A. Jasaitis buvo jauniausias nepriklausomybės kovose žuvęs šaulys. „Aušros“ gimnazijos gimnazistui žūties dieną tebuvo 15 metų ir 52 dienos.

Lietuvos Šaulių sąjungos (LŠS) leidžiamame žurnale „Trimitas“ rašyta: „1923 metų naktį iš sausio 14 į 15 d. kpt. Strelnieko savanoriai, daugiausia iš Kauno šaulių būrio, staigiu manevru užėmė Sendvarį. Kelias į Klaipėdos centrą tapo atviras. Mūšyje žuvo „Aušros“ gimnazijos auklėtinis Algirdas Jasaitis, gimęs 1907 metų lapkričio 24 dieną, Kaune. Tėvams nežinant jis suklaidino registracijos komisiją dėl metų ir užsirašė savanoriu vaduoti Klaipėdą. Jis buvo jauniausias nepriklausomybės kovose žuvęs šaulys.“

Kovose dėl Klaipėdos krašto žuvęs šaulys apdovanotas Vyčio Kryžiaus Kavalieriaus Ordinu.

Jaunojo A. Jasaičio mama iki pat jo žūties nežinojusi, kad sūnus išėjo kariauti už Klaipėdos kraštą. Pasakojama, kad per laidotuves motinos rauda buvusi tokia didelė, kad atspindėjo visų motinų raudą.

Per ceremoniją kalbėjęs LŠS vadas ats. plk. Albertas Dapkus akcentavo vieną jaunojo šaulio savybę, kaip pagrindinę kariui, šauliui, iniciatyviam žmogui – lyderystę.

Laimučio Brundzos nuotr.

„Istoriniuose šaltiniuose minima, kad kulkosvaidžių serijos linijoje sukilėliai buvo suguldyti ir negalėjo pakilti į ataką. Būtent Algirdas buvo tas lyderis, kuris pakilo ir savo pavyzdžiu įkvėpė kitus. Taip pakilo visi, išėjo į ataką ir užėmė objektą, be kurio užėmimo nebūtų pavykusi visa Klaipėdos operacija“, – išskyrė ats. plk. A. Dapkus.

Būtent Algirdas buvo tas lyderis, kuris pakilo ir savo pavyzdžiu įkvėpė kitus.

Vadas paminėjo ir dažnai kylančias diskusijas, ar lyderystė gali būti išugdyta, išmokyta, ar tai turi būti paveldėta. „Algirdas yra pavyzdys, kad įgimta, iš tėvų, senelių perimta patirtis leido pakilti ir vesti paskui save visą dalinį“, – pabrėžė vadas.

Kaip ir dažno Lietuvos patrioto, taip ir A. Jasaičio, giminių Lietuvoje nebėra. Tačiau iš JAV atvykęs Pentagono spec. operacijų skyriaus viršininkas plk. Andrew Victor Jasaitis yra antros eilės A. Jasaičio pusbrolis.

Šiandien į Lietuvą atvykusio plk. A. V. Jasaičio senelis, 1970 metais buvo įvardintas kaip bene daugiausia Amerikoje pasiekęs lietuvis. Jis dirbo Pentagonui ir kūrė artileriją.

Laimučio Brundzos nuotr.

Jauniausias žuvęs šaulys A. Jasaitis Jonučių kapinėse atgulė ne iš karto. Pirmiausia jis buvo palaidotas anuometinėse Karmelitų kapinėse ir tik vėliau perlaidotas šalia giminės Jonučiuose.

Knygnešio Jurgio Jasaičio, A. Jonučio senelio, vaikai dėl tėvo pastangų gavo progą skaityti knygas ir turėjo ambicijų siekti mokslo, padėti Lietuvai, kuri tuo metu ir kūrėsi. J. Jasaitis su sūnumi, A. Jasaičio tėvu, buvo persekioti caro valdžios, todėl šeimoje ir buvo tiek daug patriotizmo ir aiški kryptis už ką kovoti.

1944 metais Jasaičių gaminė labai gerai suprato, ką reiškia okupantų sugrįžimas į Lietuvą. Didelio pasirinkimo nebuvo, todėl visi pasitraukė į Vokietiją. Jie laukė teisingumo atstatymo ir buvo pasirengę grįžti į Lietuvą, tačiau, kai tapo aišku, kad šitaip nebus, pasitraukė į Ameriką. Ten tęsė lietuvybės išsaugojimo darbus.