Kauniečiai apie karą Ukrainoje: palaiko tikėjimas, kad blogis anksčiau ar vėliau pralaimės

Visi šeimos vyrai – patriotai

Žmonių klausėme, kuo mes dar galėtume padėti Ukrainai, ir, kiek jie aukotųsi už šios broliškos mums šalies laisvę ir laimingą ateitį.

Jeigu ne vaikai, tai aš jau būčiau ten, bet kol kas turiu rūpintis jais.

„Mano nuomone, Lietuva tikrai labai daug prisideda, sprendžiant nuo karo kenčiančių ukrainiečių problemas. Tačiau turėtų įsikišti ir NATO. Jeigu ne vaikai, tai aš jau būčiau ten, bet kol kas turiu rūpintis jais“, – teigė su dviem ketverių bei beveik dvejų metų sūnumis, kol žmona apsikirps grožio salone, laukęs Karolis.

Jis pasakojo, kad jau pervedė pinigų Ukrainos gynėjams bei užsisakė jos vėliavą, kuri netrukus plevėsuos jo kieme. Nes Rusijos užpulta Ukraina anksčiau ar vėliau laimės.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Anot Karolio, už Ukrainą – ir visi jo bendradarbiai bei kaimynai. O jų logistikos įmonėje, kurioje jis – Kokybės skyriaus vadovas, dirba daug ukrainiečių. Dabar įmonė bando atvežti į Lietuvą ir jų šeimas.

Pašnekovas teigė, kad Lietuvos patriotais auga ir jo sūnūs, nes ir jis pats yra tėvo, kuris prieš 30 metų gynė Lietuvos parlamentą, sūnus.

Tokias emocijas jautė tik kartą

Apie tai, kad Ukrainai reikia padėti ginkluote, ir mes turime visus dėl to raginti, įsitikinusi ir Laisvės alėjoje su drauge Rita sutikta Kauno technologijos universiteto Maisto instituto laboratorijos vedėja Joana.

Ši senjorė teigė jau aukojusi Ukrainai bažnyčioje. Jeigu reikės, aukos ir dar, nes į savo mažą butą priimti pabėgėlių iš Ukrainos neturi galimybės. Joanai antrino ir jos draugė.

Be to, anot šių senjorių, reikia tikėti, kad viskas baigsis gerai.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pasiteiravus Joanos, kuri kalbėdama pravirko, ar per savo gyvenimą buvo jautusi tokias emocijas, kokiomis gyvena šiandien, ji prisiminė, kai matė prie Laisvės alėjoje buvusios „Merkurijaus“ parduotuvės stovinčius rusų tankus. Kaip šiandien prisimena, kad tada vedėsi už rankos vos kelių metų dukrą.

„Kokia laimė kasdien eiti į darbą ir gyventi normalų gyvenimą, mes suprantame ir įvertiname tik tokiomis akimirkomis“, – akcentavo Joana.

Kokia laimė kasdien eiti į darbą ir gyventi normalų gyvenimą, mes suprantame ir įvertiname tik tokiomis akimirkomis.

Žino tiesą iš pirmų lūpų

Buvęs savanoris, padėjęs Lietuvai įtvirtinti prieš 30 metų susigrąžintą nepriklausomybę, o šiuo metu – šaulys Petras Bložė prisipažino, kad tokių emocijų, kokiomis jis gyvena šiandien, jam dar nebuvo tekę patirti.

Šis Vladimiro Putino bendraamžis sakė nuo ryto iki vakaro nesitraukiantis nuo televizoriaus ir jau paaukojęs pinigų Ukrainai. O kas šiandien ten vyksta, žino ne tik iš televizijos žinių.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Jo sūnėno žmona, prasidėjus karui buvo Ukrainoje - laidojo mamą. Šiandien sutuoktinis jau parsiveža ją į Lietuvą iš Moldavijos, kurią pavyko sėkmingai pasiekti. Kalbėdamas su jais telefonu, P. Bložė iš pirmų lūpų girdėjo apie tai, kad kai kurie Ukrainos miestai virtę griuvėsiais, o jos ginti stojusiems visiems šios šalies vyrams labai trūksta ginklų.

„Jeigu leistų sveikata, gal ir aš pats dar kovočiau už Ukrainą“, – sakė P. Bložė.

Kovoja viešindama informaciją

„Turime padėti ne tik aukomis, bet ir viešinimu to, kas vyksta. Aš pati per „Google“ dėjau komentarus ir nuotraukas su vaizdo įrašais apie tai, kas vyksta Ukainoje, lankytinos Maskvos vietos nuorodoje“, – dėstė savo nuomonę Kauno rajono gamybos įmonės vadybininkė Darata, prisipažinusi, kad yra ukrainiečio ir lietuvės dukra.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Sutikome ją Laisvės alėjoje – vediną pudeliu, su kuriuo teigė atėjusi net iš Vilijampolės. Ketina pirmyn ir atgal įveikti apie penkiolika kilometrų.

Darata teigė, kad jeigu reikės, tikrai priims ir pabėgėlius, nors viena augina du vaikus. O kol kas, kaip gali, padeda pas pažįstamus apsistojusiai nėščiai ukrainietei, atvykusiai į Lietuvą su vaiku, kurios sutuoktinis liko ginti tėvynės. Labai sunku matyti jos ašaras.

Darata tikino, kad kaip ir daugelis mokėtų solidarumo su Ukraina mokestį, jeigu toks būtų. Ji sakė pažįstanti tik vieną asmenį – bendradarbį, kuris palaiko Rusiją, bet bijo apie tai garsiai pasakyti.

Nevyniojo žodžių į vatą

Kasdien – vis blogiau, nes agresiją vykdančios šalies prezidentui jo šalies žmonės nerūpi. Jam rūpi tik jis pats.

„Rusija yra agresorė, įsiveržusi į svetimą valstybę ir daranti karo nusikaltimus – žudanti civilius žmones. Dėl to, kad už tai jai įvestos sankcijos, yra gerai, bet, mano nuomone, galėtų daugiau padėti ir NATO, nes trečiasis pasaulinis – jau vis tiek prasidėjęs. Ir kasdien – vis blogiau, nes agresiją vykdančios šalies prezidentui jo šalies žmonės nerūpi. Jam rūpi tik jis pats“, – nevyniojo žodžių į vatą viešbučio administratorė Dovilė.

Ši jauna moteris teigė, kad paaukojo pinigų Ukrainos gynėjams. Ir ją labai džiugina, kad tiek Lietuvos gyventojų šiandien renka labdarą šiai broliškai mums šaliai ir net patys ją ten veža.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Tačiau galėtų daugiau Lietuvos vyrų padėti ukrainiečiams ir ginant tėvynę“, – įsitikinusi Dovilė, kurios 70-metis tėvas visą gyvenimą buvęs komunistu ir garbinęs V. Putiną, jau trečią Rusijos agresijos prieš Ukrainą dieną pavadino šį savo buvusį stabą bepročiu.

„Neįmanoma suvokti sveiku protu, kad galima šitaip bombarduoti kitą šalį tik dėl to, kad ji turi savų planų, kaip kurti ateitį, kurie nesutampa su Rusijos planais! Ir tame visa dabartinių šios šalies vadovų, tebegyvenančių praėjusio amžiaus dogmose, esmė! Šioje situacijoje, kuri tampa išbandymu visai šiuolaikinei civilizacijai, be aukų neapsieit. Žmonijos istorija jau ne kartą įrodė, kad nepriklausomybė ir laisvė be to nepasiekiama. Tačiau liūdniausia konstatuoti, kad tai tebevyksta ir mūsų amžiuje. Šiandien mane morališkai palaiko tik tikėjimas, kad blogis anksčiau ar vėliau pralaimės“, – sunkiai valdė emocijas inteligentiškos išvaizdos vyras, vardu Vaidotas, prisipažinęs, kad yra meno pasaulio atstovas, kurį šių dienų įvykiai baigia paversti kietakakčiu realistu.