Kauno miesto taryba patvirtino Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano 2013-2023 metams koncepciją. Joje numatoma miesto plėtra visą dėmesį sutelkiant į miesto centrą, paliktos galimybės mieste plėstis pramonei.

Akcentuoja ne kiekybinę, o kokybinę plėtrą

„Kauno plano“ direktorius Gediminas Šinkūnas sakė, kad rengiant ankstesnius bendruosius planus būdavo tikimasi nuolatinio miesto gyventojų skaičiaus augimo, todėl planuota daug pusę milijono gyventojų turintiems didmiesčiams būdingų sprendinių.

„Dabar matome akivaizdų gyventojų skaičiaus mažėjimą, todėl planuojama, kad miestas neturėtų plėstis į priemiesčius, o plėstis kokybiškai, t.y. orientuotis į urbanizuotas teritorijas“, – sakė G.Šinkūnas.

Kaip skelbia savivaldybė, bendrasis planas rengiamas taip, kad būtų patogus tiek investicijoms, tiek ir gyventojams. Didelis dėmesys bus skiriamas miesto teritorijos panaudojimo efektyvumui didinti, ieškoma kuo paprastesnių techninių sprendimų, plėtojant viešąją infrastruktūrą ir transportą.

Svarbiausiu miesto pramonės centru išliks rajonas tarp Taikos, Chemijos gatvių bei Pramonės pr. ir Ateities plento. Naujai kuriamas viešosios logistikos centras, susijęs su planuojama europinio standarto geležinkelio trasa, numatomas Palemone, esamo geležinkelio mazgo teritorijoje. Siūloma išlaikyti ir atgaivinti pramonės centą Julijanavoje.

Dviračių takų plėtra

Transporto sritis bendrajame plane numatyta bendrovei „Urbanistika“. Jos atstovas, susisiekimo inžinierius Marius Noreika pastebėjo, kad Kaunas nėra labai tankiai apgyvendintas. Žmonių tankumas siekia 2100 žmonių/kv. km. Viešojo transporto efektyvumas geriausias, kai tankumas yra nuo 2500 gyventojų/kv. km. Be to, labai daug kauniečių išsikelia gyventi į priemiesčius.

„Tai dar labiau skatina automobilizaciją, nes persikėlę gyventi į užmiestį, žmonės važinėja dirbti į miestą“, – aiškino M.Noreika.

Pasak jo, būtina didinti viešojo transporto vaidmenį, plėsti susisiekimo būdus vandeniu, dviračiais. „Mūsų apklausos duomenimis, šiuo metu tik 1 proc. kauniečių į darbą vyksta dviračiais, Vakarų Europoje šis rodiklis siekia 12 proc. Todėl reikia plėsti dviračių takų tinklą“, – teigė M.Noreika.

Planuose – Kėdainių tiltas

Taip pat siūloma užbaigti aplinkkelių sistemą. Savivaldybės atstovų teigimu, jau seniai yra planuojama tiesti aplinkkelį netoli Kauno marių, tačiau Susisiekimo ministerija šį projektą vis atideda ateičiai.

„Nuo senamiesčio dalį srauto atitrauktų Kėdainių tiltas. Intensyvus srautas M. K. Čiurlionio tiltu parodė, kad šie objektai duoda didelę naudą“, – tvirtino M. Noreika.

Dėl to bendrojo plano koncepcijoje liko Kėdainių tiltas, sujungsiantis Marvelės ir Brastos gatves. Yra paskaičiuota, kad Jurbarko gatvėje, ties Vilijampolės tiltu, eismo intensyvumas jau pirmaisiais metais sumažėtų 35 proc., o ties Aleksoto tiltu – 25 proc.

Be to, 2013-2023 metų bendrojo plano koncepcijoje siūloma geležinkelio bėgiais sujungti Kauno ir Vilniaus oro uostus. Tam reikėtų Kaune nutiesti geležinkelio bėgių atkarpas, sujungsiančias oro uostą su Kauno ir Pravieniškių geležinkelio stotimis.

Tarybai patvirtinus bendrojo plano koncepciją, apie metus laiko užtruks sprendinių konkretizavimas. Vėliau bendrasis planas bus pristatytas susipažinti visuomenei per seniūnijas, miesto bendruomenes. Suderinus parengtą bendrąjį planą su atitinkamomis institucijomis, jis bus teikiamas tvirtinti miesto tarybai. Planuojama, kad tai įvyks 2013 metų pabaigoje arba 2014-ųjų pradžioje.

Patvirtintas bendrasis planas įsigaliotų dešimtmečiui.