Vakarų pasaulyje naudojamos įvairios priemonės, apsaugančios paukščius nuo beprasmės žūties, jiems atsitrenkus į stiklines pastatų dalis. Kaune toks dėmesys sparnuočiams dar neįprastas, nepagrįstas jokiais teisiniais aktais.

Migracijos metas – pavojingiausias

Kaunietis Dalius Rutkauskas vieną sausio popietę Vilijampolėje, šalia viešojo transporto stotelės "Varnių g.", pastebėjo ant žemės gulintį didelį paukštį. Padėjęs paukštį ant nupjauto medžio kelmo, D.Rutkauskas nufotografavo ir atsiuntė nuotrauką redakcijai.

Pasak kauniečio, paukštvanagis greičiausiai užsimušė atsitrenkęs į stiklinę autobusų stotelės sieną, ant kurios nebuvo jokių paukščiams pastebimų ženklų.

Ar iš tiesų paukštis galėjo žūti dėl šios priežasties? Lietuvos ornitologų draugijos narys Julius Morkūnas patvirtino, kad stiklas – dažna paukščių miestuose žūties priežastis.

"Taip yra todėl, kad paukščiai nežino, kas yra stiklas. Be to, aplinką atspindintis švarus stiklas klaidina sparnuočius – jie skrenda į medžių atspindžius ir, suprantama, žūva. Pavyzdžiui, Klaipėdoje per intensyviausią paukščių migraciją per vieną dieną buvo rasta keli šimtai įvairių rūšių žuvusių paukščių. Tad tikėtina, kad per rudeninę migraciją per vieną dieną mieste gali žūti iki tūkstančio sparnuočių", – aiškino J.Morkūnas.

Naudingi patarimai

Pasak ornitologo, paukščiai į pastatų stiklus dažniausiai atsitrenkia skrisdami vakarų–pietvakarių kryptimis, esant silpnam vėjui, giedrai, kai pastatų langų stikluose gerai atsispindi greta esantys objektai.

Paukščiai žūva ir atsitrenkdami į stiklinius permatomus garso atitvarus, įrengtus prie kelių. Ornitologų nuomone, tokias stiklines konstrukcijas yra būtina paženklinti bent vertikaliomis linijomis – jas paukščiai pastebėtų kaip kliūtį jų kelyje ir aplenktų. Per paukščių migraciją galima sumažinti jų žūčių skaičių, ištepus aukštesnių pastatų langų stiklus muilu, užpurškus dirbtinį šerkšną ar užklijavus ant stiklų įvairias šviesaus popieriaus iškarpas, kompaktinių plokštelių įdėklus, aliuminio folijos karpinius, išpaišant stiklus permanentiniu žymikliu.

Svarbu, kad miestuose projektuojant pastatus būtų atsižvelgima į jų keliamą paukščiams pavojų. Projektuotojai turi žinoti ir naudoti specialų stiklą, kurį pastebi paukščiai. Kitas būdas apsaugoti sparnuočius nuo žūties – languose stiklas galėtų būti įstiklintas neįprastu kampu – tokiu, kad jis taptų pastebimas paukščiams. Naudinga įrengti ir šviesias žaliuzes ant langų, laikyti užtrauktas dienines užuolaidas.

Sodas rodo iniciatyvą

"Projektuojant pastatus didesnės rizikos paukščių migracijai vietose – prie parko pakraščių, vandens pakrantėse, kur susidaro paukščių migracijos koridoriai – architektus turėtų konsultuoti ornitologai. Jie suteiktų įvairių patarimų. Manau, Aplinkosaugos departamentas turėtų būti ta institucija, su kuria reikėtų derinti statybų planavimo dokumentus, dalyvaujant Regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams", – sakė J.Morkūnas.

Jo mintims pritarė Kauno miesto Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Rondamanskienė, kartu pažymėjusi, kad aptariamą problemą reikėtų spręsti ministerijos sprendimų lygiu.

Viešojo transporto stotelėse stovinčių stiklinių paviljonų iki 80 proc. permatomo stiklo ploto reikėtų apklijuoti. Šie plotai galėtų būti panaudojami reklamai ir pan. Tačiau, pasak ornitologo, kol kas nėra projektuotojams reikalavimų, kad stiklas jų suprojektuotuose statiniuose būtų pastebimas paukščiams. Tad iniciatyva apsaugoti paukščius nuo žūties dabar priklauso tik pavieniams užsakovams ir LOD.

Štai, pavyzdžiui, Zoologijos sode dirbantis žinomas gyvūnų globėjas Benas Noreikis patikino, kad dabar sodui projektuojami stikliniai voljerai tikrai bus pastebimi sparnuočiams, nes statiniuose bus naudojamas specialus stiklas.