Gegužę Kaune vėl prasidėjo kaštonų gelbėjimo darbai. Šįmet pagalbos sulauks daugiau medžių nei pernai.

Pastaraisiais metais kaštonus puola keršakandės – vabzdžiai, mintantys šių medžių lapais, tad jie nebegali kvėpuoti ir nyksta. Žiemą keršakandžių lėliukės nežūva, o gyvena nukritusiuose lapuose.

Pernai Kaune nusprendus įgyvendinti eksperimentinį kaštonų gelbėjimo planą, iš pradžių į jį buvo žiūrima skeptiškai, tačiau sulaukus gerų rezultatų nuspręsta jį tęsti.

„Tikrinome kaštonus, ant kurių buvo išbandytos feromoninės gaudyklės – rezultatas akivaizdus: jų lapai mažiau pažeisti, ne tokie parudę. Todėl šiemet nutarta padėti kitiems medžiams“, – sakė Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Rondamanskienė.

Feromoninės gaudyklės, kurios medžioja kenkėjus, šiemet pakabintos ant 128 medžių. Pernai jos išbandytos ant 46 lapuočių.

Anot G. Rondamanskienės, per ateinančius metus pagalbos sulauks visi Kaune augantys kaštonai.

Specialios gaudyklės parazitams gaudyti šiuo metu kabo ant kaštonų, augančių Kęstučio g., A. Mickevičiaus g., Kauno muzikinio teatro skverelyje, Istorinės prezidentūros kiemelyje, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje bei kelių pavienių medžių šalia Vienybės aikštės.

Gelbėjimo planui įgyvendinti savivaldybės biudžete šiemet numatyta daugiau pinigų – 40 tūkst. litų. Pernai šiam tikslui skirta 10 tūkst. litų.

Ant kiekvieno medžio pakabinta po dvi feromonines gaudykles lajų apačioje ir po dvi ant kamieno. Gaudyklių įdėklas per sezoną keičiamas bent du kartus. Lipnų gaudyklių paviršių reikia atnaujinti specialiais klijais.

Anot specialistų, šis vabzdžių gaudymo metodas nekenkia žmonėms, veikia tik kaštoninę keršąją kandelę.

Rudenį su kaštonų priešu bus kovojama grėbiant medžių lapus ir juos sunaikinant.

Kaštoninė keršoji kandelė (Cameraria ohridelle) – rudas arba pilkšvas vabzdys, su skersai einančiomis trimis balkšvomis juostelėmis. Pirmieji suaugėliai atsiranda balandžio pabaigoje, tuomet juos galima aptikti ant besivystančių lapų ir kelmų žievės. Kiaušinius dažniausiai deda išilgai lapo prie pagrindinės gyslos. Pirmos stadijos lervos įsigraužia į lapą ir ten suformuoja 3-4 cm dydžio įgraužas. Lėliukė žiemoja nukritusiuose lapuose. Per vasarą gali išsivystyti kelios keršųjų kandelių kartos.

Keršoji kaštoninė kandelė kilusi iš Makedonijos, masiškai plisti pradėjo 1985 m. ir nuo to laiko išplito beveik visoje Europoje. Pirmą kartą Lietuvoje kenkėjo pėdsakai buvo pastebėti 2002 m. rudenį Klaipėdos priemiestyje Smiltynėje. 2003-2004 m. neaptikta nei drugių, nei įgraužų. 2005 m. įgraužų rasta 14, 2006 m. – 27, 2007 m. – 40 miestuose ir gyvenvietėse. Didžiausi židiniai yra susiformavę Vilniuje, Kaune, Rudaminoje, Kalvarijoje ir Smiltynėje.

Šaltinis: Valstybinė miškų urėdija