"Euro teikiama nauda gerokai didesnė nei planuojami nepatogumai ir išlaidos. Esu tuo įsitikinęs", – šią savaitę į Kauno miesto savivaldybę susirinkusius kauniečius ramino Lietuvos banko atstovai.

Klausimai išsisėmė

Po Lietuvą važinėjanti ir apie eurą bei jo įvedimą lydinčius procesus šalies gyventojams pasakojanti specialistų grupė užsuko į Kauną. Galimybe iš pirmų lūpų išgirsti rūpimus atsakymus pasinaudojo maždaug šimtas kauniečių. Po išsamaus pristatymo klausimų beliko vos keliems iš atėjusiųjų. Aktyviausias buvo savivaldybės administracijos vyr. specialistas Valentinas Markevičius.

"Viską labai gražiai pristatėte, bet juk yra ir mums nemalonių euro įvedimo elementų", – sakė tarnautojas.

"Taip, pavyzdžiui, teks mokėti už įstojimą į šį klubą (euro zoną – red. past.). Bet tai suprantama – jei eini į svečius, nešiesi dovanėlę. Niekas nežada jokių stebuklų, bet galimybės padidės", – žadėjo Lietuvos banko atstovas Mindaugas Milieška.

Susitikime dalyvavę savivaldybės tarnautojai pabrėžė, kad įvedant eurą neatsižvelgta į visus aspektus. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad vien savivaldybės administracijos informacinių technologijų prisitaikymas prie euro gali atsieiti 0,5 mln. litų. Ar tokias išlaidas patirsiančios savivaldybės gaus kokios nors valstybinės paramos, neaišku.

Prekybininkams – revizorių armija

Labiausiai Lietuvos gyventojai nerimauja, kad euro įvedimas taps nesąžiningų prekeivių įrankiu. Per Lietuvą sklinda kalbos, kad metų pradžioje eurą įsivedus Latvijai, ten daugelio prekių kainos gerokai šoktelėjo. M.Milieška teigė, kad tokios kalbos – blevyzgos. Statistika rodo, kad dėl euro įvedimo Latvijoje pakilo mažiau nei 5 proc. prekių ir paslaugų kainos. Maždaug tiek pat kainų sumažėjo, o visos kitos liko tokios pat. Vis dėlto Lietuvos prekybininkų prievaizdais taps septyniolikos institucijų darbuotojų armija. Daugiausia dėmesio ketinama skirti mažesnėms savivaldybėms, nuo jų centrų labiausiai nutolusioms prekybos vietoms.

"Tikimės, kad stebint kainas aktyvūs bus visi gyventojai, kurie apie pažeidimus galės informuoti įvairiais būdais", – sakė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Ekonominių interesų departamento direktorius Marekas Močiulskis.

"Mūsų protestas – neikime į nesąžiningas parduotuvės ir tai bus bene didžiausias ginklas", – antrino M.Milieška.

Euro įvedimu kainų didinimą pridengusiems prekybininkams gresia rimtos baudos ir garantuotas paviešinimas visuomenei apie neteisėtą veiklą. M.Milieška pasakojo, jog eurą jau turinčių latvių ir estų pavyzdžiai rodo, kad antrą kartą sukčiauti bando itin retas pažeidėjas. Beje, ir pačių pažeidimų tose šalyse nustatyta kur kas mažiau, nei būgštavo skeptikai. Bene grubiausi vartotojams nepalankūs sprendimai užfiksuoti internete prekiaujančiose parduotuvėse.

Saugiausia banke

Baiminamasi, kad euro įvedimu gali bandyti naudotis sukčiai. M.Milieška rekomenduoja visus pinigus laikyti bankuose, kurie kitų metų sausio 1 d. litus automatiškai ir nemokamai pakeis į eurus. Komerciniai bankai litus į eurus įsipareigojo keisti iki kitų metų liepos, o Lietuvos bankas litus priims neribotą laiką.

Parduotuvėse kainos prie prekių turės būti skelbiamos ir litais, ir eurais jau šį rugpjūtį. Specialistai jau ėmė stebėti 100 populiariausių prekių kainas visos Lietuvos parduotuvėse. Nuolatinė kainų revizija – dar viena priemonė, padedanti užtikrinti galimus nesąžiningus prekybininkų ketinimus.