Pereiti į pagrindinį turinį

„Kauno energija:“ gyvatuko mokestis bus mažesnis

2009-06-19 18:52
„Kauno energija:“ gyvatuko mokestis bus mažesnis
„Kauno energija:“ gyvatuko mokestis bus mažesnis / Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.

Paprastai prasidėjus vasarai Kauno šilumos vartotojai pastebi, jog iki tol gana stabilus mokestis už cirkuliaciją, populiariai vadinamas „gyvatuko“ mokesčiu, ima kaitaliotis.

„Kauno energijos“ specialistai tvirtina, kad tvarka, pagal kurią šilumos tiekėjas vasarą pastatui patiektos šilumos kiekį privalo skaičiuoti pagal Valstybinės kainų ir energetikos komisijos metodiką, galioja jau trečius metus.  

Tačiau vietoje daugmaž įprastos sumos matydami kas mėnesį vis kitokį, dažniausiai - padidėjusį mokėtinos sumos skaičių, kauniečiai kasmet sunerimsta.

Bendrovės „Kauno energija“ Pardavimų ir rinkodaros departamento direktoriaus pavaduotojas Balys Stulpinas patvirtino, kad kasmet, gyventojams gavus sąskaitas už gegužės mėnesį, pastebimai padaugėja vartotojų klausimų dėl gyvatuko mokesčio dydžio. Ne kitaip ir šiemet.

„Nevalia pamiršti, kad gruodį mūsų mieste šiluma brango vidutiniškai 67 proc., o penktadaliu - 22 proc. mažesnė šilumos kaina įsigaliojo tik nuo birželio 1 dienos.

Taigi  gegužė buvo paskutinis mėnuo, kai už į mūsų namus patiektą šilumą (karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti) mokėjome dar žiemą galiojusią kainą.

Jau kitą mėnesį sąskaitose už birželį ir karšto vandens kaina, ir mokestis už „gyvatuką“ daugeliui Kauno miesto vartotojų turėtų būti mažesni“, - priminė B.Stulpinas.  

Jis priminė, jog cirkuliacijos mokestis nėra tapatus karšto vandens kainai: juo apmokestinama šiluma, tekusi gyventojo suvartoto karšto vandens temperatūrai palaikyti. 

„Ir mokame iš tiesų ne už „gyvatuką“: rankšluosčių džiovintuvas yra tik labiausiai matoma pastato cirkuliacijos sistemos dalis. Cirkuliacija namo karšto vandens sistemoje palaiko temperatūrą, neleidžiančią veistis bakterijoms, užtikrina karšto vandens kokybę: atsukę čiaupą, iš karto gauname karštą vandenį. Netgi savo bute atsisakius rankšluosčių džiovintuvo, vis tiek tenka mokėti už cirkuliaciją daugiabučiame name - tegu ir perpus mažesnę sumą“, - teigia B.Stulpinas.

Kaip skirstoma šiluma?

Pasibaigus šildymo sezonui, visas į pastatą patiektas šilumos energijos kiekis patenka į karšto vandens tiekimo sistemą ir dalijamas į dvi dedamąsias: karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai).

Skirtingai nuo kubinio metro karšto vandens kainos, mokestis už cirkuliaciją nėra pastovus. Apskaičiuota, kad 1 kubiniam metrui karšto vandens paruošti reikia apie 51 kWh. Sunaudotų kubų skaičių padauginę iš 51 kilovatvalandės, suskaičiuosime, kiek šilumos energijos teks karštam vandeniui paruošti.

Likęs įvadinio namo skaitiklio užfiksuotas šilumos kiekis ne šildymo sezono metu padalijamas visiems namo butams kaip mokestis už cirkuliaciją. Šis išdalytas šilumos kiekis yra realiai tame name jau suvartotas ir šilumos apskaitos prietaiso užfiksuotas dydis.

Koks jis bus, priklauso nuo karšto vandens temperatūros, sistemos bei jos priežiūros kokybės ir nuo objektyvaus bei teisingo gyventojų suvartoto vandens deklaravimo.

Kitaip tariant, neįprastai didelis „gyvatuko“ mokestis rodo esant namo vidaus sistemų, jų reguliavimo ar gyventojų deklaravimo drausmės problemų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų