Kaune kasmet žūsta dešimtys gulbių, atsitrenkusių į iki šiol nepaženklintas aukštos įtampos linijas virš vandens telkinių. Daugelyje šalių paukščiams pavojingus laidus ženklinti privaloma.

Lietuviai nemyli gamtos?

Lietuvoje gyvenantis švedų žurnalistas Jonas Ohmanas „Kauno dienai“ yra prisipažinęs, kad niekaip neperpranta lietuviško nemeilės, abejingumo savo gamtai fenomeno. „Kodėl lietuviai taip nesaugo savo gamtos?“ – stebėjosi jis.

J.Ohmanui galėtų karštai pritarti kaunietė Loreta Kiliotaitienė, ne kartą regėjusi, kaip žūva gulbės, atsitrenkusios į aukštos įtampos laidus. „Niekam nelinkėčiau išvysti tokį reginį“, – tarė moteris, regėjusi ir masinę gulbių pulko žūtį bei kraupių susižalojimų.

Žiemą kauniečiai savanoriai per speigus lesino gulbes grūdais – gelbėjo šiuos karališkuosius paukščius nuo žūties, o dabar jau nerimauja dėl rudenį prasidėsiančios gulbių migracijos.

Žūva pulkais

„Žemuosiuose Šančiuose, ten, kur virš Nemuno nutiesti aukštos įtampos laidai, pakrantėje susirenka daug gulbių su jaunais gulbiukais – vieni paukščiai išskrenda į šiltesnius vandenis, kiti lieka. Tokiu metu dalis jų žūva ar susižaloja atsitrenkę į laidus", – atsiduso savanoriškai gulbes žiemą lesinanti L.Kiliotaitienė. Jai pritarė žvejys Stasys, ne kartą matęs 10–12 gulbių pulko žūtį.

Ornitologas, veterinarijos gydytojas Julius Morkūnas patvirtino, kad gulbėms migruojant sunku išvengti paukščių žūčių dėl nepaženklintų aukštos įtampos laidų.

Tokių laidų raizgalyne pasižymi ir ornitologinio draustinio prie Kauno hidroelektrinės teritorija.

Ne viena gulbė Kaune yra žuvusi ar susižalojusi, kai atsitrenkė į troleibuso kontaktinio tinklo linijas virš P.Vileišio ir Panemunės tiltų.

Nemažai susilaužiusių sparnus gulbių žiemojo Nemune, nes negalėjo išskristi. Jei ne žmonės, lesinę paukščius žiemą, visi jie būtų žuvę.

Keičiasi požiūris

Elektros perdavimo sistemos operatoriaus, atsakingo už aukštos įtampos elektros perdavimo tinklą Lietuvoje, – bendrovės „Litgrid“ komunikacijos vadovė Laura Šebekienė pripažino, kad aukštos įtampos (110 kV) linijos Žemuosiuose Šančiuose virš Nemuno yra įmonės nuosavybė.

L.Šebekienė sakė, kad bendrovė svarsto, kaip sumažinti laidų keliamą pavojų paukščiams.

„Beveik visos linijos buvo nutiestos prieš 20 metų pagal galiojusius teisės aktus, kurie nenumatė būtinybės įvertinti poveikį paukščių saugumui. Tuomet, kai buvo tiesiamos  šios linijos, šalia jų dar nebuvo paukščių susitelkimo ir lesinimo vietų„, – kalbėjo “Litgrid" atstovė.

Artimiausiu metu bendrovė numačiusi vykdyti kelis naujus projektus. "Prieš projektuojant 110 kV ir aukštesnės įtampos antžemines elektros perdavimo linijų statybą, turime įvertinti linijų poveikį aplinkai. Bus įvertinta ir numatomos linijos įtaka paukščiams. Vertinant poveikį aplinkai dalyvauja žinomi šalies ornitologai“, – aiškino L.Šebekienė.

Mažina poveikio mastus

Pasak „Litgrid“ atstovės, kai kurių priemonių, siekiant išvengti mirtino pavojaus paukščiams, imamasi jau dabar. Pavyzdžiui, parenkant būsimajai linijai vietą, atsižvelgiama į perskrendančių paukščių kelius. Linija neprojektuojama ten, kur yra migruojančių paukščių sankaupos, susilieja tranzitinių ir vietinių perskridimų srautai.

Be to, didinamas linijų matomumas, jose įrengiant ryškesnius ir gerai pastebimus specialius įtaisus.

Ant atramos konstrukcijų virš laido sumontuojami specialūs įtaisai, trukdantys paukščiams nutūpti ir kartu apsaugantys juos nuo galimo elektros smūgio – ši priemonė labiausiai apsaugo gandrus, mėgstančius įsikurti ant 110 kV įtampos linijų.

„Šiemet numatoma suprojektuoti vidaus vandens kelių sankirtų su elektros perdavimo linijomis Kauno mieste ženklinimą, – sakė L.Šebekienė. – Svarstoma galimybė sumontuoti matomumą didinančius modernesnius įtaisus elektros perdavimo linijoje nuo Drobės pastotės virš Nemuno."

"Prašome gyventojų nepratinti paukščių kurtis šalia transformatorių pastočių ir aukštos įtampos linijų“, – ragino L.Šebekienė. Minėtą vietą prie Nemuno pasirinko ne žmonės, o paukščiai.

Ministerija duomenų neturi

Anot Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos viršininko Alvydo Glinskio, Lietuvoje nėra jokio privalomo teisės akto, reglamentuojančio paukščių apsaugos reikalavimus tiesiant aukštos įtampos laidus. Be to, Aplinkos ministerijoje nėra jokios statistikos apie paukščių žūtis minėtose pavojingose vietose.

Niekas nepraneša apie paukščių žūtis ir ministerijos karštosios linijos telefonais Vilniuje 266 3596, 266 3597 ir 266 3597.

„O juk būtent po pranešimų minėtais telefonais ministerija, pavyzdžiui, uždraudė žvejybą 400 m spinduliu nuo žuvų nerštavietės Kauno marių Dabintos pusiasalyje, – pabrėžė A.Glinskis. – Žmonės, neabejingi sparnuočiams, turėtų pranešti nurodytais telefonais apie pastebėtas pavojingas kliūtis ir žūtis paukščių keliuose."

"Mano manymu, – kalbėjo A.Glinskis, – ornitologai turi ne tik dalyvauti vertinant būsimos aukštos įtampos linijos ir kitų pavojingų paukščiams įrenginių poveikio aplinkai projektus, bet ir teikti ministerijai teisės akto projektą, kuriuo remiantis būtų priimtas dokumentas, įvairiapusiškai reglamentuojantis paukščių saugą Lietuvoje.“