Bebrai graužia ievas

„Pavasaris tikrai yra šalia. Bebrai vėl graužia nuostabias Sėmenos ievas. Matėte, kaip Jiesios medžius išguldė?“, – pasakojo Panemunėje gyvenanti Algė.

Moteris neįprastą vaizdą užfiksavo praėjusią savaitę. „Tai – ne pirmas medis, jau kokias tris ievas jie nugraužė. Toje vietoje, kur Jiesia susijungia su Nemunu, buvo nugraužtas didžiulis medis – jis gulėjo nukritęs per upelį, jo ir šakos apgraužtos, – pasakojo kaunietė. – Pirmą kartą taip anksti tenka stebėti aktyvius bebrus, nes paprastai jie grauždavo ievas, kai jos pradėdavo krauti pumpurus, kai sniego nebelikdavo. Tokio vaizdo anksčiau nei balandį dar neteko matyti.“

Moteris džiaugiasi, kad Nemune arba šalia jo gyvena dideli bebrai – kai kurie savo dydžiu prilygsta niūfaundlendams. „Tai reiškia, kad čia švarus vanduo, nes, manau, kad purvyne jie negyventų“, – sakė kaunietė.

Skaitytojos Algės nuotr.

Bruknės saldesnės nei rudenį

Malonių įspūdžių šalia Druskininkų esančiame Gerdašių miške savaitgalį patyrė ir kaunietis Paulius Isevičius. Miške su sūnumi Adomu maždaug pusantros valandos vaikščiojęs vyras pasakojo, kad rado apie šešias voveraites ir maždaug 300 ml bruknių.

„Iš pradžių atrodė, kad rasime tik kelias bruknes, tačiau vaikščiojant paaiškėjo, kad jų nėra taip ir mažai. Dalis jų kabojo ant krūmelių, dalis nubyrėjo, tai nuo žemės surinkom. Kai kurios buvo ir pagedę. Norintys prisiuogauti, manau, per dieną galėtų prisirinkti ir apie kokius tris litrus šių uogų“, – pasakojo vyras. Skanias uogas vyras suvalgė su žmona. Anot pašnekovo, jos buvo saldesnės nei rastos rudenį.

Adomas Isevičius. P. Isevičiaus asmeninio arch. nuotr.

P. Isevičius pasakojo, kad voveraičių pavyko rasti trijose vietose. „Neslėpsiu, kad iš pradžių tikslas buvo rasti voveraičių, bet  kadangi iš pradžių šiems grybams buvo per aukšta samana, o vėliau jos prastokai matėsi, tai dėmesį skyrėme bruknėms“, – sakė vyras, kuris neatmeta minties, kad šių grybų netoliese galėjo būti gerokai daugiau.

„Voveraites išsivirėm. Tik baisu valgyti, – juokėsi vyras. – Reikės bandyti suvalgyti, tai juk būtų tarsi pradėto darbo užbaigimas. Beje, neteko girdėti, kad žmonės, kurie šiuos grybus rado sausį, jomis nusinuodytų.“

Paklaustas, ar miške šias gėrybes kaunietis rado pirmą kartą, jis negalėjo tiksliai prisiminti panašių atvejų. „Apie 2007 metus buvo tokių šiltų žiemų, tada žmonės tikrai rasdavo jų ir sausį, tik neatsimenu, ar tarp tų radusiųjų buvau ir aš, – juokėsi vyras prisiminęs, kad internete yra matęs atvejų, kai žmonės voveraites rasdavo apie sausio vidurį. – Daug kas šneka, kad bruknių taip vėlai būna, bet aš radau pirmą kartą. Spanguolių, tikiu, kad pavyktų rasti samanose, kur paukščiai jų nepasiekia.“

Vyras neslėpė, kad jam dabar kirba ir kita mintis – ar pavyktų rasti pilkųjų žaliuokių. „Prieš kelerius metus prieš Kalėdas buvau jų pririnkęs tiek, kad antrą Kalėdų dieną ir šeimai, ir giminėms užteko pavalgyti“, – prisiminė kaunietis.

Specialisto komentaras

Gamtinininkas Selemonas Paltanavičius:

Po Pusiaužiemio lyg ir paprasta kalbėti apie žiemą, ypač tada, kai jos visai nebuvo. Beje, sausio 25-ją apie likusią žiemą mus informuoti turėjęs barsukas nieko pasakyti negalėjo. Tiksliau, pagal jį žiema turėtų būti dar ilga. Deja,  jis negali žinoti, kokia ji bus, todėl turėtume suprasti, kad ji liks tokia, kokia buvo – pavasariška.

Tokios žiemos ženklų gausu visur. Bebrai visą žiemą turėtų gyventi labai uždarai – paprastai jų gyvenimas ribojasi buvimu trobelėje, kelionėmis iki maisto sandėlių ir atgal. Tačiau taip būna „tikrą“ šaltą žiemą. Šiemet bebrai veiklūs visą žiemą, graužia medžius, tik ne taip intensyviai, kaip tai daro rudenį. Atrodo, kad bebrai nuo to nenukenčia. Tiesa, jeigu ištiktų staigi ir šalta žiema (vasarį gali būti dar visko), bebrai nukentėtų – daug kur jie žiemai nesukaupė atsargų, be to, daugelis bebraviečių yra labai seklios. Rudenį nemažai bebrų  šeimų iš savo bebraviečių išsikėlė, nes jose buvo visai mažai vandens.

Grybų valgyti nereikėtų, nes jie gali būti jau seni, galbūt – paveikti šalnų. Geriau jais pasidžiaugti ir palikti, nes gamtoje grybų mėgėjų yra daug.

Ar tokį bebrų aktyvumą galima vadinti  pavasario ženklu? Ne, tai nebūdinga pavasariui. Tiesiog, gyvūnai taip reaguoja į šios dienos sąlygas. Tačiau jie ne vieni – skaitytojų pranešimai apie renkamas voveraites, uogas yra labai įdomūs ir svarūs įrodymai, kad gamtoje dėl spartėjančios klimato kaitos atsiranda vis daugiau pasimetimo ir netikrumo.

Grybai, kuriuos mes renkame, yra miško dirvoje, tarp medžių šaknų gyvenančios grybienos vaisiakūniai, kuriuos vaizdžiai galėtume prilyginti augalų žiedams. Vaisiakūnio (o mums – grybo) funkcija – pasėti, paskleisti sporas. Kadangi dirvoje nešalta, grybiena išlieka aktyvi. Tiesa, mes nežinome, ar dabar randami grybai nėra pernykščiai. Šiaip ar taip, jų valgyti nereikėtų, nes jie gali būti jau seni, galbūt – paveikti šalnų (pažemėje jų būna). Geriau jais pasidžiaugti ir palikti, nes gamtoje grybų mėgėjų yra daug.

Žiemos metu randamos bruknės, spanguolės yra išlikę nuo rudens. Jos yra skanios, valgomos. Beje, spanguoles aukštapelkėse seniau rinkdavo kovo mėnesį, sniegui tirpstant, tada visos uogos būdavo labai sultingos ir skanios. Norinčius smaližiauti surastomis raudonomis uogomis tenka perspėti: šiuo metu po eglėmis galima aptikti smulkias raudonas medutės uogeles, kurios yra nuodingos. Todėl žinokime, pažinkime ir rinkime tik tai, kas nėra pavojinga mūsų sveikatai.