku gauti paskolas

Greta mažėjančio gyventojų skaičiaus kaip dar vieną neigiamą tendenciją, sunkinančią smulkiųjų verslininkų dalią, A.Mackevičius įvardijo didelius vargus norint gauti paskolą.

Smulkiojo verslo idėjos kredito įstaigoms, anot pašnekovo, atrodo per mažai patikimos, investicijos – ne taip greitai atsiperkančios. Tad belieka užstatyti savo ar mamos butą, automobilį.

Tiesa, verslą šiais laikais lengvina tai, kad yra įvairių verslo tarptautinių finansavimo platformų, atkreipė dėmesį pašnekovas, pavyzdžiui, kai startinį kapitalą įneša idėja patikėję visai nepažįstami žmonės.

Prireiks ritualinių paslaugų

Kalbėdamas apie besiplečiančias verslo sritis A.Mackevičius patarė atsiversti ir paanalizuoti gyventojų statistiką. "Gyventojų mažėja, visuomenė sensta – daugėja vyresnių žmonių. Suaugę vaikai ir anūkai emigravę, nebus kam prižiūrėti senų tėvų", – kalbėjo asociacijos atstovas.

Tad vis plačiau atsiverianti verslo niša – senelių priežiūra namuose, pagalba apskalbti, apipirkti, slauga namuose ir slaugos namuose.

"Padvigubės ir liūdniausių paslaugų – ritualinių poreikis", – prognozuoja A.Mackevičius.

Smaugia biurokratija

Kitas asociacijos valdybos narys, patyręs verslininkas Algirdas Poška neabejoja, kad Kaunas palankus miestas vystyti verslą, teikiantį paslaugas. "Siaurose srityse trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų, žema teikiamų paslaugų kokybė", – motyvavo A.Poška.

Jo nuomone, jaunimas turi daug entuziazmo kurti verslą, tačiau ryžtą mažina dideli mokesčiai, kuriais apkraunama jau nuo pirmosios įmonės įregistravimo dienos.

"Anglų kalbą mokančiam jaunimui verslą lengviau pradėti Jungtinėje Karalystėje nei Lietuvoje. Pirmus metus jie ten atleidžiami nuo mokesčių, antrais metais moka iš dalies. Lietuvoje mokesčius reikia mokėti vos įregistravus įmonę", – palygino verslininkas.

Jis stebisi, kodėl nesupaprastinta mažojo verslo buhalterinė apskaita. "Netgi įkūrus mažąją bendriją, buhalterinė apskaita tokia pati kaip uždarosios akcinės bendrovės. Su kiekvienu pusmečiu "Sodrai" ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) reikia pateikti daug įvairių ataskaitų, pvz., nuo lapkričio mėnesio VMI reikės pateikti duomenis apie visas išrašytas ir gautas PVM sąskaitas faktūras. Tikrinančių organizacijų reikalavimai tokie dideli, o juos administruojantys valdininkai priekabūs, kad vykdant visus jų reikalavimus nelieka laiko pačiam verslui", – konstatavo pašnekovas.

Jam pritarė ir dar viena asociacijos valdybos narė Rita Mikšienė. "Man atrodo, kad kauniečių entuziazmas yra jų verslo varomoji jėga. Ir laimei ar nelaimei, dar atsiranda žmonių, kurie nori kurti verslą, tik, deja, ne visi yra stiprūs atsilaikyti prieš valdžios sukurtas pinkles. Mano aplinkoje yra verslininkų, kurie patikėjo mažosios bendrijos pranašumais ir labai turėjo nusivilti. Nepakeliama našta. Gerai, kad yra daug darbščių lietuvių, jie keičia verslo statusą ir bando dirbti toliau", – pastebėjo R.Mikšienė.

Darbas vietoje svajojimo

A.Poška pradedantiesiems verslininkams pataria pirmiausia išanalizuoti esamą rinką: tiek pasiūlą, tiek paklausą. "Rasti verslo kryptį, kažkuo novatorišką, ir išsiskirti rinkoje. Apie sritį, kurią pasirinkote, reikėtų profesionaliai žinoti. Prieš pradedant verslą, labai svarbu raštu pasirašyti detalųjį verslo planą, su kuriuo galėtum pasikonsultuoti pas patyrusius verslininkus. Dažniausia daroma klaida – apie verslo pradžią daug kalbama, svajojama, bet neaktyviai daromi žingsniai", – įvardijo verslininkas.

Kaip didelę klaidą jis išskyrė ne iki galo išsiaiškintą kainų politiką. "Pavyzdžiui, norint dirbti su partneriais reikia įvertinti jų interesus, kurių uždarbis dažnai būna didesnis negu tavo", – patarė A.Poška.

Anot jo, pasiteisina ta rizika, kai pagal pesimistinį verslo planą įmonė gali susimokėti mokesčius, atlyginimus ir gauti minimalų pelną.

R.Mikšienė patarė kaip reikiant įsigilinti į įstatymus ir jų pataisas, susirasti gerų konsultantų, savo darbą išmanantį buhalterį. "Svarbu iš karto nesitikėti didelio pelno, turėti kantrybės ir neišsigąsti pirmų sunkumų", – kalbėjo verslininkė.

Vertins po metų dvejų

"Laiko sugaišti tiek pat, kaip ir automatinėje plovykloje, bet pats automobilį nusiplauni kruopščiau, pigiau ir dar pasportuoji", – savitarnos plovyklos pranašumus vardijo tokios plovyklos, esančios Tunelio gatvėje, kasininkė Asta Žiedelienė.

Ši plovykla, greta esanti dujų kolonėlė bei užkandžių, gėrimų ir automobilių prekių parduotuvėlė atsidarė prieš dvejus metus, tačiau savininkas nusprendė visą šį turtą išnuomoti.

"Prekybos dujomis verslas turi miglotas perspektyvas. Tačiau į savitarnos plovyklas dedu didelių vilčių. Tai vis labiau populiarėja", – sakė naujasis nuomininkas.

Jis pasakojo nesiekiantis sparčiai pralobti, investuojantis į ateitį, todėl, nepaisant populiarumo, klientams taiko dideles nuolaidas. "Vasarą mieste sumažėja žmonių, norime pritraukti ir naujų klientų. Be to, atvažiavę automobilius nusiplauti vairuotojai užsuka ir į parduotuvę. Jau pastebėjome, kad turime ir nuolatinių klientų, matyt, jiems esame patogioje vietoje", – aiškino verslininkas.

Jis kalbėjo, kad verslo pradžiai nereikėjo didelių investicijų būtent dėl galimybės nuomotis. "Tai labai gera galimybė pasibandyti verslą, pajusti, kaip jis juda", – kalbėjo vyras.

Kol kas jis nesiėmė vertinti, kaip jam sekasi. Verdiktą sakė priimsiąs po metų dvejų.

Komentaras

Antanas Aleksonis

Verslininkas, Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos narys

Jeigu galėčiau, savo verslą uždaryčiau. Bet uždaryti verslą taip pat sunku. Pradėti yra lengviau – tai reikėtų įvertinti pradedant verslą. Smulkiajam verslui Kaune, kaip ir visoje Lietuvoje, sudėtinga.

Internete skaitau, kad atsižvelgiant į smulkiojo verslo interesus, keičiasi monetų keitimo į banknotus tvarka (Lietuvos valstybiniame banke). Anksčiau bankas keitė be apribojimų. Dabar per dieną keičia 1 l monetų (20 ct monetų į vieną litrą telpa 600 vnt. – 120 eurų). Vienai dienai tokios sumos gal ir pakanka, tačiau jeigu kiekvieną dieną vaikščiosi į banką, kada dirbti? Beje, kiti miestai (išskyrus Kauną ir Vilnių) ir tokios galimybės neturi. Komerciniai bankai ima 4 proc. mokestį.

Vyriausybės nutarimas draudžia eksploatuoti žaidimo automatus, jeigu jie neturi paso ir nepaženklinti. Tačiau institucijos, kuri tai galėtų atlikti, nėra jau dveji metai. Dveji metai, kai negalima ne tik plėtra, bet ir pasenusios įrangos atnaujinimas. Ar gali egzistuoti verslas negalėdamas investuoti?

Vis dėlto tai tik mano patirtis. Gal kitiems sekasi geriau?