- Šarūnė Kutinskaitė-Būdavienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kauniečiai galvas lenkė prieš genocido aukas
-
Kauniečiai galvas lenkė prieš genocido aukas
-
Kauniečiai galvas lenkė prieš genocido aukas
-
Kauniečiai galvas lenkė prieš genocido aukas
-
Kauniečiai galvas lenkė prieš genocido aukas
-
Kauniečiai galvas lenkė prieš genocido aukas
-
Kauniečiai galvas lenkė prieš genocido aukas
-
Kauniečiai galvas lenkė prieš genocido aukas
-
Kauniečiai galvas lenkė prieš genocido aukas
-
Kauniečiai galvas lenkė prieš genocido aukas
-
Kauniečiai galvas lenkė prieš genocido aukas
-
Kauniečiai galvas lenkė prieš genocido aukas
-
Kauniečiai galvas lenkė prieš genocido aukas
-
Kauniečiai galvas lenkė prieš genocido aukas
-
Kauniečiai galvas lenkė prieš genocido aukas
-
Kauniečiai galvas lenkė prieš genocido aukas
-
Kauniečiai galvas lenkė prieš genocido aukas
-
Kauniečiai galvas lenkė prieš genocido aukas
-
Kauniečiai galvas lenkė prieš genocido aukas
-
Kauniečiai galvas lenkė prieš genocido aukas
-
Kauniečiai galvas lenkė prieš genocido aukas
-
Kauniečiai galvas lenkė prieš genocido aukas
-
Kauniečiai galvas lenkė prieš genocido aukas
-
Kauniečiai galvas lenkė prieš genocido aukas
-
Kauniečiai galvas lenkė prieš genocido aukas
-
Kauniečiai galvas lenkė prieš genocido aukas
-
Kauniečiai galvas lenkė prieš genocido aukas
-
Kauniečiai galvas lenkė prieš genocido aukas
-
Kauniečiai galvas lenkė prieš genocido aukas
-
Kauniečiai galvas lenkė prieš genocido aukas
-
Kauniečiai galvas lenkė prieš genocido aukas
-
Kauniečiai galvas lenkė prieš genocido aukas
-
Kauniečiai galvas lenkė prieš genocido aukas
-
Kauniečiai galvas lenkė prieš genocido aukas
-
Kauniečiai galvas lenkė prieš genocido aukas
-
Kauniečiai galvas lenkė prieš genocido aukas
-
Kauniečiai galvas lenkė prieš genocido aukas
-
Kauniečiai galvas lenkė prieš genocido aukas
-
Kauniečiai galvas lenkė prieš genocido aukas
-
Kauniečiai galvas lenkė prieš genocido aukas
-
Kauniečiai galvas lenkė prieš genocido aukas
-
Kauniečiai galvas lenkė prieš genocido aukas
-
Kauniečiai galvas lenkė prieš genocido aukas
-
Kauniečiai galvas lenkė prieš genocido aukas
-
Kauniečiai galvas lenkė prieš genocido aukas
-
Kauniečiai galvas lenkė prieš genocido aukas
Minint Lietuvos žydų genocido aukų dieną, kauniečiai tradiciškai dalyvavo pilietinėje iniciatyvoje „Atminties kelias“.
Prisidėjo ir mokiniai
Nojus, Judelis, Ema, Ele, Samsonas, Mozė, Abramas, Seva, Chaimas, Rašel – nužudytų žydų vardai trečiadienio vidudienį persikėlė ant skirtingo dydžio akmenėlių. Pastarieji – į Kauno žydų bendruomenės narių, šaulių, politikų ir aktyvių kauniečių rankas, tradiciškai, nuo IX forto muziejaus administracijos pastato iki masinių žudynių vietos nutiesusių gyvą „Atminties kelią“, skirtą Lietuvos žydų genocido aukų dienai paminėti. Bent keliolika akmenėlių buvo išdalinta ir moksleiviams iš Gargždų, eisenos dalyviais tapusiems visiškai atsitiktinai. Nuostabos kupinos pradinukų akys, rankose spaudžiant išrašytus žemės riedulius, ekskursijos gidę privertė reaguoti žaibiškai, o pasakojimus apie IX forto istoriją ir čia buvusių žmonių likimus keisti priminimais apie žydų laidojimo tradicijas.
„Žydų šventojoje knygoje Talmude pasakyta, kad žmogaus kapas turi būti paprastas, be pompastikos. Ant žydų antkapių rašomas mirusiojo asmenvardis ir tėvo vardas, mirties data, taip pat epitafijos, kurios baigiasi fraze „Tebūnie jo siela įpinta į gyvybės mazgą“. Žydai nepuošia kapų gėlėmis, jie atneša ir padeda paprastus akmenėlius, kurie ten ir lieka“, – ekskursijos gidės paraginti nueiti prie monumento ir išdėlioti akmenis su vardais, jaunieji gargždiškiai nedelsė.
Netrukus po to visi jie sutūpė ant žemės ir įsistebeilijo į 1984 metais masinių žudynių vietoje iškilusį 32 metrų aukščio trijų skulptūrinių grupių paminklą-monumentą, skirtą nacizmo aukoms atminti.
Esmė – ne masiškumas
Drauge su minia įveikęs „Atminimo kelią“, vienas pirmųjų padėjęs akmenį ant monumento, į susirinkusiuosius prabilo Kauno IX forto muziejaus vadovas Marius Pečiulis.
Tik tada, kai pradedame galvoti ne apie masę, o apie žmones, mes patiriame tikrąjį tragedijos suvokimą.
„Šiandien ypatingai populiarėja turizmo rūšis, įvardijama kaip tamsusis turizmas. Tai reiškia, kad lankomos masinių žudynių, gamtos kataklizmų pasireiškimų ir kitos trauminę, tamsią praeitį liudijančios vietos. Kas žmones masina jas lankyti? Pirmiausia – siekis patirti mirtį. Tai, kas neišvengiama, kas baugina, traukia dėmesį ir yra paslaptinga, – muziejaus direktorius paaiškino, kodėl būtent tokia kalba pradėjo Lietuvos žydų genocido aukų dienos minėjimą. – Mes stovime greta vietos, kuri yra įtraukta į tamsųjį sąrašą, nes mirtį ji matė pačiomis baisiausiosiomis formomis. Beveik prieš aštuonias dešimtis metų čia buvo nužudyta dešimtys tūkstančių žmonių. Tokie skaičiai mus inspiruoja. Tik ar tikrai tai padeda pajusti tragedijos mastą?“
M.Pečiulis darsyk atkreipė dėmesį į tai, ką eilę metų „Atminties kelio“ eitynėmis norima priminti – čia žuvo žmonės, o ne skaičiai. Todėl ir tragedijos mastas, anot jo, ne masiškume, o detalėse. Kas buvo tie tūkstančiai? Mylinčios mamos, stropūs mokiniai, gabūs studentai, sąžiningi pardavėjai, nagingi meistrai?
„Tik tada, kai pradedame galvoti ne apie masę, o apie žmones, mes patiriame tikrąjį tragedijos suvokimą. Todėl noriu palinkėti galvoti ne apie tūkstančius, o apie asmenybes“, – prisiminti ir pagerbti genocido aukas kvietė muziejaus vadovas.
Žodžius keitė muzika
Susirinkusiesiems už tai, kad nepamiršta dėkojo Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas. Dar daugiau kalbėti apie istoriją, atminties stiprinimą per kultūrą žadėjo ir „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.
„Tai yra priemonės jauniausiai kartai ir vyresniems emociškai išgyventi sunkiausius istorijos momentus, nes tik turėdami asmeninį santykį mes galėsime užtikrinti, kad tokie dalykai daugiau nesikartotų nei mūsų tautoje, nei mūsų kaimynystėje“, – žvelgdama į jauniausius minėjimo dalyvius kalbėjo V.Vitkienė.
Netrukus žodžius, susirinkusiųjų lūpose keitė muzika – prie monumento nacizmo aukoms atminti koncertinės įstaigos „Kauno santaka“ orkestras „Ąžuolynas“ atliko finalinį koncertą iš projekto „Muzikiniai vasaros maršrutai istorinėmis žydų trajektorijomis“, skirto Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metų paminėjimui. Vėliau visi norintys galėjo apsilankyti Okupacijų ekspozicijoje, kur bendradarbiaujant su Lenkijos Respublikos ambasada ir Lenkijos institutu Vilniuje atidaryta paroda „Nacistinės Vokietijos mirties stovykla. Konzentrationslager Auschwitz“. Parodoje pristatomi visi svarbiausi Aušvico stovyklos istorijos momentai, taip pat nacių judėjimo genezė ir specifiniai vokiečių teroro sistemos okupuotoje Lenkijoje elementai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liūčių tvindomame Dubajuje esantis lietuvis: nustėrau pamatęs apsemtą aštuntą viešbučio aukštą17
„Dvi dienos, atrodytų, iškrito iš gyvenimo“, – atviravo darbo reikalais į audrų ir liūčių pastaruoju metu talžomą Dubajų atvykęs kaunietis Donatas. Vyras neslėpė – miestas nepasiruošęs tokioms nelaimėm...
-
Kraipo galvas dėl „Megos“ ryklių: kaip visi galėjo nugaišti per vieną mėnesį?14
Kaunas neteko ryklių – tokią žinią pranešė prekybos centras, kurio akvariume trys rykliai gyveno bene du dešimtmečius. Akvariumo prižiūrėtojai sako, kad rykliai tiesiog paseno, tačiau lankytojai, atvažiavę ryklių pasiži...
-
Mugė Laisvės alėjoje – dar gausesnė15
Trim dienom nuo penktadienio į Kauną susirinks ūkininkai, tautodailininkai, amatininkai ir susiveš įdomiausio, skaniausio, gražiausio, ką turi. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ žada įspūdžių, reginių, unikalių dirbinių, gaminių i...
-
Į vasarą – naujais laiptais: iki remonto pabaigos liko nedaug13
Pernai rudenį prasidėjęs Aušros laiptų remontas įpusėjo. Nors Žaliakalnio gyventojai ir turistai vis dar kabarojasi laikinai įrengtais mediniais laiptais, vasarą remontas bus baigtas. ...
-
Incidentas Kauno oro uoste: lėktuvas negalėjo pakilti3
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Ugdė vaikų meilę vandeniui1
Ketverius metus, nuo 2020 m. rusėjo iki 2024 m. sausio, trijų Kauno miesto pradinių mokyklų antrokai dalyvavo Sporto rėmimo fondo finansuojamame projekte „Pamilk vandenį“. Apie 800 antrokų vieną kūno kultūros pamoką praleido baseine, mok...
-
Kariuomenė: pratybų metu Kaune gali būti įvesta komendanto valanda – detalės neatskleidžiamos99
Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją, kurios metu viešai nurodė, kad vykstat didžiausioms NATO pratyboms, tam tikrose Kauno ir Vilniaus teritorijose gali būti įvesta komendanto valanda. Paprašius detalizuoti, kokie pratybų vei...
-
Studentų akcija „Pavasario pasibeldimas“: savaitgalis, kai durys atveriamos knygoms ir aukai
Balandžio 20–21 d. Vilniuje ir Kaune vyks labdaros akcija „Pavasario pasibeldimas“, kurią jau ne pirmus metus asmenine iniciatyva organizuoja šalies studentai. Didmiesčių gyventojus namų duris atverti ir įsigyti knygų bus kvie...
-
„Mega“ pranešė liūdną žinią: neteko ilgaamžių ryklių18
Ne vienus metus prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ buvo vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje buvo galima apžiūrėti ryklius. Rykliai kartu su daugiau nei dviem šimtais per 40 skirtingų rūšių iš Atlanto, Indijos ir Ram...
-
300 kg sveriantis kaunietis problemos šaknis surado vaikystės traumose: buvo sunku17
31-erių kaunietis Tomas Maročka neslepia, kad jo kūnas iš dalies tapo kalėjimu. Vyras sveria daugiau nei 300 kg. Neseniai T. Maročka ryžosi ryžtingiems pokyčiams ir chirurginei intervencijai. Jis papasakojo nuo ko atsirado problemos su svoriu. A...