Naujų butų statyba atkuto. Nors iki sostinės mastų dar toli, Kaune galima pastebėti vieną kitą kylantį daugiabutį. Kai kurie iš jų kyla tik popieriuje, bet jau padėti ant prekystalio.

Kepami patrauklesni būstai

Nekilnojamojo turto burbulą skausmingai mena nebaigtų statyti pastatų vaiduokliai, kurių Kaune stūkso ne vienas. Skelbimų portaluose nestinga siūlymų pirkti naujos statybos butą – iš dalies ar visiškai įrengtą. Tebėra nemažai neparduotų būstų dar prieš krizę pradėtuose statyti daugiabučiuose, o kartu jau kyla ir nauji daugiabučiai namai, tiesa, su kuklesniu butų skaičiumi. Nemažai jų – kotedžo tipo, su užuomina į gyvenimą individualiame name.

Maža to, siūloma rezervuoti vietas dar nepastatytuose, o tik galbūt po metų ar kelerių stovėsiančiuose pastatuose. Skelbimuose mirguliuoja kompiuteriu piešti paveiksliukai, kaip atrodys namas. Kai kas netgi pateikia įrengtų interjerų kompiuterinius pavyzdžius, norintieji gali užsisakyti ir turėti namus it iš paveikslėlio. Tebejaučiantieji ekonominės krizės padarinius, ko gero, linkę būti skeptikais. Ar bus perkančiųjų šiuos būstus? Juolab kad gyventojų Kaune mažėja ir atlaisvintų gyvenamųjų erdvių daugėja.

Registrų centras skelbia, kad prekyba butais Lietuvoje pamažu intensyvėja. Lyginant su pirmuoju rudens mėnesiu, spalį parduotų butų daugiabučiuose namuose skaičius ūgtelėjo 122 vienetais, arba atitinkamai 4,6 proc. Tiesa, praėjusį mėnesį aktyvia prekyba vėl pasižymėjo Vilnius, kuriame perleisti 864 butai – 31 proc. visų spalį šalyje įsigytų butų.

Statistikos departamento duomenimis, 2013 m. trečią ketvirtį Lietuvoje baigtas statyti 21 daugiabutis gyvenamasis namas su 534 butais. 54,9 proc. visų baigtų statyti butų (įskaitant 1–2 butų namus) buvo Vilniaus apskrityje, 17,1 proc. – Klaipėdos, 13,7 proc. – Kauno apskrityje. Tad nors Kaunas dar nepajuto spurto, tačiau statyba vyksta ir čia.

Tikisi parankiausio momento

Nauja statyba teoriškai rodo ekonomikos atsigavimą. "Jei nėra didėjančios paklausos arba prielaidų jai didėti, pasiūla neturėtų didėti. Ir, atvirkščiai, didėjanti pasiūla reaguoja į paklausos pokyčius", – komentavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto prodekanė Vitalija Kardokaitė. Tiesa, jos nuomone, Kaune didesnis suaktyvėjimas juntamas sklypų ir individualių namų, o ne butų rinkose. Daugiabučių namų, pasak pašnekovės, daugiau statoma sostinėje.

Ekonomistės teigimu, nekilnojamojo turto rinkos atsigavimą lemia objektyvūs ir neobjektyvūs veiksniai. Atsigaunant šalies ekonomikai didėja ir gyventojų lūkesčiai. "Gali būti, kad ir būsimas euro įvedimas lemia didesnį norą pirkti nekilnojamąjį turtą. Vis dėlto manau, kad labiau rinką sujudina sklindanti informacija, esą nekilnojamojo turto kainos vėl pradeda didėti, o tai taip pat didina paklausą", – aiškino pašnekovė.

Gyventojai jau kurį laiką laukė nežinodami, kaip rinka plėtosis toliau, bet dabar dalis jau priima sprendimą pajutę pirmus kainų augimo signalus. "Potencialūs klientai, kurie sekė rinkos atsigavimo ženklus, bando įsigyti nekilnojamojo turto kiek įmanoma žemesne kaina", – paaiškino V.Kardokaitė.

Ji priminė, kad 2011 m. buvo įvesti nauji reikalavimai skolinimuisi – bankai gali skolinti tik 85 proc. būsto vertės. Tai, pasak ekonomistės, galėjo kurį laiką pristabdyti paklausos augimą, nes reikėjo sukaupti pradinį kapitalą būstui įsigyti, tačiau rinkos dalyviai jau turėjo kelerius metus pasiruošti šiems kreditavimo sąlygų pakeitimams.

Pirkėjai tampa tyrėjais

Kita vertus, pasak V.Kardokaitės, nekilnojamojo turto plėtotojų ir pardavėjų darbas yra aktyvinti rinką, sakyti, kad paklausa didėja ir taip kelti neobjektyvius lūkesčius. "Tai geriau sekasi žemės sklypų rinkoje ir individualių namų rinkose. Pastaruoju metu tenka girdėti, kad skelbimų portaluose būna nurodyta viena sklypo kaina, o paskambinus telefonu pasakoma nauja kaina – didesnė", – pardavėjų reakciją į atsigaunančios rinkos signalus atskleidė VDU atstovė. Ji spėja, kad ne už kalnų – ir butų rinkos renesansas Kaune.

Teoriškai, vertinant miesto mastu, turėtų būti užbaigti statyti anksčiau pradėti, be gyvybės merdėjantys namai, o tik po to statomi nauji. Kita vertus, pašnekovės svarstymu, galbūt tie anksčiau pradėti ir neužbaigti daugiabučių projektai yra nepatrauklūs, įstūmę statytojus į bankrotą, todėl atrodo nepatikimi ir pirkėjai ieško šiuo metu statomų namų. Naujųjų vaiduoklių likimas lieka neaiškus.

V.Kardokaitės nuomone, žmonės dažniausiai nežino, kokia yra tikroji parduodamo nekilnojamojo turto vertė, kokia turėtų būti objektyvi kaina. Jie nepasitiki pardavėjais, bankais, todėl būstą dažniausiai renkasi ilgai – pusmetį ar metus ir bando patys perprasti rinką. Tai įvertindami, pasak ekonomistės, kai kurie statytojai pasiskelbia apie būsimus projektus tikėdamiesi, kad ilgai ieškantieji galbūt pasirinks jų siūlomą produktą, visaip kaip bandoma užkabinti potencialų pirkėją. Juolab kad naujakurys gali stebėti visą namo statybos procesą, daryti projekto pakeitimus savo bute.

"Šiandien didelė dalis butų pirkėjų yra tie, kurie ieško naujesnių, renovuotų, geresnės kokybės ir pigiau išlaikomų nekilnojamojo turto objektų. Būstai senuose daugiabučiuose nėra tokie patrauklūs, tad jei butų kaina senuose blokiniuose daugiabučiuose didės, tai labai nuosaikiai", – prognozavo pašnekovė. Antra vertus, ne visi naujos statybos namai pasižymi aukšta kokybe, tad investicija į tokį objektą irgi gali atrodyti nepatraukli.

Kadangi Kaune prastėja demografinė padėtis, mažėja gyventojų, net ir kylant ekonomikai, V.Kardokaitės nuomone, priežasties artimiausiu metu smarkiai didėti būsto kainoms nėra. Ji viliasi, kad rinka aktyvės pamažu, nuosaikiai ir tai apsaugos rinkos dalyvius nuo nepagrįstų lūkesčių.

Dar yra laisvų nišų

Daugiabučius nepaliaujantys statyti verslininkai tiki, kad neliks it musę kandę – antraip nesiimtų tokių projektų. Keletą daugiabučių namų Kaune pastatęs verslininkas Šarūnas Vasiliauskas tikina, kad Kaune nėra didelės butų įvairovės. Rasti butą miesto centre, kuris būtų optimalaus dydžio, pastatytas šiuolaikiškai ir nebrangiai išlaikomas, šiuo metu, pasak jo, neįmanoma.
"Butas – ilgalaikis dalykas. Norint įsigyti butą energetiškai efektyviame name, kuris atitinka ne tik šiandienos, bet ir rytojaus standartus, taip pat nėra ką rinktis. Juk nuo 2020 m. visi ES naujai pastatomi namai turės būti beveik arba visai nevartojantys energijos šildymui. Tokio daugiabučio Kaune kol kas nėra", – pavyzdį pateikė verslininkas. "Kam statyti namą, kuris po kelerių metų bus pasenęs?" – pridūrė jis.

Verslininkas sumanė kauniečiams pasiūlyti A energetinės klasės daugiabutį. Besidominčiųjų tokiais būstais, pasak pašnekovo, nestinga.

"Skambina labai daug ir teiraujasi. Informuoju juos, kad statybą planuojame pradėti tik kitais metais. Manau, kad iki statybos pradžios dalis butų bus rezervuota. Prieš dvejus metus statant kitą daugiabutį, taip pat buvo išankstinių rezervacijų", – prisiminė Š.Vasiliauskas.

Tai, kad žmonių Kaune mažėja, pasak verslininko, atsispindi nekilnojamojo turto rinkoje. Vienas jo bičiulis prieš dvejus metus nusipirko senos statybos butą plytiniame name vadinamajame Bermudų trikampyje. "Jis tuomet įsivaizdavo, kad perka būstą, kai kainos dugne. Dabar jis labai nustebęs sužinojęs, kad panašus butas kainuoja 30 tūkst. litų pigiau, nei mokėjo jis. Seni butai pinga", – konstatavo pašnekovas. Jo nuomone, kas tik gali, seną butą keičia į bent kiek šiuolaikiškesnį, ekonomiškesnį. Pastatas turi būti ne tik apšiltintas, bet ir žmonėms reikalingos šiuolaikiškos architektūros.

Pardavimais Kaunas atsilieka

Lietuvos didmiesčių būsto rinka nesustoja augusi: didėja būsto pasiūla, sandorių kiekis, o būsto kainos išlieka stabilios arba net rodo teigiamas pokyčių tendencijas. Pradedamos ir baigiamos naujų daugiabučių statybos lemia sparčiai augančius pardavimus pirminėje rinkoje, nors dominuojančios pozicijos vis dar priklauso senos statybos būstams. "Ober-Haus" duomenimis, per šių metų trečiąjį ketvirtį penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkta arba rezervuota per 800 naujos statybos butų jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose. Tai yra 26 proc. daugiau nei per tą patį 2012 m. laikotarpį ir 21 proc. daugiau, nei jų buvo realizuota per antrąjį šių metų ketvirtį. Neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius per šių metų trečiąjį ketvirtį Lietuvos didmiesčiuose išliko nepakitęs ir sudarė apie 2 440. Per trečiąjį šių metų ketvirtį sostinėje baigtos šešių daugiabučių namų statybos, kuriuose iš viso įrengta apie 350 butų. "Ober-Haus" duomenimis, iš viso per 2013 m. Vilniuje jau pastatyta per 680 naujų butų. Naujų statybų gausa ir naujo būsto paklausa lėmė, kad per šių metų trečiąjį ketvirtį Vilniuje buvo parduota daugiausia naujos statybos butų nuo 2008-ųjų. Per liepą, rugpjūtį ir rugsėjį Vilniuje buvo realizuota beveik 680 naujos statybos butų. Augantis žmonių pasitikėjimas nekilnojamojo turto rinka, palankios skolinimosi sąlygos ir didesnės būsto pasirinkimo galimybės skatina plėtotojus pradėti vis naujus projektus, o pirkėjus pirkti. Kituose Lietuvos miestuose ryškesnio proveržio naujo būsto rinkoje dar nematyti. Kaune ir Klaipėdoje butų pasirinkimas išlieka ne itin gausus, o pardavimų apimtys nerodo spartesnio augimo. Palyginti su Vilniumi, Kaune ir Klaipėdoje butų realizuota apie 10 kartų mažiau: Kaune – apie 60, o Klaipėdoje netoli 70 butų. Jei lyginsime ketvirčius, trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju, naujų butų Kaune parduota 33 proc., о Klaipėdoje – 6 proc. daugiau. Bendras naujos statybos rinkos aktyvumas 2013 m. Kaune ir Klaipėdoje išlieka labai panašus į praėjusių metų – per ketvirtį vidutiniškai parduodama po 65–75 naujų butų. Akivaizdu, kad didesniam paklausos šuoliui reikia ne tik gerėjančios situacijos būsto rinkoje ir augančių pirkėjų lūkesčių, bet ir atsinaujinančios pasiūlos. Kaune ir Klaipėdoje kainos liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais sumažėjo atitinkamai 0,2 proc. ir 0,3 proc. (3,215 tūkst. ir 3,313 tūkst. litų už kv. m). Vilniuje butų kainos augo paskutinius aštuonis mėnesius ir per šiuos metus jos ūgtelėjo 1,6 proc., o vidutinė buto kaina trečiojo ketvirčio pabaigoje išaugo iki 4,158 tūkst. litų už kv. m. Nuo 2007–2008 m. butų kainos Lietuvos didmiesčiuose vidutiniškai yra sumažėjusios beveik 40 proc., o nominalus vidutinis darbo užmokestis per pastaruosius šešerius metus, priklausomai nuo konkretaus regiono, yra išaugęs apie 25–30 proc. Todėl statistiškai didmiesčių gyventojai šiuo metu jau gali įsigyti du kartus daugiau ploto nei per būsto kainų piką 2007–2008 m.

Šaltinis: bendrovė "Ober-Haus"