Kaunietis Anglijoje prarado viską: su motina atsidūrė tarp benamių ir žiurkių

Vyras sunkiai rinks žodžius – pasakoti savo gyvenimo istoriją šiandien jam ne tik labai sunku, bet ir gėda. Prieš 11 metų su besilaukiančia širdies drauge išvykęs laimės ieškoti į Angliją, Darius per dešimtmetį neteko visko – sūnaus, mylimosios, darbo, ir su senatvine demencija sergančia mama galop atsidūrė gatvėje tarp benamių ir žiurkių..

Į Angliją Darius vyko tikėdamasis geriau aprūpinti būsimą sūnų. Iki tol Lietuvoje viename fabrikų jis dirbo vilnos dažytoju. Ilgos darbo valandos ir nė 350 eurų nesiekiantis atlyginimas vyro netenkino.

Anglijoje Dariui teko dirbti ir popieriaus surišėju, ir laukuose, vėliau vyras įsidarbino pašte, siuntų skyriuje. Realybė pasirodė kitokia nei Darius įsivaizdavo ar girdėjo kitų pasakojimuose.

„Užsidirbti lengva nebuvo. Pinigai ten ant medžių, kaip kai kurie pasakoja, tikrai neauga... Tikroji realybė yra ta, kad dirbti reikia labai sunkiai. Atlyginimas geriausiu atveju būtų 250–300 svarų per savaitę, jei esi eilinis juodadarbis. Teko dirbti laukuose – niekam neįdomu, koks oras – net jei lyja, eini ir dirbi. O palijus ant kojų molis apkimba taip, kad nešiesi po dešimt kilogramų eidamas...“ – pasakos Darius.

Pinigai ten ant medžių, kaip kai kurie pasakoja, tikrai neauga... Tikroji realybė yra ta, kad dirbti reikia labai sunkiai.

Kauniečio sūnui buvo pusantrų metų, kai gyvenimas ėmė ristis į bedugnę… Socialinės tarnybos atėmė Dariaus sūnų. Skundais vyras pasiekęs tik tiek, kad sūnus nebūtų įvaikintas. Šiuo metu berniukas gyvena Anglijoje pas laikiną globėją. Kol buvo Anglijoje, Darius su sūnumi susitikdavo, o dabar bendrauja socialiniame tinkle, vaizdo pokalbiais internetu.

Prieš kelerius metus, dar gyvendamas Anglijoje, Birmingame, Darius iš Lietuvos atsivežė ir savo mamą. 87-erių Irenai diagnozuota progresuojanti senatvinė demencija. Moteris dažnai praranda orientaciją, blaškosi, eina ten, kur akys veda, slepia įvairius daiktus, daug ką pamiršta. Mamos Irenos būklė buvo tokia, kad ilgam jos vienos palikti Darius negalėjo, todėl netrukus vyras metė darbą. Gatvėje su beveik 90-ies metų mama Darius atsidūrė tuomet, kai jam buvo nutrauktas bedarbio pašalpos mokėjimas.

Po pirmosios nakties gatvėje Darius su mama nuvyko į vieną labdaros valgyklų, skirtą benamiams. Pasirodymo ten pakako, kad Darius su mama Irena būtų pastebėtas vietos verslininko, indo, savanoriaujančio organizacijoje. Savanoris už asmeninius pinigus Darių ir jo mama apnakvindino viešbutyje ir susisiekė su žurnalistais.

„Lietuvis ir jo mama tapo benamiais“, – tokios publikacijos žaibiškai apskriejo visą Didžiosios Britanijos žiniasklaidą. Per kelias valandas Dariui ir Irenai buvo suaukota 1200 svarų. Už surinktus pinigus buvo apmokėtas viešbutis ir nupirkti du bilietai atgal į Lietuvą.

Apie Dariaus nakvynę gatvėje tarp žiurkių – jau šį pirmadienio vakarą gyvenimo būdo laidoje „Nuo... Iki...“, 20.00 val. per LNK.