Greta senojo

Kai vaikui skauda pilvą, jis karščiuoja, viduriuoja, vemia, šeimos gydytojo patarimu tėvai ligonį veža į Kauno klinikinę ligoninę. Išvardyti simptomai dažniausiai būdingi infekcinėms ligoms, o jos nuo seno gydomos būtent šioje ligoninėje. Tik jos Vaikų priėmimo ir skubios pagalbos skyrius – visai kitoks.

Vos įsukus į Infekcinių ligų korpuso kiemą, šviečia užrašas: Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyrius. Jo vadovas gydytojas Darius Varaškevičius paaiškina, kad šie padaliniai neseniai sujungti ir tai labai naudinga ligoniams bei ekonomiškai.

Intensyviosios terapijos poskyris yra tolėliau, o vaikų priėmimas – visai greta buvusių senųjų patalpų, kur buvo bendras vaikų ir suaugusiųjų priėmimo skyrius. Tai nebuvo gerai. Dabar senosios patalpos liko suaugusiųjų priėmimui, o vaikams atiduota dalis skyriaus, kuriame buvo gydomi lakiomis infekcijomis sergantys mažieji ligoniai.

"Stacionaro lovų turime pakankamai, jų buvo per daug", – gydytojas D.Varaškevičius tikina, kad nenukentėjo absoliučiai niekas.

Dvejos durys

Tai, kad po rekonstrukcijos daug kas pagerėjo – akivaizdu. Pasitvirtina teiginys, kad visa, kas geriausia, turi būti skirta vaikams.

Iš lauko įėjus pro vienas iš dvejų greta esančių durų, tas, kurios yra kairiau – du laukiamieji. Vienas jų skirtas sergantiesiems žarnyno ligomis, kitas – kitomis infekcijomis.

Kitos durys iš lauko – į laukiamąjį, skirtą sergantiesiems vadinamosiomis lakiomis infekcijomis: meningokokine, streptokokine, vėjaraupiais.

"Šias infekcines ligas sukeliančios bakterijos ar virusai yra labai lakūs, todėl ligoniai turi būti izoliuoti, kad neužkrėstų kitų", – paaiškina gydytojas D.Varaškevičius.

Pereiti iš šios patalpos į koridorių ir apžiūrų kabinetus – dvejos durys. Tik vienas uždarius, galima atidaryti kitas.

Į klausimą, iš kur tėvams žinoti, pro kurias duris ateiti, gydytojas paaiškina, kad apie tai informuoja užrašai, prieš atvykdami tėvai dažnai būna pasiskambinę į ligoninės priėmimo skyrių, o medikai iš papasakotų simptomų įtaria lakią infekciją ir nukreipia į reikiamas patalpas. Dažnai ligonius atveža greitosios pagalbos medikai, o jie apie lakių infekcijų priėmimo patalpas tikrai žino. Informacija apie tai paskleista ir miesto poliklinikose.

Diagnostika ir stebėjimas

Ligonių apžiūrai skirti net keturi kabinetai ir iš karto gali būti konsultuojami keturi ligoniai. Jei jų daugiau – yra dvi ilgalaikio stebėjimo palatos, kuriose ligoniai gali būti apžiūrimi, diagnozuojamos ligos. Jei jos nesunkios ir nereikia ligonio guldyti į ligoninę, patogiai įrengtose stebėjimo palatose būklė gali būti stebima iki 24 valandų.

"Būna, kad atvežamas jau sveikstantis ligonis. Įvertinus tyrimus, sulašinus skysčių, būklė pagerėja, ir pacientas išleidžiamas namo", – gydytojas D.Varaškevičius sako, kad tai yra puiki išeitis, nes niekas nenori gulėti ligoninėje.

Vaikų priėmimo ir skubios pagalbos padalinyje yra visa reikalinga diagnostinė ir procedūrų aparatūra, todėl galima greičiau atlikti tyrimus ir nustatyti diagnozę. Gydytojas D.Varaškevičius atkreipia dėmesį, kad didžioji dauguma atvykusiems vaikams diagnozuojamų susirgimų yra infekcinės kilmės. Tai ausų, gerklės, plaučių, žarnyno, šlapimo takų, smegenų ar smegenų dangalų uždegimai, kitos infekcinės ligos.

Sunkių ligonių mažėja

O kaip dėl kitų ligų?

Į šią ligoninę kartais atvežami ir kitomis ligomis susirgę vaikai: apsinuodiję, nusideginę ar patyrę traumą. Tokiems suteikiama pirmoji medicinos pagalba, o jei reikia gydymo, priklausomai nuo sveikatos būklės, pervežami į Kauno klinikas.

Gydytojas D.Varaškevičius atkreipia dėmesį, kad neretai žarnyno infekcijų simptomus imituoja ūmi chirurginė patologija.

"Būna, kad ligonis vemia ir viduriuoja. Manoma, kad tai – žarnyno infekcija, tačiau išryškėja apendicitas. Pas mus chirurgas tik konsultuoja, o operacijoms pacientus pervežame į Kauno klinikas", – aiškina D.Varaškevičius.

Iš viso į kitas ligonines pervežama tik 2–3 proc. mažųjų ligonių, 40–50 proc. stacionarizuojama. Likusi ligonių dalis nukreipiama į greta esančią Konsultacinę polikliniką ar pas šeimos gydytoją.

Gydytojas D.Varaškevičius džiaugiasi, kad vaikų, sergančių sunkiomis ligomis, mažėja. Tai tėvų ir medikų budrumo, vakcinacijos, sveikos gyvensenos padarinys.